Turizmo industrija ir jos plėtra Lietuvoje
3.5 (70%) 2 votes

Turizmo industrija ir jos plėtra Lietuvoje

SANTRAUKA

Dvidešimtojo amžiaus antroji pusė apibūdinama kaip itin spartaus turizmo vystymosi visame pasulyje laikotarpis.

Šiame darbe pateikiama teorinė medžiaga, susijusi su turizmo industijos aspektais bei turizmo statistiniai duomenys apie jo plėtrą Lietuvoje 1999 – 2000 metais.

Pirmasis skyrius skirtas turizmo sampratos apibūdinimui. Nemažai dėmesio sutelkta paties turizmo produkto klasifikavimui bei pagrindinėms charakteristikoms paminėti. Turizmo paslaugos pasižymi išskirtinėmis savybėmis, kurių neturi daugumas paslaugų ar prekių: jos yra neapčiuopiamos, nesandeliuojamos, neatsiejamos nuo jas teikiančių asmenų ir kintančios nuo nuotaikos ir aplinkybių.

Turizmo paslaugos turi milžinišką poveikį visai šalies gerovei: turizmo plėtra skatina kitų ekonomikos šakų vystymąsi, naujų darbo vietų kūrimą, kultūrinių paminklų bei istorinių vietovių priežiūrą ir išsaugojimą, naujų kultūrų ir tautų pažinimą.

Reikia paminėti, kad pastaruoju metu mūsų šalyje turizmas įgauna vis didesnį pagreitį: didėja apgyvendinimo įmonių skaičius, plečiasi pramoginių renginių organizavimas, kurie pritraukia vis didėjantį turistų srautą.

SUMMERY

The second decode of 20 th century is deseribed as very quick development of tour all over the world.

In this work it will be presented the theoretic material about tour industry and statistc facts about tour development in Lithuania in 1999 – 2000.

The first chapter is for describing the tourism origin. A lot of attention is given to clasification of tour product also to mention of main characteristics. Tourisms’ servises do not denote distinguished quality, which do not have many of servises or goods: they are not tangible, not stored, dependant on people, who give these services and changing of mood and sircumstances.

Tourisms’ services have a huge influence to all countries welfare: tours’ extention permits all other economic branches development, creation of new work places, saving and looking after cultural monuments and historical places, knowing of new cultures and nations.

It is need to mention that later in our country tour gets better improvement: there are more living enterprices, extends amusement festivals organization, which attracts more and more tourists.

TURINYS

ĮVADAS 5

1. Turizmo samprata 6

2. Turizmo paslaugos 6

2.1. Turizmo paslaugų klasifikavimas 7

2.2. Turizmo paslaugų charakteristika 8

3. Turizmo poveikis 10

3.1. Turizmo įtaka šalies ekonomikai 11

3.2. Sociokultūrinis turizmo poveikis 14

3.3. Turizmo poveikis aplinkai 15

4. Turizmo paslaugų teikimas 15

5. Turizmo vidinis marketingas 17

6. Europos turizmo rinkos plėtojimo ir perspektyvų apžvalga 17

7. Turizmo industrijos plėtra Lietuvoje 18

7.1. Trumpa 1999 – 2000 m. Lietuvos turizmo statistikos apžvalga 19

7.2. Atvykstamasis turizmas 20

7.3. Išvykstamasis turizmas 22

7.4. Viešbučių veikla ir apgyvendinimas 22

7.5. Turistų atsiliepimai apie viešnagę šalyje 23

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 25

LITERATŪRA 26

ĮVADAS

Po daugelio centralizuoto valdymo metų Lietuva pradėjo ilgą ir sudėtingą rinkos ekonomikos kūrimo procesą. Sunkios ir skausmingos reformos nebuvo bevaisės – jos leido mūsų šaliai iš esmės pasikeisti.

Svarbūs pokyčiai neaplenkė ir turizmo industrijos, kuri daug prisideda prie šalies ekonomikos plėtros proceso. Turizmas – tai atviros šalies įvaizdis, valiutinės įplaukos, paslaugų sferos plėtojimas, aptarnavimo lygio kėlimas, naujos darbo vietos, esamos infrastruktūros tobulinimas ir panaudojimas.

Priklausomybės Rusijai metais turizmo šaką valdė profsąjungos ir valstybinės organizacijos. Vietinis turizmas buvo visiškoje profsąjungų žinioje, o užsienio turizmą valdė “Inturistas”, “Sputnikas”, Kultūros ryšių su užsienio šalimis draugija ir kitos organizacijos. Tai buvo sąjunginės organizacijos, kurios turėjo savo padalinius visose sąjungos respublikose. Turizmas Lietuvoje buvo per daug suvaržytas, todėl kaip ūkio šaka plėstis negalėjo.

1991 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo spartus turizmo šakos ir užsienio kelionių plėtojimo laikotarpis.

Šiandien, kai tapome laisva ir nepriklausoma valstybe, ketinančia stoti į Europos Sąjungą ir NATO, turizmo šakos plėtojimu privalome pasirūpinti savarankiškai. Sėkmingai ir sparčiai plečiama ši ūkio šaka leis sukurti stabilesnę vidaus ekonominę gerovę ir palaikyti glaudžius bei draugiškus santykius su užsienio šalimis.

Turizmo industrijos ir jos plėtros problemos mūsų šalyje tapo tokios aktualios, kad panorau giliau apžvelgti turizmo rinką.

Šio darbo objektas – turizmo industrija.

Darbo tikslas – apžvelgti pagrindines turizmo paslaugas bei jų charakteristikas.

Norint pasiekti šį tikslą, buvo suformuluoti tokie uždaviniai:

1. pateikti turizmo sampratą,

2. aptarti turizmo paslaugų specifiką,

3. nurodyti turizmo poveikį šalies ekonomikai, sociokultūrai bei fizinei aplinkai,

4. remiantis statistiniais duomenimis, apžvelgti 1999 ir 2000 metų turizmo industrijos padėtį Lietuvoje.

1. Turizmo samprata

Žodis “turizmas” kilęs iš lotynų kalbos žodžio “turn” – sukutis, vilkutis,
sukimas ir reiškia kelionę iš vienos vietovės į kitą, tačiau sugrįžtant į pirmąją. Turizmas apima visas kelionių, atostogų, ekskursijų rūšis, kai žmogus palieka savo nuolatinę gyvenamąją vietą ilgiau nei vieną parą ir trumpiau negu dvylika mėnesių, o kelionės tikslas nėra samdoma veikla. Kelionės tikslai gali būti labai įvairūs: pažintinės kultūrinės kelionės, atostogos kurorte ar poilsio namuose, gydymasis sanatorijose, verslo, konferencijų kelionės, giminių, draugų lankymas ir kt.

Turizmas – tai ne tik ekonominis, bet ir socialinis, gamtinis, kultūrinis, ekologinis bei politinis reiškinys. Todėl į turizmą galima žiūrėti ir jį vertinti įvairiais aspektais:

1. Turizmas turistui – tai kompleksas įvairių paslaugų, kurių dėka turistas patiria džiaugsmą, malonumą, sužino apie kitų regionų žmonių gyvenimą, kultūrą, istoriją, tradicijas, papročius ir kt., suranda naujų draugų.

2. Turizmas kaip socialinis reiškinys – tai kelionės, kurių metu aplankomos kitos šalys, įdomios vietovės, ilsimasi, sportuojama, bendraujama. Keliaudami žmonės:

ū susipažįsta su kitų tautų kultūra, tradicijomis, gyvenimo būdu ir lygiu, daro poveikį socialiniams procesams;

ū bendrauja tarpusavyje ir su vietiniais gyventojais, dalijasi įspūdžiais ir kartu veikia jų socialinę aplinką.

3. Turizmas – kaip gamtinis – kultūrinis fenomenas. Žmonės keliauja iš savo gyvenamosios vietos po šalį ar į užsienį. Lankomos vietos pasižymi gražiais, unikaliais gamtovaizdžiais, peizažais, istoriniais ir kultūriniais paminklais, įdomia tautos kultūra. Plečiantis turizmui, turi būti didinami ištekliai, atrandamos ir parengiamos naujos lankytinos vietos.

4. Turizmas – kaip ekologinis reiškinys. Į lankomas vietas atvykstantys turistai vien savo buvimu niokoja gamtą, naikina vietovės autentiškumą, daro žalą aplinkai, sukelia ekologinių problemų.

5. Turizmas – kaip pajamų šaltinis. Iš turistinės veiklos gaunamos pajamos. Plėtojant turizmo industriją, būtina įvertinti ir ekonominę naudą, kurią teikia kraštui turizmas, ir žalą bei išlaidas, kurias dėl jo patiria lankoma vietovė.

6. Turizmas – kaip verslas. Tai veikla, teikianti specifines paslaugas turistams. Daugeliui žmonių – tai darbo ir pajamų šaltinis.

7. Turizmas – kaip ūkio šaka. Ją sudaro visuma daugelio susijusių veiklos šakų, gaminančių ir teikiančių turistines paslaugas. Turizmo paslaugas gamina ir teikia:

ū transportavimo – orlaiviai, autobusai, traukiniai, laivai, automobiliai;

ū apgyvendinimo – viešbučiai, moteliai, kurortai, stovyklos, kempingai ir kt.;

ū pramogų – atrakcionų ir teminiai parkai, unikalūs gamtos paminklai, istorinės vietos, kultūriniai renginiai, miestai ir t.t.;

ū maitinimo ir gėrimų – maitinimo įmonės, maisto produktų parduotuvės;

ū tarpininkavimo – kelionių agentai, brokeriai, susitikimų: konferencijų, simpoziumų, seminarų ir turto organizatoriai, paslaugų realizavimo įmonės;

ū marketingo – miestų kelionių biurai, konsultantai, turizmo marketingo firmos [Damulienė A., 1996, p.14 –15].

2. Turizmo paslaugos

Turizmo paslauga – veikla, susijusi su turistų poreikių tenkinimu, suteikiant turistams kelionės organizavimo, transporto, apgyvendinimo, maitinimo, informacijos ar specialias paslaugas [7, p.137-138]. Kelionės organizavimo paslauga – veikla, kurią sudaro kelionei reikalingų turizmo paslaugų įgijimas ir pardavimas, turizmo paslaugų paketų rengimas, reklama bei pardavimas ir papildomų paslaugų, susijusių su kelionės organizavimu, teikimas. Turizmo paslaugų paketas – už bendrą kainą parduoti parengtas turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos, įskaitant transportą ir (ar) apgyvendinimą, kai paslaugų trukmė viršija parą [LR turizmo įstatymo 2 straipsnis].

Buckart’as ir Medlik’as teigia, kad turizmo pagrindas yra kelionė į vietą ir apgyvendinimas.

2.1. Turizmo paslaugų klasifikavimas

Turizmo paslaugas teikia daugybė nepriklausomų skirtinga veikla užsiimančių firmų (turo operatoriai, turizmo agentūros, restoranai, viešbučiai, biurai), siekiančių savo tikslų. V. Freyer visas turizmo paslaugas siūlo klasifikuoti į:

s Turizmo įmones, teikiančias tipiškas turizmo paslaugas – apgyvendinimo, transporto įmonės, turo operatoriai;

s Įmones, specializuojančias turizmo srityje – suvenyrų, turistinio inventoriaus gamyba ir pardavimas, reklamos – informacinės turizmo literatūros leidyba ir kita;

s Įmonės, vienu ar kitu būdu priklausančios nuo turizmo – fotoprekės, restoranai ir kita.

Praktikoje plačiau paplitęs kitoks turizmo paslaugų klasifikavimas. Dauguma autorių turizmo paslaugas klasifikuoja į šešias grupes:

1. Apgyvendinimo paslaugos. Jos apima visas paslaugas, kurias teikia visos įstaigos, kurių tiesioginis tikslas yra suteikti nakvynę [7, p.137-138]. Viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugas teikia viešbučiai, svečių namai, moteliai. Specialaus tipo apgyvendinimo paslaugas teikia sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, kempingai, turizmo bazės, poilsio namai, nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai. Taip pat nakvynės paslaugas teikti gali ir individualiųjų patalpų (namo, buto, vasarnamio ir kt. gyvenamųjų patalpų) savininkas ar jo šeimos nariai.

2. Pramogų ir renginių
paslaugos. Tai dar nepakankamai įvertintas turizmo sektorius. Pramogos plačiąja prasme apima visas kultūros ir meno formas, rodomas publikai, nuo gatvės teatro iki meno galerijų, nuo liaudies ansamblių iki roko koncertų. Šis sektorius taip pat apima kino, teatrų, kazino ir panašių pasilinksminimo kompleksų teikiamas paslaugas. Renginiai – tai vieną kartą į metus, ar rečiau organizuojami pasauliniai renginiai. Jie apima:

s pasaulines muges ir parodas;

s unikalius karnavalus ir festivalius (Rio de Žaneiro karnavalas);

s svarbius sporto renginius (Olimpinės žaidynės);

s kultūrinius ir religinius festivalius;

s komercinius ir žemės ūkio renginius.

3. Maitinimo paslaugos. Jos apima visus didmenininkus ir mažmenininkus, teikiančius maistą turizmo sektoriui. Maitinimo paslaugas turistams teikia ir restoranai, kavinės, valgyklos, barai, užeigos.

4. Transporto paslaugos – tai turo operatorių ir turizmo agentų teikiamos paslaugos.

5. Tarpininkavimo paslaugos – tai gidų, turizmo centrų ir įvairių organizacijų teikiamos įvairios informacijos paslaugos.

Neseniai įsigaliojęs Lietuvos Turizmo įstatymas numato penkias turizmo verslo paslaugų rūšis:

Ÿ kelionių organizavimo;

Ÿ turizmo informacijos teikimo;

Ÿ apgyvendinimo;

Ÿ maitinimo

Ÿ pramogų ir kitos specializuotos paslaugos.

2.2. Turizmo paslaugų charakteristika

Turizmo paslaugų teikėjų paslaugos yra panašios. Skridimas vienos aviakompanijos lėktuvais yra panašus į kitos. Net maistą lėktuvų keleiviams gamina pagal vienodus standartus tie patys teikėjai. Paslaugų panašumas sudaro sunkumų marketingo specialistams. Jei paslaugos panašios ir tokios pat kokybės, tai kaip įtikinti keleivius pasirinkti būtent šią aviakompaniją, restoraną ar viešbutį? Kad bendrovę lydėtų sėkmė rinkoje, ji privalo pateikti savo paslaugas vartotojams taip, kad jos atrodytų kitaip nei konkurentų, nors iš tikrųjų reikšmingų skirtumų tarp jų nebūtų.

Tas pačias paslaugas įvairūs keliautojai vertina skirtingai. Pavyzdžiui, aptarnaujant verslo žmones, dėmesys turi būti sutelktas transporto priemonių greičiui ir keleivių patogumui. Kelionės atostogaujantiems turi padėti atitrūkti nuo kasdieninių rūpesčių.

Daugelis turistinių paslaugų turi sezoninę, sviruojančią skirtingu metu, savaitės ir dienos laiku paklausą. Pavyzdžiui, nuo penktadienio iki pirmadienio perkama daug daugiau bilietų į lėktuvus nei, kitomis savaitės dienomis. Per šventes taip pat daugelis linkę keliauti, o ne sėdėti namuose.

Kelionių paslaugos komplementarios, todėl turistams patogiau pirkti visą turizmo paslaugų paketą. (žr. 1 lentelę.) Net verslo žmonės, kurie suinteresuoti greitai pasiekti savo kelionės vietą, taip pat perka visą paslaugų paketą, į kurį įeina bilieto kaina, apgyvendinimas viešbutyje, mašinos nuoma, o kartais ir poilsio organizavimas savaitgaliais. Tokie paketai turi įvairią paslaugų struktūrą ir skirtingą kainą. Toks turizmo paslaugų komplektavimas naudingas ir turistui, ir paslaugų teikėjui. Turistui tai patogu, nes sutaupo laiko, jis gali tikėtis platesnės ir įvairiapusiškesnės programos, bei atitinkamos kokybės. Paslaugų teikėjai tokiu būdu gali pritraukti klientus ne sezono metu, padidinti turistų išlaidas, buvimo laiką bei paslaugų pasikartojimą, panaudoti papildomą įrangą ir panašiai.

1 lentelė

Turizmo paslaugų paketų nauda

Vartotojui ū Patogumas,ū Ekonomija ir taupumas,ū Pelningumas ir efektyvumas,ū Numanoma kokybė,ū Pilnesnė pramogų programa ir užimtumas.

Teikėjui ū Pritraukia klientus ne sezono metu,ū Nukreipia dėmesį į tam tikras grupes,ū Padidėja verslo efektyvumas,ū Panaudojama papildoma įranga ir tiksliniai verslai,ū Išnaudoja naujas kryptis,ū Padidina turistų išlaidas,apsistojimo laiką ir paslaugų pasikartojimą, skatina viešumą,ū Padidina turistų pasitenkinimą.Paketų sudarymas tapo menu, kuris naudingas tiek turistui, tiek paslaugų teikėjui [Damulienė A., 1996, p.34].

Kita vertus, vienos paslaugos vartojimas sukelia kitos paklausą, o jai išnykus atsisakoma ir kitų. Jei oro linija, pervežanti keleivius į slidinėjimo kurortą, pakeis maršrutą arba subankrutuos, nuo to sumažės slidininkų ir poilsiautojų skaičius ir nukentės kurortų, viešbučių ir kitų apgyvendinimo įstaigų, restoranų, kavinių, pramogų centrų, parduotuvių pajamos.

Tarp kelionių paslaugų teikėjų vyksta arši tarpusavio konkurencija, tačiau jos, siekdamos bendrų tikslų, dažnai kooperuojasi ir sudaro bendrus paslaugų paketus, keleivių aptarnavimo bei rinkos tyrimo programas, propaguoja keliones ir taip užsitikrina sėkmę.

Turistinė veikla yra specifiška. Didžia dalimi tai lemia pats produktas – jis neturi materialaus ir standartizuoto pagrindo. Turizmo firmoje klientams siūloma paslauga, kurios kokybė yra žymiai mažiau apdrausta nei kitose sferose ir gali žymiai svyruoti. Paslaugos teikimo rezultatas priklauso ne nuo vieno asmens, kuris dalyvauja paslaugos teikime, bet nuo to, kaip yra organizuotas paslaugos teikimo procesas, kuris, beje, sutampa su vartojimo procesu. Kadangi nėra galimybės šį produktą kaupti, jis yra suvartojamas tuoj pat, jį gaminant, o viešbutis, aerouostas ar poilsio bazė negali būti perkelti į kitą vietą, pasibaigus sezonui tame regione.

Turizmo paslaugos nėra materialios. Jų neįmanoma
pakeisti ar grąžinti. Gali būti grąžinta dalis pinigų, jei vienas iš paslaugų teikėjų dėl susiklosčiusių tam tikrų priežasčių negalėjo tinkami suteikti paslaugos.

Turizmo paslaugos atliekamos negrįžtamai. Tam tikram sezonui ir konkrečiai datai paruoštos vietos lėktuve, laive, autobuse ar kitoje transporto priemonėje, viešbutyje negali būti pasiūlytos, jeigu jos nenupirktos. Tokiu atveju vietos lieka tuščios ir neduoda pelno. Jeigu vartojimo prekė gali būti parduota vėliau, nepatiriant nuostolių, tai turizmo paslaugos vėlesniam terminui neparduodamos.

Turizmo paslaugų ypatingumą sudaro ir tai, kad parduodama ne daugelis vienodų turizmo produktų skirtingose vietose ir skirtingu laiku, o tas pats turizmo produktas toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu parduodamas daugeliui klientų.

Daugelis autorių išskiria šias keturias turizmo paslaugų charakteristikas:

1. neapčiuopiamumą,

2. epizodiškumą,

3. neatsiejamumą,

4. nepastovumą.

Tačiau L.Lumsdon’as išskiria ir penktą turizmo paslaugų charakteristiką – tai nuosavybės nebuvimas.

Neapčiuopiamumas. Skirtingai nuo prekės, paslaugos yra neapčiuopiamos. Paslaugų negalima matyti, liesti, jausti, paragauti ar išgirsti prieš jas įsigyjant. Tokiu atveju klientas susiduria su tam tikra nežinomybe ir, siekdamas sumažinti abejones, jis ieškos kokybę užtikrinančių ženklų. Jis suteiks prasmę viskam, ką mato: vietai, žmonėms, įrangai, informacijai, simboliams ir kainoms, todėl paslaugų teikėjai turi vadovautis tikslu – sukelti kliento pasitikėjimą, “atskleidžiant paslaugos naudą”, suteikiant paslaugoms “apčiuopiamumą”. Marketingo specialistai siekia padaryti turizmą apčiuopiamu, siūlydami klientui iliustruotus leidinius, brošiūras, vaizdajuostes su jose pavaizduotais realiais objektais.

Epizodiškumas. Paslaugos nelaikomos ir nesandėliuojamos. Pavyzdžiui, transporto bei apgyvendinimo įmonės žino, kad kiekvienas neparduotas bilietas ar laisva, neužsakyta vieta svečių namuose yra prarasta visiems laikams. Paslaugų epizodiškumas nėra kliūtis jei paklausa pastovi, žinoma ir prognozuojama iš anksto. Kitu atveju paslaugų paklausą ir pasiūlą būtina reguliuoti. Tam pasitelkiama reklama, nuolaidos, ar kitokie viliojantys klientus pasiūlymai.

Neatsiejamumas. Paslaugos teikiamos ir vartojamos tuo pačiu metu, todėl labai sunku šiuos du procesus atskirti. Priešingai nei prekių, paslaugų negalima sufabrikuoti, perparduoti ar užsiimti kita veikla. Daugelis paslaugų yra neatsiejamos nuo jas teikiančio asmens ar asmenų grupės. Į kontaktą su klientais dažniausiai žiūrima kaip į nedalomą paslaugos dalį. Ir kuo didesnis kliento įtraukimas į paslaugos teikimo procesą, tuo sunkiau standartizuoti paslaugas. Pavyzdžiui, sudarinėjant kelionės maršrutus ir lankytinas vietas dažnas klientas išreiškia savo požiūrį ir pageidavimus, į kurios atsižvelgiama.

Nepastovumas. Paslaugos ypatingai nepastovios pagal jų įvykdymo aplinkybes. Paslaugų kokybė keičiasi priklausomai nuo atlikėjo nuotaikos ir įkvėpimo.

Nuosavybės nebuvimas. Klientai netampa kokios nors paslaugos savininkais. Jie gali pasiimti su savimi prisiminimus, gerus ar blogus įspūdžius iš kelionės, naujai sukauptas žinias ir panašiai. Marketingo specialistai pabrėžia iliustruotų leidinių bei suvenyrų svarbą atgaivinant kelionėje patirtus išgyvenimus ir emocijas net ir po daugelio metų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2662 žodžiai iš 8791 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.