Triukšmo sklaidos mažinimo priemonių panaudojimo galimybės
5 (100%) 1 vote

Triukšmo sklaidos mažinimo priemonių panaudojimo galimybės

TURINYS

ĮVADAS 2

1. AUTOTRANSPORTO IR GELEŽINKELIO KELIAMAS TRIUKŠMAS IR JO MAŽINIMO BŪDAI 3

1.1. Autotransporto keliamas triukšmas 4

1.2. Geležinkelio keliamas triukšmas 6

1.3. Transporto keliamo triukšmo mažinimo būdai 6

2. BUITINIŲ PRIETAISŲ SKLEIDŽIAMA ELEKTROMAGNETINĖ SPINDULIUOTĖ IR JOS MAŽINIMO

PRIEMONĖS 9

2.1. Elektromagnetinė spinduliuotė 9

2.2. Buitinių prietaisų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė 10

2.3. Elektromagnetinės spinduliuotės mažinimo priemonės 11

3. KOMPIUTERIŲ SKLEIDŽIAMI ELEKROMAGNETINIAI LAUKAI IR JŲ POVEIKIS ŽMOGUI 13

4. TRIUKŠMO IZOLIAVIMAS STATYBINĖSE KONSTRUKCIJOSE 16

5. APLINKOS MONITORINGAS 19

6. LYGIAVERTĖS DOZĖS GALIA PAŽEMIO ORE 23

7. RADIONUKLIDŲ MIGRACIJA APLINKOJE 25

8. SKAIČIAVIMAI 27

8.1. Bendro triukšmo lygio skaičiavimas 27

8.2. Triukšmo lygio gyvenamojo rajono pakraštyje skaičiavimas 28

8.3. Akustinio ekrano projektavimas 29

8.4. Garsą izoliuojantys gaubtai 30

IŠVADOS 32

NAUDOTA LITERATŪRA 34

ĮVADAS

Kasdien į atmosferą išmetama daug nuodingų ir sveikatos sutrikimus sukeliančių medžiagų. Šis veiksmas turi terminą – tai „Ekologinė tarša“. Tačiau, išskyrus šį faktą, yra dar vienas – fizinė tarša. Antruoju atveju į atmosferą neišmetamos nuodingos bei kitos medžiagos. Šios taršos faktorius yra tam tikri veiksniai. Jie gali būti keliami technikos ar kitokių daiktų veikimo metu ir veikti aplinkui esančius gyvus organizmus. Nuolatinis ir ilgą laiką trūkstantis šis poveikis gali sukelti sveikatos sutrikimų. Todėl yra labai svarbu žinoti kas tai yra ir kaip nuo to galima apsisaugoti.

Prie šių veiksnių žmogaus organizmas gana greitai pripranta, todėl juos yra sunkiau pastebėti. Tarkim, jei jus esate vietoje, kur nuo užteršto vandens jaučiasi nemalonus kvapas, ar jei prie važiojamos dalies, kur vyksta intensyvus eismas, jaučiasi išmetamųjų dūmų kvapas, jums tai dar ilgą laiką gali kelti nemalonų jausmą ir jus tiksliai žinosite jo atsiradimo priežastį. Bet jei jus nuolat veikia nedidelė vibracija, jus galiausiai prie jos priprantate ir vėliau jos galite nepastebėti. Jus galite toliau dirbti tą patį darbą ir neįtarti, kad viskas, ką jus darote, sukelia pavojų sveikatai. Todėl reikėtų žinoti apie tuos veiksnius tam, kad galėtumėte laiku juos pastebėti ir laiku sustabdyti jų neigiamą poveikį arba, bent jau, sumažinti trukmės laiką.

Šio kursinio darbo tikslas – išnagrinėti fizinę taršą, jos atsiradimo šaltinius ir apsisaugojimo nuo jos priemones ir būdus. Tam yra atliekami triukšmo lygių skaičiavimai ir projektuojamos apsaugos nuo triukšmo priemonės: akustinis ekranas ir garsą izoliuojantys gaubtai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, skaičiavimo rezultatai ir brėžiniai.

1. AUTOTRANSPORTO IR GELEŽINKELIO KELIAMAS TRIUKŠMAS IR JO MAŽINIMO BŪDAI

Svarbiausi išorinio triukšmo šaltiniai – tai įvairios transporto priemonės (automobiliai, lėktuvai, traukiniai), statybos technika (kompresoriai, betono mazguose veikiančios maišyklės ir kt.), pramonės įmonės (šios skleidžia triukšmą esant blogai izoliuotiems cechams), komunaliniai statiniai ir įrenginiai (pvz., gatvėse ir aikštėse įrengti garsiakalbiai). Kaimo vietovėse didelį triukšmą (nuo 40 ir net iki 140 dB(A)) kelia traktoriai, kombainai ir kita žemės ūkio technika.

Mieste labiausiai triukšmauja aerodromuose kylantys ir tupiantys, virš gyvenamųjų rajonų skrendantys lėktuvai. Oro ir žemės transportas (lėktuvai, automobiliai, traukiniai ir kt.) miesto aplinkai yra pats žalingiausias, nes triukšmas nuolat sklinda visoje teritorijoje, nors ir nevienodai intensyviai įvairiu paros ar metų laiku.

Gyventojus paprastai vargina ne tik gatvėse, bet ir prie gyvenamųjų namų įrengtose stovėjimo aikštelėse automobilių skleidžiamas triukšmas. Skirtingi triukšmo šaltiniai miestą prisodrina nevienodo intensyvumo garsų. Skiriami du triukšmo lygiai – foninis ir vietinis. Foninio triukšmo intensyvumas priklauso nuo visų garsą skleidžiančių šaltinių, vietinis – tik nuo pavienių. Mažėjant vietinio triukšmo lygiui, kartu mažėja ir foninis. Pagrindinis projektuotojų uždavinys, tvarkant ir projektuojant miestus, – sumažinti skirtumą tarp foninio ir vietinio triukšmo lygių. Triukšmo poveikis priklauso nuo triukšmo šaltinio, triukšmo sklidimo zonos ir jo veikiamo subjekto. Norint sumažinti žalingą triukšmo poveikį, būtina pakeisti triukšmo ir jo sklidimo zonos ypatybes. Kaip žinia, triukšmas nuo šaltinio koncentriškai sklinda į visas puses ir, nesutikdamas savo kelyje jokių kliūčių, palaipsniui slopsta. Kelyje pasitaikiusi kliūtis garso bangą išsklaido į atskiras sudedamąsias dalis, t.y. ji neapsaugo nuo triukšmo, tik sumažina jo lygį. [1]

Triukšmo lygis užstatytose teritorijose priklauso nuo daugybės veiksnių. Didžiausi triukšmo šaltiniai yra:

 autotransporto triukšmas nuo gatvių ir sankryžų;

 autotransporto stovėjimo aikštelių triukšmas;

 geležinkelio linijų triukšmas;

 aviacinis triukšmas;

 lokalinių šaltinių (ventiliatorių, transformatorinių) triukšmas.

1.1. Autotransporto keliamas

triukšmas

Didžiąją miesto triukšmo dalį sukelia transportas. Transporto triukšmas kelia diskomfortą ne tik gyventojams, bet ir įvairių įstaigų darbuotojams, vaikams, moksleiviams, ypač ugdymo ir mokymosi patalpose bei poilsio teritorijose.

ES Žaliojoje knygoje apie triukšmo politiką (Green Paper on future noice policy) rašoma, kad apie 20 ES gyventojų, t.y. 80 mln., kenčia nuo sveikatai nepriimtino triukšmo. ES politika dėl triukšmo buvo nukreipta triukšmo emisijai mažinti rinkai tiekiamuose produktuose-antžeminėse transporto priemonėse, lėktuvuose, lauke veikiančiuose įrengimuose. Dėl to nuo 1970 m. sumažėjo naujų automobilių keliamas triukšmas. Deja, nepaisant šių pasiekimų, per 15 pastarųjų metų triukšmo įtaka gyventojams nesumažėjo, nes transporto priemonių eismo intensyvumas vis didėja.

Europos transporto, aplinkos ir sveikatos chartijoje (1999 m.) pažymėta, kad triukšmas dėl transporto priemonių eismo, trikdo miegą, sukelia bendravimo, mokymosi problemų. Stiprėja triukšmo įtaka formuojantis hipertenzijai ir išeminei širdies ligai. Naujausi moksliniai tyrinėjimai rodo, kad triukšmas kelia riziką sveikatai, kai jo lygis yra didesnis už 65 dB(A) dieną ir 55 dB(A) naktį.

Lietuvoje triukšmo normavimas šiek tiek skiriasi nuo ES. Priešingai negu ES , kurioje ribojamas triukšmo sklidimas į aplinką, Lietuvoje triukšmo norma nustato, koks yra didžiausias leidžiamas triukšmas gyvenamojoje ar darbo aplinkoje.

Vilniuje išsamesnė transporto priemonių eismo keliamo triukšmo analizė buvo atlikta dar 1989m. Tuomet triukšmas ir atmosferos oro užterštumas buvo matuojamas 10-je gatvių 4-uose taškuose: prie gatvės važiuojamosios dalies, gyvenamojo namo teritorijoje gatvės ir kiemo pusėse, ir butuose. Daugeliui tirtų atvejų triukšmas viršijo tuo metu leistiną 65 dB(A) triukšmo lygį teritorijose ir leistiną 40 dB(A) lygį visuose butuose. Tyrimo išvadose buvo konstatuota nepalanki transporto įtaka gyvenamajai aplinkai tiek dėl triukšmo, tiek dėl oro taršos. [4]

Triukšmo plitimo modeliavimas miesto gatvėse ir prie jų esančiose teritorijose atliekamas pagal linijinio triukšmo šaltinio (transporto srautą) ir ploto triukšmo šaltinio (stovėjimo aikštelių) modelius.

Triukšmo plitimas teritorijoje nusakomas sudėtingomis empirinėmis lygtimis. Modeliuojant triukšmo plitimą teritorijoje turi būti atsižvelgiama į teritorijos reljefą , gatvių plotį, pastatų aukštingumą bei jų išdėstymą prie gatvės, atstumus tarp atskirų pastatų (“užstatymo perforacija”), teritorijos, virš kurios plinta triukšmas, dangą ir želdinius, kitus veiksnius.

Autotransporto kaip triukšmo šaltinio sukeliamo triukšmo lygis decibelais (dBA), pagal srautų sudėtį ir kitus papildomus veiksnius, nustatomas pagal formulę:

LAEKV = LASR7+LPATA1+LPATA2+LPATA4+LPATA5+

+LPATA6+LPATA7+LPATA8+LPATA9+LPATA10+LPATA11 (1.1)

Čia: LAEKV – suminis ekvivalentinis triukšmo lygis, dB(A);

LASR7 – ekvivalentinis triukšmo lygis 7,5 m atstumu nuo pirmosios eismo juostos, dB(A);

LPATA1 – pataisa atsižvelgiant į karbiuratorinių sunkvežimių ir autobusų procentą bendrame sraute;

LPATA2 – pataisa atsižvelgiant į sunkvežimių ir autobusų su dyzeliniais varikliais procentinę dalį transporto sraute;

LPATA4 – pataisa atsižvelgiant į srauto vidutinį greitį;

LPATA5 – pataisa atsižvelgiant į gatvės nuolydį;

LPATA6 –pataisa atsižvelgiant į skiriamosios juostos plotį;

LPATA7 – pataisa atsižvelgiant į dangos tipą;

LPATA8 – pataisa atsižvelgiant į dvipusį gatvės apstatymą;

LPATA9 – pataisa atsižvelgiant į vienpusį gatvės apstatymą;

LPATA10 – pataisa atsižvelgiant į motociklų procentinę dalį sraute;

LPATA11 – pataisa atsižvelgiant, ar srautas baigiasi nereguliuojama, reguliuojama šviesoforais ar koordinuotai reguliuojama sankryža.

Pataisų skaičiavimo formulės sudarytos eksperimentiniu būdu. Dėl intensyviai kintančios automobilių parko sudėties (mažėja buvusios SSSR gamybos automobilių), pataisų koeficientai periodiškai (kas 2 – 3 metai) turi būti koreguojami. [5]

1 lentelė. Autotransporto srauto triukšmo lygiai

Gatvių ir kelių kategorija Abipusio judėjimo juostų

skaičius važiuojamojoje dalyje Transporto srauto triukšmo

charakteristika, LAEKV, dB(A)

1. Greitkelis 6

8 86

87

2. Magistralinės gatvės, kaliai:

2.1. Miesto reikšmės:

2.1.1. nenutrūkstamo judėjimo 6

8 84

84

2.1.2. reguliuojamo judėjimo 4

6

4 81

82

81

1 lentelės pabaiga

2.2. Rajono reikšmės:

2.2.1. krovininio transporto keliai 6

2

4 82

79

81

2.3. Vietos reikšmės:

2.3.1. gyvenamųjų vietovių gatvės 4

2 73

75

2.3.2. pramoninių ir komunalinių sandėlių rajonų gatvės 2 79

[6]

1.2. Geležinkelio keliamas triukšmas

Geležinkelio transportas teršia aplinką išmetamosiomis dujomis, kai sąstatus tempia motorvežiai. Geležinkelio keliamo triukšmo poveikis aplinkai jaučiamas prie geležinkelio magistralių , stočių teritorijose.

Geležinkelio keliamas triukšmo lygis nustatomas atsižvelgiant į traukinių eismo intensyvumą bei traukinių greitį:

LGEL = exp(AG1+BG1• ln(NTRAUK))+LPATGV (1.2)

Čia: LGEL – ekvivalentinis triukšmo lygis 7 m atstumu nuo geležinkelio kelio ašies, dBA;

AG1, BG1 – regresijos koeficientai;

NTRAUK – traukinių skaičius per valandą;

LPATGV – vidutinis
greitis, km/h. [5]

1.3. Transporto keliamo triukšmo mažinimo būdai

Triukšmas mechanizmuose kyla dėl jų atskirų dalių tamprių svyravimų. Atsižvelgiant į svyravimų kilimo priežastis, skiriamas mechaninės, aerodinaminės, hidrodinaminės ir ir elekromagnetinės kilmės triukšmas.

Triukšmo mažinimo būdai yra tokie:

 kilimo šaltinio triukšmo mažinimas;

 garso sugertis, absorbcija;

 garso izoliacija;

 aktyvus triukšmo mažinimas;

 organizacinės-administracinės priemonės;

 architektūrinės-statybinės priemonės;

 asmeninės apsaugos priemonės.

Radikaliausias apsaugos nuo triukšmo būdas – kilimo šaltinio triukšmo mažinimas. Tačiau jį realizuoti dėl sudėtingų įrenginių konstrukcijos pakeitimų ne visada įmanoma. [3]

Garso izoliacija – tai garso, einančio per atitvaras, silpninimas. Atskirų zonų triukšmas mažinamas izoliuojant atskirus triukšmą keliančius šaltinius. Triukšmingoms zonoms nuo netriukšmingų atskirti statomos sienelės – ekranai, įrengiamos kabinos, gaubtai.

Labai intensyviam triukšmui slopinti naudojami sudėtingesnės formos dengiantieji transporto srautą ekranai (1 pav.), o pigesni ir dažniausiai statomi yra įvairių formų sienų tipų ekranai (2 pav.).

1 pav. Intensyvaus transporto triukšmo slopinimo ekranai

2 pav. Triukšmą slopinamieji ekranai

[2]

Garso absorbcija. Šis kovos su triukšmu būdas remiasi medžiagų geba sugerti garsą. Garsą absorbuojančios medžiagos ir konstrukcijos skirstomos į keturias grupes:

1. pluoštinės akytosios medžiagos: veltinis, vata, akustinis tinklas, stiklo vatos plokštės ir kt. Pluoštinės akytosios medžiagos, pritvirtintos prie kieto pagrindo, geriausiai sugeria aukštesnių dažnių garso bangas. Jei tarp pagrindo ir medžiagos yra paliktas oro tarpas, sugeriamų dažnių juosta išsiplečia.

2. membraniniai garso sugėrikliai turi rėmą, prie kurio yra pritvirtinti plonos faneros, metalo, klijuotės lakštai. Krintant garso bangoms, lankstūs elementai virpa, atsiranda vidinė dalelių trintis, dėl to virpesių kinetinė energija virsta šilumine.

3. rezonansiniuose sugėrikliuose panaudotas Helmholco (Helmholtz) rezonatoriaus (tuščiaviduris indas, sujungtas siaura anga ar vamzdeliu su aplinka) veikimo principas. Paprastai vietoj šio rezonatoriaus naudojamos įvairiai perforuotos plokštės, tarp kurių ir pagrindo paliekamas oro tarpas.

4. kombinuotieji garso sugėrikliai, kurie turi aukščiau aprašytų konstrukcijų elementus. Kad būtų sugertos kuo įvairesnio dažnio garso bangos, pluoštinė akytoji medžiaga taip tvirtinama prie kieto pagrindo, kad tarp jų liktų oro tarpas. Parenkant absorbuojančią medžiagą, jos storį, konstrukciją, atsižvelgiama į tai, kokio dažnio bangos turi būti absorbuotos. [1]

2. BUITINIŲ PRIETAISŲ SKLEIDŽIAMA ELEKTROMAGNETINĖ SPINDULIUOTĖ IR JOS MAŽINIMO PRIEMONĖS

2.1. Elektromagnetinė spinduliuotė

Elektromagnetinė spinduliuotė – tai elektrinio lauko virpesiai (susiję sūkuriniai elektriniai ir magnetiniai laukai), sklindantys erdvėje baigtiniu greičiu. Pagal bangos ilgį ir dažnį skirstoma į: nejonizuojančiąją (radijo, TV, optinės bangos) ir jonizuojančiąją (Rentgeno ir gama spinduliai).

Nejonizuojančią elektromagnetinę spinduliuotę skleidžia gamtiniai ir technogeniniai šaltiniai. Pirmieji – tai kosmosas, atmosfera, elektriniai ir magnetiniai Žemės laukai; antrieji – žmogaus sukurti įrenginiai: radijo, televizijos stotys, elektroterminės krosnys ir pan.

Apskritai, nejonizuojančios elektromagnetinės spinduliuotės poveikis žmogui, kai energijos srautas intensyvus, yra šiluminis, o kai intensyvumas mažesnis, – nešiluminis. Veikiant šilumai, kyla kūno temperatūra, kinta baltyminės medžiagos. Labai jautriai į šilumos perteklių reaguoja akys, smegenys, inkstai, žarnos, tulžis, šlapimo pūslė. Kadangi žmogaus organizme vyksta termoreguliacijos procesai, tai dėl elektromagnetinės spinduliuotės poveikio susidariusią šilumą organizmas sugeba pašalinti, bet tik tam tikrą jos kiekį. Žmogus ilgiau pabuvęs elektromagnetiniame lauke, jaučia nuovargį, silpnumą, jam skauda galvą, dreba rankos, vargina bendras nervų sistemos sutrikimas, nemiga. Tačiau pailsėjus kelias dienas, tokia liguista organizmo būsena paprastai praeina. Elektromagnetinių laukų poveikis žmogui priklauso nuo elektrinio lauko įtampų, energijos srauto intensyvumo, virpesių dažnio spinduliavimo lokalizacijos kūno paviršiuje ir individualių žmogaus ypatybių. Kuo didesnis elektromagnetinio lauko dažnis, tuo didesnis žmogaus kūno laidumas, energijos absorbcija.

Jonizuojančiąja spinduliuote vadinama tokia spinduliuotė, kuriai veikiant, aplinkoje iš cheminių medžiagų atomų ir molekulių susidaro skirtingų krūvių dalelės – jonai, galintys sukelti radiacinius pokyčius gyvuosiuose organizmuose. Tokia spinduliuotė skleidžiama savaime skylant atomo branduoliams. Skylant atomo branduoliams, spinduliuojamos alfa ir beta dalelės, gama ir Rentgeno spinduliai, neutronai ir kt.

Alfa dalelės sudarytos iš dviejų neutronų ir dviejų protonų. Dėl didelės masės jonizuoja daug atomų. Šias daleles sugeria drabužiai, popierius, netgi didesnis oro tarpas (jos ore lekia ne daugiau kaip 10 cm), tačiau dėl didelės jonizuojančios galios jos yra labai pavojingos, kai
patenka į žmogaus organizmą įkvėpiant orą ar su maistu.

Beta dalelės – tai neutronų srautai. Jas sulaiko storoka knyga, storesnė kaip 1 cm organinio stiklo plokštė (jos ore lekia keletą metrų).

Neutronai – tai neutralios, neturinčios elektros krūvio dalelės. Neutronai stabiliuosius atomus gali paversti radioaktyviaisiais, dėl to yra ypač pavojingi. Apsisaugoti nuo neutronų poveikio labai sunku.

Gama ir Rentgeno spinduliai – tai labai trumpos elektromagnetinės bangos, kurias spinduliuoja sužadinti atomų branduoliai išlėkus alfa arba beta dalelėms. Ore šie spinduliai sklinda šimtus metrų, lengvai prasiskverbia į gyvųjų organizmų audinius, perduodami energiją elektronams.

Skiriama gamtinė ir technogeninė jonizuojančioji spinduliuotė. Pirmoji – tai kosminė ir radioaktyviųjų žemės medžiagų spinduliuotės, antrąją skleidžia žmogaus sukurti šaltiniai – televizoriai, kompiuteriai, Rentgeno ir kt. medicininiai aparatai, atominės ir šiluminės elektrinės ir kt. [1]

2.2. Buitinių prietaisų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė

Anot Lietuvos higienos instituto mokslinio darbuotojo doc. dr. Sauliaus Vainausko, elektromagnetinio lauko (EML) sąvoka apima daug įvairių reiškinių, tad ir matavimų yra įvairių, o EML poveikis žmogaus organizmui – kol kas diskusinis klausimas, nes atliktų tyrimų rezultatai vieni kitiems prieštarauja.

Nors manoma, kad namuose naudojamų buitinių prietaisų elektromagnetinis spinduliavimas nedaro žalos žmogaus sveikatai, vis gi vartotojai perspėjami, kad bet kuris buitinis elektrinis ar elektroninis prietaisas sukuria ir elektrinius, ir magnetinius kintamus laukus. Prietaiso elektros maitinimo laidas, įjungtas į rozetę, veikia kaip antena ir sukuria elektromagnetinį lauką, net jeigu prietaiso jungiklis neįjungtas. Todėl buitiniai prietaisai yra priskiriami veiksnių, lemiančių aplinkos taršą elektromagnetiniais laukais, grupei. Mokslinėje literatūroje toks reiškinys vadinamas elektrosmogu.

Elektromagnetinį spinduliavimą namuose galima sumažinti visus nenaudojamus prietaisus visiškai išjungus iš rozetės, o veikiančius pastačius atokiau. Tačiau įdomu, koks elektromagnetinės spinduliuotės fonas yra bute, jeigu ant greta stovinčio namo stogo – ne tik radijo ir televizijos, bet ir korinio radijo ryšio, kurio dėka galime kalbėtis mobiliojo ryšio telefonais, antenos?

Girdėta, kad bendrovės, besiruošiančios statyti korinio ryšio anteną, gaudami visų to namo gyventojų sutikimą, sumoka jiems ir pinigus. Įdomu, ar ne už galimą žalą? Ir kodėl, pro savo buto langą matant ant greta stovinčio namo stogo „mišką“ antenų, niekas mūsų ir mūsų kaimynų neinformuoja apie elektromagnetinį spinduliavimą? Gal antenų eksploatacija vykdoma neskaidriai ir tele bei radijo įrenginius kontroliuojančios įstaigos turi ką slėpti? Kas liks kaltas, jeigu po dešimties metų sutrikus sveikatai, paaiškės, jog mūsų namai nėra saugūs ir ligos priežastis – elektromagnetiniai laukai, kuriuose ilgą laiką pro mūsų langą spinduliavo antenos? [7]

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2647 žodžiai iš 8516 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.