Turinio motyvavimo teorijos
5 (100%) 1 vote

Turinio motyvavimo teorijos

TURINYS

ĮVADAS 4

1. DARBO MOTYVACIJOS ESMĖ 5

2. TURINIO MOTYVACIJOS TEORIJOS 9

2.1 .Poreikių hierarchijos teorija 9

2.2. E R G teorija 12

2.3. Dviejų veiksnių motyvavimo teorija 13

2.4. Įgytų poreikių teorija 16

IŠVADOS 19

LITERATŪRA 20

PAVEIKSLAI

1pav. Maslow poreikių hierarchijos piramidė………………………………………………………………………………….11

2 pav. Motyvatoriai ir higienos faktoriai…………………………………………………………………………………………14

ĮVADAS

Jau žiloje senovėje žmonės, norėdami paveikti kitų elgesį pageidaujama linkme ir pasiekti trokštamų rezultatų, vartojo skirtingas poveikio priemones: prievartą (vergų darbas), bausmes, materialines (pinigai, žemė, brangenybės) ir moralines (pagyrimas ir pasmerkimas, titulai) nuobaudas ir paskatas.

Kaip teigia S. Michel, pats žodis motyvacija, kuris dabar yra labai paplitęs, atsirado tik apie dvidešimtuosius šio amžiaus metus. Iki tol psichologai kalbėjo apie motyvus, kurie iššaukia tai, „kas verčia dirbti“. (9)

Motyvaciją galime apibrėžti, remdamiesi tam tikromis išorinio elgesio sąvokomis. Suinteresuoti žmonės labiau stengiasi pasiekti geresnių veiklos rezultatų, nei nesuinteresuoti. Motyvacija yra noras kažką padaryti ir jį lemia veiksmo galimybė patenkinti poreikį (fiziologinį ar psichologinį deficitą, dėl kurio tam tikri rezultatai ir atrodo patrauklūs).

Nepatenkintas poreikis sukelia įtampą, kuri skatina tam tikras žmogaus paskatas. Šios paskatos sužadina konkrečius tikslus, kurie, jei įgyvendinami, patenkina poreikį ir sumažina įtampą.

Suinteresuoti darbuotojai išgyvena įtampos būseną. Kad sumažintų šią įtampą jie užsiima tam tikra veikla. Juo didesnė įtampa, tuo intensyvesnė veikla reikalinga šiai įtampai sumažinti. Todėl, kai matome darbuotojus itin pasinėrusius į kokią nors veiklą, galime padaryti išvadą, kad juos skatina troškimas pasiekti kažkokį tikslą, kurį jie vertina. (1)

Motyvacijos sąvoka gimė ekonomikos, o tiksliau marketingo, kuris tuo metu dar nebuvo taip vadinamas, srityje. Ją perėmė darbo psichologai ir sociologai, skatinami postteiloristinių įmonių, kurios, siekdamos sėkmingai vystytis, pajuto, kad reikia kitaip valdyti žmonių išteklius.(9)

Motyvacija (lot. motus – proto veikimas, minties skrydis; pranc. – motif – skatinamoji priežastis, veiksmo pagrindas) – psichofiziologinis procesas, reguliuojantis asmenybės veiklą ir santykius.

Anot Gučo, motyvacija – tai visos vidinės ir išorinės sąlygos, skatinančios individo aktyvumą, lemiančios jo pastangų intensyvumą ir pastovumą.

Motyvavimas, Juciavičienės nuomone, tai asmenybės stimuliavimas įvairiais poveikio metodais, turintis įtakos visuminei motyvacijai. Šis procesas – tai įvairių elgesio stimulų suderinimas, suvokta skatinanti jėga, kuri orientuoja ir paaiškina elgesį bei parodo veiksmą, kuris yra nukreiptas į asmenybę motyvacijai sukelti. (4)

Tačiau nepakanka suprasti bendriausias motyvų, motyvacijos, poreikių kategorijas. Svarbu žinoti motyvacijos teorijas, su kuriomis supažindinsiu savo referate.

1. DARBO MOTYVACIJOS ESMĖ

Vieni iš pirmųjų klausimų, į kuriuos motyvacijos tyrinėtojai ieškojo atsakymų, buvo šie: kas motyvuoja? Kuo motyvuoja? Kas verčia veikti?

Žmogaus sąveika su jo darbu yra sąlygojama įvairiausių vidinių ir išorinių, prieštaringų, kartas netgi sunkiai paaiškinamų veiksnių, kurie yra daugelio skirtingų mokslų – vadybos, psichologijos, sociologijos, antropologijos, ekonomikos, politikos, filosofijos, ergonomikos, teisės ir kt. tyrimo objektas. (9)

Motyvavimas – valdymo proceso dalis, reiškianti poveikį darbuotojų elgsenai siekiant organizacijos tikslų. Valdantysis personalas turi sugebėti motyvuoti darbuotojus:

• pasilikti organizacijoje,

• patikimai atlikti pavestas užduotis,

• savanoriškai užsiimti kokia nors kūrybiška, novatoriška veikla.

Pačią motyvaciją, kaip individo fenomeną, įvairūs autoriai apibrėžia skirtingai. Šie apibūdinimai turi tris dominuojančius dalykus, kurie apibūdina motyvacijos reiškinį:

1. Tai, kas sužadina žmonių elgesį, t.y. skatina elgtis vienaip ar kitaip;

2. Tai, kas nukreipia šį elgesį arba, kitaip sakant, šiuoskatinimu siekiama kažkokio konkretaus tikslo;

3. Tai, kaip šis elgesys yra palaikomas.

Aišku, motyvacijos esmė ir stiprumas negali būti matomi tiesiogiai. Ji reiškiasi per elgesį, kuris yra matomas.

Darbinės veiklos motyvaciją lemia trys pagrindiniai veiksniai:

1. Individualūs žmonių skirtumai,

2. darbuotojo atliekamo darbo charakteristikos,

3. Organizacinė aplinka.

Visi veiksniai sąveikaudami daro įtaką darbuotojų motyvacijai. Vadovai, motyvuodami darbuotojus, privalo įvertinti visus veiksnius.

Individualūs žmonių skirtumai

Kiekvienas žmogus yra savitas, turi skirtingus poreikius, vertybes, nuostatas į įvairius dalykus, pomėgius ir pan. Kadangi kiekvieno individo šios savybės yra skirtingos, skiriasi ir dalykai, kurie motyvuoja žmones.

Svarbiausi individualūs skirtumai, turintys įtakos darbinės veiklos motyvacijai, tai:

• Poreikiai

• Nuostatos

• Vertybės

Poreikiai

Poreikiai – tai stiprus kažko
trūkumo jausmas žmogaus gyvenime. Taigi motyvacija kyla iš noro patenkinti poreikį. Vienus žmones motyvuoja poreikis siekti aukštų rezultatų tam tikroje srityje, kitus – noras patikti kitiems, dar kitus – įgyti valdžią ir turtą arba jaustis saugiai darbe. Jeio individui pavyksta sumažinti šį trūkumo jausmą, motyvuojančios jėgos stiprumas taip pat sumažėja.

Skirtingi ir įvairaus intensyvumo poreikiai taip veikia vienas kitą, kad individo motyvacija visada yra sąlygota daugelio skirtingų jėgų. Maža to, kai kurie poreikiai yra tokie latentiniai, kad pats individas negali jų suvokti. Visa tai daro motyvaciją labai komplikuotą.

Nuostatos

Nuostatos yra žmogaus įsitikinimai, elgesio tendencijos ir jausmai apie tam tikrą objektą, įvykį ar asmenį (vadinama nuostatos objektu).

Iš nuostatų apibrėžimo išplaukia, kad jos turi tris komponentus.

Pirmasis yra pažinimo komponentas, t.y. žinios ar įsitikinimai apie tam tikrą objektą. Šie įsitikinimai gali būti teisingi arba neteisingi.

Antrasis komponentas – emocinis, tai jausmai, kuriuos jaučiame tam tikram objektui ar asmeniui. Jis apima vertinimą ir emocijas.

Trečiasis komponentas – tendencingo elgesio, tai mūsų intencijos ar veiksmai, kuriuos ketiname atlikti tam tikro objekto atžvilgiu.

Egzistuoja tam tikra seka nuo žinių/ įsitikinimų iki tendencingo elgesio. Svarbu tai, kad skirtingi žmonės panašių įsitikinimų gali turėti skirtingus jausmus, ir skirtingi žmonės gali turėti skirtingas elgesio intencijas. Mūsų įsitikinimasi gali lemti mūsų jausmus ir patį elgesį.

Taigi nuostatos yra susijusios su elgesiu. Jei taip, vadovai gali pagerinti darbuotojų elgesį keisdami jų nuostatas.

Dažniausiai tyrinėjamos su darbu susijusios nuostatos yra pasitenkinimas darbu. Pasitenkinimas darbu – tai su darbu susijusių nuostatų emocinis komponentas. Tyrimais bandoma sužinoti darbuotojų pasitenkinimą tam tikrais darbo aspektais ir bendrą pasitenkinimą darbu.

Kita tyrinėjama nuostata – darbo reikšmė darbuotojui. Darbo reikšmė gali būti suprantama kaip darbuotojo įsitraukimo į darbą laipsnis. Kitaip tariant, darbas žmogui yra labai svarbus dalykas ra net jo gyvenimo prasmė.

Trečia tyrinėjama nuostata, susijusi su darbu – tai darbuotojo lojalumas organizacijai. Lojalumas organizacijai parodo, kiek darbuotojas yra ištikimas organizacijos vertybėms ir tikslams.

Vertybės

Vertybės – tai individo svarbiausių darbo ir gyvenimo tikslų, šių tikslų siekimo priemonių samprata.

Prie vertybių priskiriami daiktai ar reiškiniai, turintis teigiamą reikšmę individo požiūriu.

G. Englandas aprašė dvi ryškiausias vertybių sistemas: pragmatišką ir etinę – moralinę.

Žmogus, turintis pragmatišką vertybių sistemą, sprendžia, jam atlikti tam tikrus veiksmus ar ne, klausdamas savęs: „Ar tas veiksmas, kurį aš atliksiu, bus sėkmingas?“

Žmogus, kuriam būdinga etinė – moralinė vertybių sistema, savo ruožtu klausia: „Šis veiksmas etiškas ar neetiškas?“

Kitas būdas klaisfikuoti vertybes buvo pasiūlytas G. Allporto, Ph. Vernono, G. Lidzey‘o:

Teorinės vertybės. Individau, kurių stiprios teorinės vertybės, siekia atrasti visišką tiesą.

Ekonominės vertybės. Žmonės, kuriems svarbiausia ekonominės vertybės, yra labiau orientuoti į praktinius ir naudingus darbui aspektus. Jie yra linkę gaminti ir naudoti daiktus bei kurti turtą.

Estetinės vertybės. Tie individai, kurių vertybių sistemoje dominuoja estetinės vertybės, labiau domisi meninėmis objekto savybėmis, akcentuojančiomis formą, simetriją, graciją ir harmoniją.

Socialinės vertybės. Individams, kurių stiprios socialinės vertybės, svarbiausia meilė, šilti tarpusavio santykiai. Jie traktuoja žmogų kaip rezultatą, o ne kaip priemonę rezultatui pasiekti, todėl stengiasi būti geri, nesavanaudiški, malonūs ir t.t.

Politinės vertybės. Žmonės, orientuoti į politines vertybes, labiau vertina valdžią, įtaką ir pripažinimą. Konkurencija vaidina svarbų vaidmenį jų gyvenime, o valdžia yra pagrindinis motyvas.

Religinės vertybės. Žmonės, turintys stiprių religinių vertybių, yra labiau orientuoti į vienybę ir tinkamų santykių su aplinka sukūrimą.

Individo polinkis į tam tikras vertybes nusako jo vertybių orientaciją. Jeigu individui svarbiausia vertybė yra darbo kūrybingumas, tam tikrą laiką jis negalvos apie uždarbį, darbo sąlygas. O jeigu jam svarbiausia yra materialinė nauda, darbo turiningumas, neturės jokios reikšmės.

Vertybės papildo darbinės elgsenos motyvaciją. Dirbdamas individas motyvuoja savo elgseną ne tik poreikiais ir nuostatomis, bet ir vertybių sistema. Jeigu siūlomas elgesys nėra pateisinamas vertybių sistema, jo gali būti ir nesilaikoma.

Darbo charakteristikos

Kitas veiksnys, turintis įtakos darbuotojų motyvacijai, yra jų atliekamo darbo pobūdis.

Sužadinti darbo motyvaciją tegali trūkstamų motyvuojamųjų charakteristikų darbui suteikimas. Darbas modifikuojamas taip, kad darbuotojas turėtų galimybę patirti pasiekimą, pripažinimą, atsakomybę, paaukštinimą ir tobulėjimą. Organizacijose tai pasiekima kuriant ir įgyvendinant „vertikalaus darbo praturtinimo“ programas.

Organizacinė aplinka

Trečias veiksnys, turintis įtakos darbuotojų motyvacijai, yra organizacinė aplinka.

Į veiksnių grupę įtraukiami:

• Tiesioginė darbo
aplinka,

• Darbuotojų atlyginomo ir skatinimo sistema,

• Darbuotojų darbo atlikimo vertinimas,

• Karjeros planavimas ir darbuotojų mokymas, kvalifikacijos tobulinimas ir perkvalifikavimas,

• Darbuotojų dalyvavimas valdant,

• Organizacinė kultūra. (7)

Motyvacijos teorijos siekia paaiškinti, kokius tikslus nori pasiekti individai, kokias veiklos alternatyvas jie mato ir kokie jų poreikiai. Pagal tai, kuo grindžiamas žmogaus elgesys darbe, kokios vidinės jo priežastys ir ištakos, šiuolaikinės motyvacijos teorijos skiriamos į dvi pagrindines kryptis: turinines ir procesines. (9)

Šiame referate nagrinėsime pagrindines turinines motyvacijos teorijas.

2. TURINIO MOTYVACIJOS TEORIJOS

XX amžiaus 6 – asis dešimtmetis buvo vaisingas kuriant motyvacijos koncepcijas. Per šį laikotarpį buvo suformuluotos teorijos, kurios, nors dabar ir smarkiai puolamos bei abejojama jų pagrįstumu, tikriausiai vis dar paaiškina darbuotojų motyvaciją. Nuo to laiko buvo sukurta pagrįstesnių motyvacijos paaiškinimų, tačiau turėtume susipažinti su šiomis ankstyvosiomis teorijomis bent jau dėl dviejų priežasčių: 1. jos yra pagrindas, ant kurio išaugo šiuolaikinės teorijos ir 2. vadovai praktikai, aiškindami darbuotojų motyvaciją, reguliariai naudoja šias teorijas ir jų terminologiją. (1)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1591 žodžiai iš 5245 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.