Trumpalaikės atminties apimties nustatymas pagal džekobso metodiką vaikiško suaugusiųjų mąstymo tyrimas labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Trumpalaikės atminties apimties nustatymas pagal džekobso metodiką vaikiško suaugusiųjų mąstymo tyrimas labaratorinis

1121

Atmintis

Jutimu, suvokimu, mąstymu ir kitais būdais gautos informacijos įsiminimas, laikymas ir atsiminimas vadinamas atmintimi.

Atmintis būna kelių rūšių: tiesioginė, netiesioginė, motorinė, vaizdinė, emocinė, žodinė, valinga, nevalinga, mechaniška, logiška, semantinė, epizodinė.

Atgaminimas (reprodukcija) – tikslus įvykio ar jų sekos atsiminimas, jam nesikartojant. Eksperimentiškai atgaminimą galima tirti davus tiriamiesiems įsiminti skiemenis, žodžius, skaitmenis, daiktus ar jų atvaizdus, prasmingus tekstus ir t.t.prašoma atgaminti arba tuoj pat poįsiminimo (betarpiškas atgaminimas), arba praėjus kuriam laikui (uždelstas atgaminimas). Betarpišku atgaminimu tiriama trumpalaikė atmintis, o uždelstu, ypač jei uždelsimas trunka kelias valandas ar dienas, – ilgalaikė atmintis. Nevalingas atgaminimas vyksta savaime, be išankstinio keitimo, o valingas atgaminimas būna iš ankstonumatytas ir reikalauja didesnių ar mažesnių valios pastangų. Valingą atgaminimą pa¬lengvina mnemotechnikos priemonės (pvz., asociacijos).

Paprastai žmogui tenka įsiminti didelį kiekį informacijos, lai¬kyti. ją atmintyje ir atsiminti, esant reikalui. Nemaža tos infor¬macijos užmirštama. Atsimenant reikia užmirštus faktus atstatyti ir įjungti į visą faktų sistemą. Tai ne paprastas atgaminimas, o atkūrimas. Silpniau įsiminta medžiaga rekonstruojama, papildo¬ma ankstesnio patyrimo. faktais, samprotavimu. Atkūrimo pavyz¬džiu gali būti žinių dėstymas per egzaminą. Studentas savais žodžiais atpasakoja (atkuria) iš vadovėlio ar paskaitų įsimintą medžiagą. Atkūrimas pasireiškia ypač tada, kai įsimenama vienu būdu’ (pvz., stebint įvykius), o atkuriama kitu (atpasakojama žodžiais) .

Ypatingai sunkus ir lėtas, reikalaujantis didelės psichinės įtam¬pos atkūrimas psichologijoje vadinamas prisiminimu. Po tokio prisiminimo įtampa atslūgsta, ir žmogus dažnai pasako: „paga¬liau prisiminiau“.

Kai atkūrimas apima įvykių nuoseklumą, jų foną, situacijų nuoseklumą laike, jis vadinamas atsiminimais. Jų rašytinė išraiška yra memuarai. Atsiminimai yra atgaivinti ir emociškai nu¬spalvinti žmogaus gyvenimo įvykiai. Tai susisteminta epizodinė atmintis.

Mąstymas

Mąstymo procesas – tam tikro žmogui svarbaus uždavinio sprendimas. Jo eiga priklauso nuo uždavinio reikšmingumo, nuo individo pasiruošimo jį spręsti, nuo veiklos, kurioje uždavinys iškyla.

Sunkesnio mąstymo uždavinio sprendimas paprastai susideda iš kelių pagrindinių momentų (fazių):

1. uždavinio situacijos susidarymo ir klausimo iškėlimo;

2. sprendimo būdo ieškojimas;

3. sprendimo suradimo;

4. jo patikrinimo.

Visos šios fazės glaudžiai siejasi, tačiau kiekviena iš jų turi specifinių ypatumų.

Susidarius uždavinio situacijai, imama įsisąmoninti uždavinį ir formuluoti klausimą. Pirmiausia išsiaiškinama, kas jau žinoma (uždavinio sąlyga), ir kas nežinoma, ką reikia surasti. Įsisąmonintas nežinomasis virsta ieškomuoju – klausimo turiniu. Suformulavus klausimą, mąstymas įgauna kryptį: klausimas nurodo ne tik ko ieškoti, bet iš dalies ir kaip ieškoti, kokios pagrindinės mąstymo operacijos tam reikia. Todėl svarbu klausimą teisingai iškelti, suformuluoti ir išlaikyti mintyse per visą uždavinio sprendimo laiką.

Klausimas duoda kryptį sprendimo ieškojimui, bet visos eigos jis nenurodo. Sprendimo ieškojimas priklauso visų pirma nuo tam tikro sprendimo būdo, programos ar strategijos. Skiriami tokie dažnesni sprendimo būdai:

1. Mėginimų ir klaidų (žmogus gana dažnai pradeda ieškoti sprendimo principo, kai neturi numatęs veikimo plano ar strategijos).

2. Algoritmų panaudojimas padeda visada teisingai išspręsti uždavinį, apsaugo nuo klaidų.

3. Euristinis ieškojimas padeda trumpiausiu keliu ir greičiausiai gauti laukiamų rezultatų.

4. Individualios sprendimo strategijos:

a. Vienalaikis (simultaninis) tyrinėjimas, kai tiriamasis iš karto kelia įvairias prielaidas ir bando jas įvertinti;

b. Nuoseklus (sukcesyvus) tyrinėjimas, kai vienu metu iškeliama ir tikrinama tik viena prielaida, paskui pereinama prie kitos.

c. Susitelkimo strategija (fokusavimas). Kai tiriamasis nagrinėja ne kokią nors konkrečią hipotezę, o mėgina išskirti esminį bruožą, kuris vėliau gali būti pagrindas hipotezei sudaryti.

Sprendimo suradimą dažnai sudaro du momentai: tikėtinos hipotezės iškelimas ir įžvelgimas (insaitas). Hipotezė – moksliškai pagrįstas uždavinio sprendimo modelis, tam tikra numatymo forma, kurios dėka žmogus pereina nuo ieškojimų prie sprendimų vykdymo. Įžvelgimas – po ilgesnio intensyvaus mąstymo kilęs staigus sprendimo supratimas, nagrinėjamo dalyko esmės atskleidimas.

Tada seka sprendimo būdo patikrinimas. Geriausiai sprendimo būdą patikrinti galima jį panaudojant naujiems uždaviniams spręsti, taikant juos praktikoje.praktika atskleidžia teorinių teiginių teisingumą ir tikrąją vertę.

Tema: Trumpalaikės atminties apimties nustatymas pagal Džekobso metodiką.

Tyrimo metodika: tiriamajam yra pateikiami septynios skaitmenų serijos, kuriose yra nuo 4 iki 10 skaitmenų. Serijos yra sudaromos pagal atsitiktinių skaičių lentelę. Eksperimentatorius skaito kiekvienos serijos skaitmenis po vieną kartą, pradėdamas nuo trumpiausios serijos. Perskaičius
seriją, tiriamasis po 2 3 sekundžių raštu protokolo blanke atgamina skaitmenis pateikimo tvarka. Tyrimas kartojamas 4 kartus (skaitmenys turi būti skirtingi). Eksperimentatorius užrašo tiriamojo atsakymus.

Tiriamasis: Asta Paušaitė

Eksperimentatorius: Ineta Mikeliūnaitė

Tiriamąjai skaičiau štai tokius skaitmenis:

Serijos eilės Nr. 1 kartas 2 kartas 3 kartas 4 kartas

1. 9532 2053 1472 1350

2. 76194 24125 39751 91247

3. 857231 531098 362175 295743

4. 0198732 2067314 5792503 8145237

5. 5310246 75910238 92135802 30361481

6. 25914703 181959113 673487509 722705924

7. 198652301 1986112908 9145860371 4618960356

Tiriamoji man pateikė tokius atgaminimo rezultatus ir sužimėjau teisingus ir neteisingus atgaminimus:

Serijos eilės Nr. 1 kartas 2 kartas 3 kartas 4 kartas

1. 9532 + 2053 + 1472 + 1350 +

2. 76194 + 24125 + 39751 + 91247 +

3. 857231 + 531098 + 362175 + 2957243 –

4. 0198732 + 2067314 + 57925503 – 8145237 +

5. 5310246 + 754 – 92135802 + 303 –

6. 25914703 + 1815911 – 67348509 – 7227904 –

7. 19865203 – 19861129 – 9186 – 4618094635 –

Pagal jos visus atsakymus sudariau štai tokią apibendrintą duomenų lentelę:

Tyrimo

Nr. Atgaminimo rezultatai

4 5 6 7 8 9 10

1 + + + + + + –

2 + + + + – – –

3 + + + – + – –

4 + + – + – – –

Tada apskaičiavau atminties apimtį pagal formulę:

V = A + m/n + K/2 = 5 + 14/4 + ½ = 9.

(čia V – atminties apimtis, A – ilgiausios serijos, kuri buvo teisingai atgaminta visais atvejais, ilgis; n – tyrimų skaičius (šioje užduotyje n = 4); m – teisingai atgamintų serijų, ilgesnių už A, skaičius, K – intervalas tarp serijų (šioje užduotyje K = 1).

Tiriamoji Asta Paušaitė, buvo geros nuotaikos, tačiau gan susikaupusi. Iš pradžių abi mes pasijuokėme, kad atminties apimtis pas mus bus 0. tačiau susikaupėme ir pradėjome dirbti. Kai skaičiau skaičių eilutes, ji pirma iškalusydavo ir tik tada puldavo rašyti ką atsimena.

Tyrimo išvados: šis jos rezultatas yra aukščiausias pagal Milerio postulatą (7 ± 2). Tai reiškia, kad jos atminties apimtis yra didelė, kad ji gali gana lengvai įsiminti naujus dalykus, pvz.: gimimo datas, šeip reikšmingus skaičius, lengvai išmoksta sakyti eilėraščius mintinai. Tai patvirtino ir ji pati.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 994 žodžiai iš 1826 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.