Trumpas lietartūros autorių aprašas dokumentas
5 (100%) 1 vote

Trumpas lietartūros autorių aprašas dokumentas

Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino laiškai, rašyti 1323-1324m. lotynų kalba, yra seniausi lietuvių raštijos paminklai, iš kurių galima spręsti apie politinę, ūkinę ir kultūrinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės situaciją XIV amžiaus pradžioje. Laiškai yra reikšmingi ir kaip Viduramžių literatūros epistoliarinio žanro pavyzdžiai.

Taigi Ankstyvąjį Lietuvos Renesansą bei humanizmą, kurių idėjos buvo skleidžiamos lotynų kalba, reprezentuoja Mikalojus Husovianas. Jo Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę (Carmen de statura, feritate ac venatione Bisontis), išleista Krokuvoje 1523m., yra ryškus renesansinės lotyniškosios epinės poezijos pavyzdys.

Martynas Mažvydas atstovauja vėlesniajam Renesanso etapui, susijusiam su Reformacija, kada imta leisti knygas tautinėmis kalbomis. M.Mažvydas išleido pirmąsias knygas lietuvių kalba. Pirmoji lietuviška knyga buvo Katekizmuso prasti žodžiai, išleista Karaliaučiuje1547m. Jos prakalba Knygelės pačios bylo[ja] lietuvininkump ir žemaičiump yra pirmasis originalus lietuviškas eilėraštis, turintis didelę pažintinę bei literatūrinę vertę, davęs pradžią lietuvių eiliuotinei kūrybai.

Reformacijos atsvara buvo Kontrreformacija, prasidėjusi Lietuvoje su aštuntuoju XVI amžiaus dešimtmečiu. Vienas žymiausių Kontrreformacijos veikėjų buvo Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, kurio mecenuojamas Mikalojus Daukša išleido pirmąsias lietuviškas knygas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1595m. Vilniuje išėjo jo išverstas ispanų jėzuito Jokūbo Ledesmos katekizmas, o 1599m. – lenkų Jokūbo Wujeko Postilė. Ypač reikšminga yra Postilės lenkiškai parašyta Prakalba į malonųjį skaitytoją, paremta renesansine tautos ir kalbos samprata, ginanti gimtosios kalbos pilietines ir kultūrines teises, raginanti paversti lietuvių kalbą valstybine kalba.

Baroko epochai atstovauja Motiejus Kazimieras Sarbievijus – vienas žymiausių Europos XVII amžiaus lotyniškosios poezijos kūrėjų, kurį popiežius Urbonas VIII vainikavo laurų vainiku. Didelė jo poezijos dalis glaudžiai susijusi su Lietuva.

Senosios lietuvių literatūros (XIV-XVIIIa.) kūrimosi procesą užbaigia Kristijonas Donelaitis – vienas žymiausių Švietimo epochos rašytojų. Savo poema Metai (parašyta apie 1760-1770m., pirmąkart išleista 1818m.) K.Donelaitis sukūrė tautos epą ir padėjo pagrindą grožinei lietuvių literatūrai.

Lietuvių Preromantizmui ryškiausiai atstovauja Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza, labiausiai nusipelnęs tuo, jog paskelbė K.Donelaičio kūrinius ir išleido pirmąjį lietuvių tautosakos (dainų) rinkinį. Jo parašytos ir į K.Donelaičio Metų (1818) bei Dainų (1825) leidimus įdėtos studijos iškelia lietuvių tautos dvasinę kultūrą į europietiškosios kultūros lygmenį.

Romantizmą Lietuvoje daugiausia inspiravo Adomas Mickevičius, žymiausias Vilniaus romantikų mokyklos atstovas, rašęs lenkų kalba, Lietuvą laikęs savo Tėvyne, bet aiškiai skyręs tikrąją (lietuviškai kalbančią) lietuvių tautą nuo nutautėjusios (daugiausia sulenkėjusios) tautos dalies. A.Mickevičiaus požiūris į „tikrąją“ lietuvių tautą geriausiai atsiskleidžia atsiliepime apie L.Rėzą bei K.Donelaitį, poemos Konradas Valenrodas pratarmėje ir Prancūzų koledžo paskaitoje apie Lietuvą; prie to pritampa ir jo užrašytų lietuviškų dainų fragmentai.

XIXa. pirmosios pusės lietuvių literatūrai, kurioje pynėsi Klasicizmo, Sentimentalizmo, Romantizmo bruožai, atstovauja Antanas Strazdas, Dionizas Poška, Silvestras Valiūnas, Simonas Stanevičius, Simonas Daukantas.

Antanas Baranauskas, sukūręs poemą Anykščių šilelis (1858-1859m.), yra pirmas ryškus lietuviškojo Romantizmo atstovas, paskatinęs tos krypties įsitvirtinimą XIXa. pabaigos lietuvių literatūroje, ypač Maironio poezijoje.

Motiejus Valančius – žymiausias lietuvių didaktinės prozos atstovas, savo apysaka Palangos Juzė (išsp. 1869m.) ir kitais kūriniais parengęs dirvą XIXa. pabaigos realistinei prozai – Žemaitės, Lazdynų Pelėdos kūrybai.

Jonas Basanavičius – žymiausia XIXa. pabaigos lietuvių tautinio atgimimo figūra, įgijusi tautos patriarcho vardą. Savo paskelbtoje prakalboje (Priekalboje) pirmajam Aušros numeriui J.Basanavičius išdėsto tautinės veiklos programą, paremtą romantine pasaulėvoka.

Jono Gaidamavičiaus pratarmė pirmajam Varpo numeriui reprezentuoja pozityvistinę varpininkų veiklos kryptį.

Vincas Kudirka – žymiausias XIXa. pabaigos lietuvių publicistas, Varpo steigėjas, leidėjas ir autorius formavęs pozityvistinę lietuvių kultūros kryptį. V.Kudirka sukūrė Tautišką giesmę, tapusią Lietuvos Respublikos himnu, parašė eilėraščių ir satyrų, priklausančių lietuvių literatūros klasikai. Patriotinėms ir pozityvistinėms V.Kudirkos idėjoms artima ir Prano Vaičaičio poezija.

XX amžius

Prof. Viktorija Daujotytė

Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė) lietuvių prozoje įtvirtino socialinį realizmą, tikrovišką vaizdavimo būdą, etniškumą (žemaitiškumą).

Jonas Biliūnas, psichologinio realizmo rašytojas, europietiško tipo novelės kūrėjas, lyrinis vaizduotojas, moralinių vizijų autorius.

Psichologiniam realizmui atstovauja ir Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė), intymaus pasakojimo lietuvių literatūroje pradininkė, įtvirtinusi
asmenybės saviraišką, moteriškąsias būties versijas, krikščioniškąsias vertybes, dienoraščio ir užrašų stilistiką.

Ignas Šeinius (Jurkūnas), literatūros atnaujinimo ir modernizavimo šalininkas, modernios prozos kūrėjas, impresionizmo atstovas, fragmentiško, vibruojančio, melodingo stiliaus kūrėjas, išbandęs ir paradoksą, groteską.

Juozas Tumas-Vaižgantas – tikroviškumo ir romantinio idealizmo sintetintojas, lietuvių tautinės ideologijos kūrėjas, panoraminės epopėjos autorius, etninio lietuvių savitumo ir tautinės savimonės tvirtintojas, „kūno kalbos“ kūrėjas.

Vincas Krėvė (Mickevičius) – universalių užmojų, įvairių žanrų kūrėjas, derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakylėtumą, jungęs savo tautos ir Rytų išmintį, istorinių veikalų kūrėjas, Biblijos interpretatorius, literatūrinio folklorizmo pradininkas, plačios stilistinės amplitudės rašytojas.

Antanas Vienuolis (Žukauskas) – lietuvių epinio pasakojimo atnaujintojas, romantinių legendų, istorinių ir socialinių romanų, subtilios psichologinės novelistikos autorius, atviro jausmingumo, subtilaus sakinio rašytojas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 947 žodžiai iš 1861 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.