Turizmo agentūros uab novaturas konkurencinės aplinkos analizė
5 (100%) 1 vote

Turizmo agentūros uab novaturas konkurencinės aplinkos analizė

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………….2

1. KONKURENCIJOS SĄVOKA…………………………………………………………………………………….4

2. ĮMONĖS KONKURENCIJĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI………………………………………………5

3. KONKURENCIJA LIETUVOS TURIZMO RINKOJE………………………………………………..9

4. TURIZMO AGENTŪROS UAB „NOVATURAS“ KONKURENCINĖS APLINKOS ANALIZĖ .10

5. ĮMONĖS VIDINĖS APLINKOS ANALIZĖ……………………………………………………………….12

5.1. Organizacijos kultūros reikšmė konkurencinėje aplinkoje…………………………….12

5.2. Organizacijos valdymo ypatumų konkurencinėje aplinkoje analizė ……………..13

5.3. Organizacijos ištekliai, kaip konkuravimo rinkoje veiksniai………………………….13

5.4. SWOT analize UAB“NOVATURAS“ konkurencinės aplinkos aspektu………..14

6. ĮMONĖS IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ……………………………………………………………15

7. KONKURENCINĖS APLINKOS ANALIZĖ…………………………………………………………………………………………….17

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………..19

LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………………..20

ĮVADAS

Šiuolaikinėmis mokslo ir technikos pažangos, intensyvios informacijos sklaidos sąlygomis,

kai įmonės gali apsirūpinti kapitalu, informacija, naujomis technologijomis, bei prekėmis ir

paslaugomis iš viso pasaulio, plačiai naudojasi kompiuteriniais tinklais. (Čiburienė J, Keršienė R, 2000). Konkurencija tai nepriklausomų turizmo paslaugas teikiančių ūkinių subjektų varžybos teikiant turizmo paslaugas. Nors iš verslo vieneto pozicijų yra manoma, kad konkurencija yra vienas iš pavojingiausių aplinkos veiksnių, tačiau vertinant konkurenciją, kaip socialinių sistemų elementą, ji yra stimulas ir gerovės kūrimo garantas rinkoje. Didžiausias konkurencijos privalumas yra motyvacijos faktorius. Konkurentai motyvuoja kitą įmonę dirbti geriau ir tęsti darbą tokiais kokybiniais ir kiekybiniais parametrais, kurie sąlyginai garantuoja sėkmę rinkoje.

Konkurencijos klausimas turizmo rinkoje ypač aktualus tapo šiandien, kai, įstojus į Europos Sąjungą, apie 18 proc. suaktyvėjo ne tik atvykstamasis, bet ir apie 30 proc. išvykstamasis turizmas (turizmo statistika, 2004). Dabar Visoje Lietuvoje veikia apie 50 naujų turizmo įmonių. Turizmas Lietuvoje tapo viena iš prioritetinių rinkos šakų, šią šaką bus stengiamasi ir toliau plėtoti. Pageidautina pasiekti, kad atvykstančių į Lietuvą turistų skaičius 2015 metais viršytų 6 mln. Turistų gausa skatina ne tik naujų turizmo įmonių kūrimąsi, ko pasėkoje ir aktyvesnę konkurenciją ir tarp UAB „NOVATURAS“ šiandieną aukštas pozicijas turizmo rinkoje, tačiau rinka turi

tokią tendenciją nuolat kisti. Nebūtinai dideli rinkos subjektai dominuoja ilgą laiką, labai dažnai greitai rinkoje besiorientuojantys ir konkurencinėje aplinkoje lanksčiai veikiantys rinkos dalyviai paveja ir aplenkia lyderius. Kiekvienai įmonei yra svarbu turėti aiškią veiklos strategiją, kuri turi būti pagrįsta konkurencinės aplinkos analizės rezultatais, kitaip jos vietą gali užimti kita.

Temos aktualumas: kokie išoriniai organizacijos veiksniai lemia turizmo paslaugas teikiančios įmonės konkurencingumą? Kokie vidiniai turizmo trinkos veiksniai įtakoja sėkmingai konkuruoti turizmo rinkoje?

Šio darbo tikslas – išanalizuoti turizmo agentūros UAB „NOVATURAS“ konkurencinę aplinką.

Mūsų iškelti uždaviniai:

1. Išanalizuoti konkurencijos turizmo rinkoje sampratą,

2. Nustatyti konkurenciją turizmo rinkoje lemiančius veiksnius.

3. Išanalizuoti turizmo agentūros UAB „NOVATURAS“ konkurencinę aplinką.

Darbo objektas – turizmo agentūros UAB „NOVATURAS“ konkurencinė aplinka. Įmonė norėdama išsaugoti užimamą poziciją turi nuolat išsamiai analizuoti besikeičiančios rinkos tendencijas, ją veikiančius išorinius ir vidinius veiksnius. Tik investicijos į žmogiškąjį kapitalą, naujų sprendimų paslaugų sferoje paieška padės išlaikyti lyderio pozicijas.

1. KONKURENCIJOS SAMPRATA

Anksčiau buvo teigiama jog konkurencija neleido įmonėms sustoti vietoje, o kaip tik skatino tobulėti. Konkurencijos samprata apibrėžiama daugelio autorių. Konkurencija tai (Smitas A, 1994):

• Ūkio pažangos ir vartotojų gerovės pagrindas.

• Tai nepriklausomų ūkinių subjektų varžybos gaminant ir parduodant prekes, teikiant paslaugas. Šias varžybas laimi tie ūkiniai subjektai, kurie geriausiai tenkina vartotojų

poreikius. Konkurencija, tarp ūkinių subjektų paskirsto pajamas ir pelnus, priverčia juos pastoviai rūpintis kaštų mažinimu, vykdyti techninę ir technologinę pažangą. Ji užtikrina ekonominės sistemos savireguliaciją, todėl konkurencijos skatinimas ir jai trukdančių kliūčių šalinimas yra svarbi visuomenės funkcija.

Į konkurenciją galima
žiūrėti iš skirtingų perspektyvų. J.Ruškus (2003). konkurencija vyksta tada, kai visiems ūkio subjektams yra sudarytos vienodos sąlygos veikti, rungtyniauti, o laimi tas, kuris turi gebėjimų nurungti kitą ir plėstis rinkoje (Ruškus J, 2003). (konkurencija turizmo rinkoje taip pat turi tenkinti minėtas sąlygas) Nors konkurencija yra vienas iš pavojingiausių aplinkos veiksnių, tačiau po kurio laiko, ji gali būti naudinga. Didžiausias konkurencijos privalumas yra motyvacijos faktorius. Konkurentai skatina kitą įmonę dirbti geriau ir tęsti darbą tokiu tempu, kad išlikti rinkoje (Sliburytė L, 2000). Pvz., prasidėjus naujam sezonui, viena turizmo agentūra gali išsiuntinėti katalogus klientams. Turizmo firmos konkurentės privalės elgtis taip pat, nes jei nedarys šios procedūros gali prarasti dali naujų klientų. Kaip pavyzdžiui nauja: „X“ turizmo įmonė, atėjusi į rinką su ypač žemomis kainomis ar kokiu nauju produktu, šioje rinkoje gali išsilaikyti apie vieną sezoną, nes kitais metais tą patį ir dar geriau stengiasi pasiūlyti jos konkurentai. Žymus ekonomistas A.Smith konkurenciją apibūdino kaip elgesio kategoriją, kuomet individualūs pirkėjai ir paslaugų tiekėjai varžosi rinkoje atitinkamai dėl naudingesnių pardavimų ir pirkimų. Konkurencija tarsi jėga, užtikrinanti paklausos ir pasiūlos sąveiką, sureguliuojanti kainas rinkoje. Paslaugų tiekėjų ir pirkėjų rungtyniavimo rezultate nusistovi bendra kaina tos pačios rūšies paslaugoms ir konkreti pasiūlos ir paklausos kreivių padėtis. Turizmo agentūra į tą pačią kainą (kaip ir konkurentai) papildomai įskaičiuoja dar ekskursiją šalyje ar kelionės draudimą. Toks pasiūlymas tampa patrauklesniu daugeliui klientų. Nuolat tobulėjančioje rinkos ekonomikoje konkurencija suprantama kaip tam tikra rinkos savybė. Šiuolaikinės mokslo ir technikos pažangos sąlygomis, kai įmonės gali apsirūpinti kapitalu, informacija, naujomis technologijomis, plačiai naudoja kompiuterinius tinklus.

Vienas svarbus veiksnys padedantis nugalėti konkurentus – kliento laiko taupymas. Klientas, pirkdamas bilietus, gali užsisakyti ir vietas viešbutyje, ekskursiją, išsinuomoti automobilį, nusipirkti sveikatos draudimą, gauti vizą, jei jos reikia. Toks platus paslaugų asortimentas leidžia klientui sutaupyti laiko.

Maksimalus vartotojo poreikių tenkinimas yra vienas iš svarbiausių įmonės uždavinių siekiant konkurencingumo (Kriaučiūnienė M, 2000). Dabar, esant vis spartėjančiai konkurencijai, rinkoje tenka skirti daugiau investicijų. Neužtenka vien stengtis pritraukti naujų klientų, taip pat svarbu išlaikyti jau turimus. (Bagdonienė L, Šližienė G, 2002). Todėl įmonė pirmiausia turi turėti tinkamą personalą, nes jis atstovauja visai organizacijai. Nuo aptarnaujančio personalo priklauso, kokią nuostatą klientas susidarys apie įmonę. Šiuo metu pasirenkant darbuotoją vyksta didelė konkurencija. Daugelis įmonių ieško gerų, kvalifikuotų darbuotojų, bando pervilioti juos iš konkuruojančių įmonių motyvuodami juos dideliu atlyginimu, geromis darbo sąlygomis.

Konkurencija turizmo rinkoje ji taip pat tampa vis aktualesnė, ypač įstojus į Europos Sąjungą, kai padidėjo atvykstamasis ir išvykstamasis turizmas.

2. ĮMONĖS KONKURENCIJĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI

Norėdamos sėkmingai konkuruoti ir spėti su rinkos lyderiais, įmonės įvertinusios aplinką kuria įvairias konkuravimo strategijas (Časas R, 1998).

M.E. Porter konkuravimo strategijos:

• Mažesnių kaštų strategija -kai įmonė teikdama paslaugą naudoja mažiau išteklių, negu jos konkurentai, tada ta paslauga būna tokios pačios kokybės kaip konkurentų, bet pigesnė ir atneša įmonei didesnį ne į konkurentų pelną.

-įmonė siūlo mažesnės vertės, bet ir pigesnę paslaugą.

-įmonė siūlo pigesnę ir prastesnės kokybės paslaugą, jos pranašumas mažesni kaštai.

• Diferenciacijos strategija. Įmonė siūlo klientams išskirtinėmis savybėmis pasižyminčią

turizmo paslaugą, kurios kaštai didesni nei konkurentų, tačiau vartotojų gaunamo pasitenkinimo ir

paslaugos kaštų skirtumas yra didesnis nei konkurentų.

Kiti autoriai išskiria konkuravimo strategiją kaip specifinį įmonės strategijos tipą. Tai reiškia, kad konkuravimo strategija apima 4 dalis: ateities perspektyvą (laiką), vartotojus, konkurentus ir įmonės ekonominę veiklą. Kiekviena įmonė turi savo tikslus ir uždavinius, pagal kuriuos vykdo savo veiklą, o konkurentų įveikimas turėtų būti vienas iš jų. Įmonė turi nuolat vertinti savo paslaugas, nes nors klientas šiandien patenkintas gaunama paslauga, tai neaišku ar jis bus patenkintas ir rytoj. Todėl yra diegiamos kokybės vertinimo sistemos, norint neatsilikti nuo rinkoje keliamų paslaugų kokybės reikalavimų. Viena iš tokių yra ISO 9000. Tai visame pasaulyje paplitusi sistema, kuri užtikrina kokybės siekimą.(Abramavičius S, 2001). Aišku įmonė gali remtis ir kitais rodikliais ir juos įrodančiomis teorijomis siekiant konkurencinio pranašumo. Apžvelgus daugelį veiksnių, būdų kaip siekti konkurencinio pranašumo, galima daryti išvadą, kad įmonė gali būti pranašesnė už kitas ir laimėti rinkoje, tik turėdama unikalių savybių (Časas R, 2000). Ji turi įvertinti ir pasirinkti tinkamą strategiją ir ją remiančius veiksnius, kas jai padėtų
sėkmingai konkuruoti rinkoje.Konkurencingumo strategiją sudarantys veiksniai:

Konkuravimo strategiją būtų galima suskirstyti į keletą konkurencingumą lemiančių veiksnių. Veiksniai yra vienas iš etapų siekiant įmonės konkurencingumo (Marčinskas A, Diskinė D, 2001). Sudėtingoje ir nuolat besikeičiančioje verslo aplinkoje keičiasi ir įmonių konkurencingumo įgijimo ir išlaikymo būdai. Norėdama sėkmingai konkuruoti, įmonė turi įveikti

daug kliūčių.

• Pirmieji randa ir pradeda taikyti pasirinktą naujovę.

• Sugeba itin jautriai reaguoti į rinką ir adaptuotis prie jos;

• Gali pasiūlyti itin vartotojo vertinamą išskirtinį ar unikalų produktą ar paslaugą.

Įmonės konkurencingumas gali būti įgytas dėl skirtingų veiksnių įtakos, kurie yra vienodai svarbūs.

Įmonės strategiją įtakojantys veiksniai: išorės (makroaplinkos ir jos dalies – konkurencinės aplinkos veiksniai) ir vidaus (įmonės vidaus aplinkos veiksnius, kurie yra daugiau ar mažiau jos pačios kontroliuojami).

Išorės aplinkos veiksniai suformuoja galimybes ir ribojimus, su kuriais susiduria įmonė konkurencinėje turizmo aplinkoje. Vidaus aplinkos veiksnius, t.y. įmonės veiklos aplinkos turinį lemia išorės aplinka. Visi veiksniai yra svarbūs įmonei, siekiant išlaikyti ir didinti konkurencingumą. Išoriniai veiksniai:

Politiniai – įstatymai veiksmai. Politinis klimatas ir stabilumas tai stabilus veiksnys, įstatyminė ir teisinė sistema (įstatymai reguliuojantys ekonominius santykius, reklamą, vartotojų teises, aplinkos apsaugos, mokesčių įstatymai). Šio veiksnio įmonė negali įtakoti, tiesiog ji turi pagal nustatytas normas vykdyti savo veiklą. Bet būna ir išimčių kai įmonė nori nugalėti konkurentą ir imasi nesakingų veiksmų. Tuo atveju įstatymas taip pat nustato nuobaudas.

Ekonominiai – tai rinkos struktūra, produktyvumas, infliacijos tempai, paslaugų perkamumas, todėl nuo to kiek ir už kokią kainą jų bus nupirkta turi įtakos palūkanų norma, žmonių pajamų lygis, nedarbo lygis. Paslaugų perkamumas priklauso nuo gyventojų pajamų dydžio. Esant dideliam nedarbo lygiui perkamoji galia mažėja. Gerai tai, kad, įstojus į Europos Sąjungą, atsirado finansavimas įvairiems verslams, bei įvairiems projektams, taip sukuriama daugiau darbo vietų, gaunami geresni darbo užmokesčiai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1691 žodžiai iš 5458 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.