Šio reiškinio pavadinimas kilo iš prancūzų žodžio tour, reiškiančio kelionę,kai sugrįžtama į išvykimo vietą.XVIII a.antroje pusėje šią sąvoką imta vartoti Didžiojoje Britanijoje.Turizmu buvo vadinamos kelionės į Europos žemyną – lankomi miestai,patiriama naujų įspūdžių,plečiamos žinios apie kitus kraštus ,grožimasi nuostabia gamta ir meno vertybėmis.
Nuo neatmenamų laikų žmogus siekia keisti aplinką, pažinti kitas šalis, patirti naujų įspūdžių, praturtėti dvasiškai. Turizmo grūdas buvo pasėtas XIX a. Viduryje,kai jauni anglų aristokratai, apsilankę įvairiuose Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos bei Vokietijos kampeliuose, pamatę miestų muziejų, puikių žiemos poilsio vietų Viduržemio jūros pakrantėje, išpopuliarino juos Europoje.
Pastaruoju metu šimtai milijonų žmonių susipažinti,pailsėti,mokytis bei kitais tikslais kasmet vyksta [ svečias šalis, keliauja po savo kraštą. Turizmas tapo XXa. pabaigos karštlige.
Turizmq skatina gamtos ir kultūrų įvairovė: kalnai, ledynai, smėlėti paplūdimiai ,miškai ir ežerai,egzotiška augalija ir gyvūnija, architektūra, tradicijos, papročiai ir šventės – visa neprėpiama pasaulio mozaika.
Turizmas yra labai svarbi paslaugų šaka, neatsiejama nuo geografijos, istorijos, ekonomikos bei kultūros. Turizmo reikšmė nuolat didėja ir pasaulio ūkyje.
Kodėl žmonės keliauja? Turizmo plėtrą lėmė gamtos įvairovė, ekonominės, socealinės ir kitos priežastys. Vienos svarbiausių priežasčių – mokslo bei technikos pažanga, lemianti įvairių ūkio šakų plėtrą, ir urbanizacija. Sparčiai plečiantis miestams, daugėjant juose gyventojų, vis daugiau žmonių išvyksta iš misto pailsėti savaitgaliais ar atostogauti savo arba svečiame mieste. Turizmo raidai ypač svarbi sausumos, oro ir vandens transporto modernizacija. Išplėtotas kelių tinklas sutrumpino nuotolius tarp šalių ir miestų. Pasidarė nesudėtinga ir gana nebrangu nuvykti į tolimus kraštus ir net pasaulio užkampius. Turizmo reikšmę didina pakilęs gyvenimo bei kultūros lygis.
Turizmo plėtrą parodo sparčiai didėjantis
užsienio turistų skaičius. Nuo XX a. Vidurio
turizmo mastaspasaulyje padidėjo 25 kartus.
Tikimasi, kad antrame XXI a. dešimtmetyje
turistų per metus bus apie milijardą.
Pajamos iš turizmo. Dar greičiau daugėja turis-
tų, didėja pajamos iš turizmo. Pastaruoju metu
jos sudaro 350 mlrd. JAV dolerių per metus. Tai
beveik 10% pasaulio ir apie 30% visų paslaigų
eksporto. Tiesiogiai er netiesiogiai turizmo sfe-
roje dirba apie 200 mln. Žmonių, t.y 10-11%
visų darbo vietų pasaulyje .
Geriausiai turizmo verslą apibūdina turistų skaičius ir gautų pajamų iš turizmo dalis bendroje pajamų stuktūroje. Pavyzdžiui, turizmo pajamos JAV sudaro 5%, Prancūzijoje ir Danijoje –7-8%, Italijoje ir Šveicarijoje –11-12%, Portugalijoje –daigiau nei 20%, Austrijoje, Ispanijoje… Daugelyje šalių turizmas yra tarptautinė specializacijos šaka ir ekonomikos pamatas.
Turizmas – paslauga ir eksportas, nes turistai į kitas šalis atveža pinigų. Turizmas jautriai reaguoja į valiuų kursų svyravimus. Pavyzdžiui, nuvertėjus Prancūzijos frankui, 1981-1983 m. tenai atvyko daugybė amerikiečių. Ir priešingai, valiutai stiprėjant, turistui valstybė brangsta.
Turizmo įvairovė. Turizmas skiriamas pagal turiztų veiklą, keliavimo priemonę, trukmę, nuotolį ir kt. Pagal veiklą yra populiariausias ir masiškiausias rekreacinis turizmas. Tai aktyvus arba pasyvus poilsis ir gydymasis. Rekreacinio turizmo vietų yra visose valstybėse. Tačiau vėsesnio klimato sričių gyventojai, stokojantys saulės ir šilumos, mieliau renkasi saulėtus paplūdimius ir šiltą jūrą. Jie tai randa Italijoje, Ispanijoje, JAV, Meksikoj, Brazilijoje ir kitur. Tai ne tik didžiausi pasaulio kurortai, bet ir tikri turizmo megapoliai.