Turizmo paslaugų įvertinimas bei perspektyvos
5 (100%) 1 vote

Turizmo paslaugų įvertinimas bei perspektyvos

TURINYS

ĮVADAS ……………………………………………………………………………………… 3

1. TURIZMO PASLAUGŲ TEORINIAI ASPEKTAI…………………………………………. 4

1.1. Turizmo paslaugų samprata, esmė, koncepcija…………………………………………………….4

1.2. Turizmo paslaugų paketas ir jo sudedamosios dalys…………………………………………… 5

1.3. Turizmo paslaugų rinkos dalyviai: paslaugų teikėjai ir vartotojai…………………………. 6

2. METODINĖDALIS………………………………………………………………………….. 9

2.1. Gyvenimo kokybės tyrimo metodika………………………………………………………………… 9

2.2. Tyrimo etapai……………………………………………………………………………………………….. 10

3. PASLAUGŲ RINKOS LIETUVOJE ĮVERTINIMAS………………………………………..11

3.1. Paslaugų rinkos tyrimo rezultatai………………………………………………………………………11

3.2. Tyrimo rezultatų apibendrinimas………………………………………………………………………15

4. TURIZMO PASLAUGŲ PERSPEKTYVOS………………………………………………………….18

4.1. Išryškėjančios turizmo paslaugų plėtros tendencijos……………………………………………18

4.2. Pagrindiniai pasikeitimai turizmo paslaugų rinkoje……………………………………………..20

IŠVADOS ………………………………………………………………………………. ….. ……………. 23

LITERATŪRA………………………………………………………………………………24

PRIEDAI …………………………………………………………………………………………………………………25

ĮVADAS

Išsivysčiusių pasaulio šalių ūkio patirtis rodo, kad paslaugų sfera ekonomikos struktūroje tampa vis svarbesnė ir mokslininkų teigimu yra varomoji viso ūkio raidos jėga. Šiuolaikinėmis sąlygomis nei viena šalis negali sėkmingai gyvuoti būdama izoliuota, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra Europos centre. Tai tik patvirtina, kad reikalingi detalūs tyrimai norint išsiaiškinti priežastis, dėl kurių turizmas taip nevienodai išsivystęs pasaulyje ir kokie motyvai trukdo ar padeda vystytis įvažiuojamajam turizmui Lietuvoje. Lietuvos mokslininkų darbuose turizmo paslaugų sfera daugiausia buvo analizuojama pagal atskiras turizmo infrastruktūros dalis, tačiau iki šiol pasigendame sisteminio požiūrio į turizmo sferos infrastruktūrą. Turizmo paslaugų sferos nagrinėjimas turi būti paremtas sisteminio požiūrio principais, kadangi tai sąlygoja turizmo paslaugų kompleksiškumas. Lyginant su visu pasaulio vystymusi, turizmo paklausa auga labai sparčiais tempais. Pasaulyje turizmas teikia vienas iš didžiausių pajamų bei suteikia daugiausia darbo vietų nacionaliniame, regioniniame bei vietiniame lygmenyje.Gyvenimo kokybė – tai individo savos pozicijos suvokimas visuomenėje, kurioje jis gyvena. Siekiama sudaryti visas reikalingas prielaidas vietos plėtros potencialui sustiprėti ir atsiskleisti. Antra, norima užtikrinti aukštos kokybės ir prieinamas esmines bendro intereso viešąsias paslaugas, visų pirma, švietimo, sveikatos priežiūros, darbo rinkos orientavimo srityse. Pagaliau neatsiejama gyvenimo kokybės dalis yra geresnė aplinkos kokybė. Darbo tikslas: Pateikti turizmo paslaugų koncepciją ir apžvelgti paslaugos ypatumus, bei paslaugos perspektyvas.

Tyrimo tikslas: Atlikti apklausą ir įvertinti gyventojų gyvenimo kokybę mieste (rajone).

Darbo uždaviniai:

1. Apibūdinti turizmo paslaugos specifiką;

2. Identifikuoti turizmo paslaugos rinkos elementus;

3. Atlikti ir įvertinti gyvenimo kokybės tyrimo rezultatus;

4. Apibūdinti Lietuvos turizmo paslaugų perspektyvas.

Tyrimo objektas: Tyrimo dalyviai-Jonavos miesto gyventojai. Vertinama jų nuomonė apie jų gyvenimo kokybę mieste. Apklausta 15 respondentų.

Tyrimi metodika: Viešosios nuomonės tyrimui buvo taikomas anketavimo metodas. Klausimai buvo pateikti raštu, kurie buvo uždaros ir atviros formos.

Darbą atliko trys verslo administravimo katedros studentai. Darbo atlikimas yra kolektyvinis ir kolegialus. Visi etapai buvo atliekami priimant bendrus sprendimus, vertinant ir aptariant kiekvieno studento nuomonę.

Šio darbo rengimui buvo naudojama mokslinė literatūra, įstatyminiai duomenys, internetinių straipsnių ir pranešimų duomenys, KTU parengtos anketos.

1. TURIZMO PASLAUGŲ TEORINIAI ASPEKTAI

1.1. Turizmo paslaugų samprata, esmė, koncepcija.

Žodis „turizmas“ šiuolaikinėje visuomenėje reiškia keliavimą iš vienos vietovės į kitą laisvalaikiu, tačiau sugrįžtant į pirmąją. Turizmo prigimtis sietina su poreikių tenkinimu ir noru pažinti aplinką, gauti naujus potyrius, tai gamtinis, kultūrinis, socialinis ir politinis reiškinys. Tačiau lotiniška „turn“ žodžio kilmė reiškia – sukutis, vilkutis, sukimas.

Vystantis turizmui, jo sąvoką taip pat kinta ir atnaujinama, todėl turizmo sąvoka neturi vieningai pripažintos išraiškos. Mokslinėje literatūroje pateikiama daug įvairių turizmo sampratos aiškinimų. Daugelis turizmo sampratą pateikia
remiantis Pasaulinės Turizmo Organizacijos (WTO) pasiūlytu apibrėžimu:

Turizmas – visos kelionių, eskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo darbo ir gyvenimo vietą ilgiau nei vieną para ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslas nėra samdoma, apmokama veikla.

Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme turizmo apibrėžimas turi panašią prasmę:

Turizmas – žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietoje.

Turistas – fizinis asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais-dalykiniais, etniniais, kultūriniais, rekreaciniais, sveikatingumo, religiniais ar specialiais tikslais keliauja po šalį ar į kitas šalis ir apsistoja bent vienai nakvynei, tačiau ne ilgiau kaip vienerius metus už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, jei ši veikla nėra mokymasis ar apmokamas darbas lankomoje vietovėje. (5)

Gamybos augimo periodu turizmas buvo vertinamas vienareikšmiškai teigiamai, retai buvo mąstoma apie turizmo poveikį visuomenei ir gamtai. Daugiausia dėmesio buvo skiriama ekonominiams rodikliams: valiutinėms įplaukoms, įnašui į prekių ir paslaugų eksportą, turistų nakvynių skaičiui, atvykstamojo turizmo apimčiai. Buvo bendrai priimta nuomonė, kad turizmas teikia neginčijamų privalumų ir naudos turizmo centrams ir jų gyventojams: finansines įplaukas į vietos ir valstybinių valdžios organų biudžetą, garantuoja gyventojų užimtumą ir pajamas, skatina žemės ūkio gamybą ir vietinės infrastruktūros raidą, mažina skirtumą tarp pramoninių ir agrarinių regionų.

Turizmo teorija nusako turizmo koncepciją – tai mokslinių pažiurų visuma į šiuolaikinę turizmo būklę ir jo svarbiausias plėtros kryptis. Koncepcija jungia generalinių teritorinių sistemų valdymą, turizmo ekonominį aktyvumą, teorinį pagrindą, tarptautinių turizmo mainų augimą.

Lietuvos turizmo koncepcija pateikta Nacionalinėje Turizmo plėtros programoje. Šioje programoje analizuojama esama turizmo paslaugų padėtis, nustatomi turizmo plėtros tiksliniai uždaviniai jų įgyvendinimo būdai, prognozuojami rezultatai. Turizmas, kaip paslaugų sektorius kontroliuojamas ir reguliuojamas vyriausybės patvirtintas įstatymais.

1.2. Turizmo paslaugų paketas ir jo sudedamosios dalys

Plintant kelionėms, kartu gausėjo paslaugų įvairovė. Tačiau yra būtiniausių paslaugų grupė, be kurių negalima pati kelionė. Joms priskiriamos:

 Apgyvendinimo paslaugos.

 Maitinimo paslaugos.

 Transporto paslaugos.

 Kelionių organizavimo paslaugos.

 Lankytinos vietos

 Kitos paslaugos.

Iš pradžių agentai tokias paslaugas užsakinėjo atskirai, o vėliau buvo pereita prie jų komplektavimo ir paketų sudarymo. Taip atsirado integruoti kelionių paketai, dar vadinami turų paketais. Iš pradžių į juos buvo įtrauktos būtinos paslaugos, bet norint padidinti keliautojų paklausą, paketų struktūra kito. Paketai turi įvairią struktūrą ir skirtingą kainą. Toks turizmo paslaugų komplektavimas naudingas ir turistui ir paslaugų teikėjui.

Vartotojui Patogumas

Ekonomija ir taupumas

Pelningumas ir efektyvumas

Numanoma kokybė

Pilnesnė programa ir užimtumas

Teikėjui Pritraukia klientus ne sezono metu

Nukreipia į tam tikras grupes

Padidėja verslo efektyvumas

Panaudojama papildoma įranga ir tiksliniai verslai

Išnaudoja naujas kryptis

Padidina turistų išlaidas, apsistojimo laiką ir paslaugų pasikartojimą

Skatina viešumą

Padidina turistų pasitenkinimą

1. lentelė Turizmo paslaugų paketo nauda. (2, 34)

Iki šiol nėra vieningos nuomonės dėl turizmo produkto apibrėžimo. Paprastai sąvoka „produktas“ apibūdina konkrečių, apčiuopiamų (maistas) daiktų ir abstrakčių (gido paslaugos) dalykų esmę ir kokybę.

Turizmo produktas – tai prekių bei paslaugų visuma, tenkinanti turisto poreikius kelionės metu. Jį sudaro:

• Gamtos ištekliai, kultūros, architektūros ir istorijos įžymybės, technologinės priemonės, kurios gali sudominti turistą ir paskatinti jį keliauti;

• įranga, kuri pati savaime nėra kelionės motyvas, tačiau be jos iškyla daugybė galimos kelionės keblumų. Čia priskirtinos turistų apgyvendinimo, maitinimo įmonės, sporto ir poilsio inventorius ir kt.;

• transporto priemonės. (3, 29p.)

Turizmo produktas – tai daugelio įvairių šakų ir turizmo įmonių pastangų rezultatas.

Turizmas kaip verslas ir ūkio šaka turi daug ypatumų.

Pirmiausia pats turizmo produktas yra specifinis. Jis dažniausiai neturi materialaus pagrindo. Tai ne prekė, o paslauga, ne fizinis daiktas, o neapčiuopiamas patyrimas. Šios paslaugos negalima kaupti, todėl jos teikimo ir vartojimo procesas sutampa su gamybos procesu. Turizmo pasiūla yra reliatyviai fiksuota. Turizmo išteklia ir infrastruktūra negali taip greitai keistis, kaip to gali norėti turistas. Šių paslaugų (viešbučio, aerouosto ir kt.) negalima perkelti laike ir erdvėje, todėl ir jų pasiūla neelastinga. Turizme, ne taip, kaip kitose ūkio šakose, keliauja ne produktas, bet turistas.

Turizmo produktas realiai yra kelių paslaugų rinkinys. Į daugelį užsakymų įeina informavimas, transportas, viešbutis, maistas ir gėrimai, pramogos. Šiuos paslaugų komponentus paprastai siūlo atskiros įmonės. Jie gali būti turistui suteikti atskirai per
individualias firmas arba sujungti į paketą. Viena bloga paslauga gali sugadinti ar kitaip paveikti atostogas ar verslo kelionę.

Kadangi turizmo paslaugos yra toli nuo potencialių vartotojų, tai dažnai reikia specializuotų tarpininkų. Pirkdamas turizmo produktą pirkėjas negauna paslaugų iškarto, nors ir sumokėjo pinigus, bet jis gauna turistinės kelionės garantiją. Produktas turi būti pakankamai patrauklus norint, jog pirkėjas iš anksto apmokėtų ir transporto išlaidas. (2, 20 p.)

1.3. Turizmo paslaugų rinkos dalyviai: paslaugų teikėjai ir vartotojai.

Kad vartotojas galėtų įsigyti produktą, turi būti tam tikra veikla, nukreipianti paslaugas ar prekes nuo gamintojo iki vartotojo. Be pirminių paslaugų teikėjų, realizuojant turizmo paslaugas, dalyvauja įvairūs kiti teikėjai-tarpininkai (žr. 1 pav.).

Teikėjai. Tai įmonės ar asmenys, aprūpinantys turizmo paslaugų gamintojus reikiamais materialiniais ištekliais. Juos reikia visą laiką stebėti, sekti jų kainas, kaip vykdo įsipareigojimus. Dažnai yra daugiau kaip vienas to paties produkto teikėjas, todėl įmonė gali pasirinkti jai palankiausią.

Terminas „kelionių tarpininkas“ gali būti taikomas tiek fiziniams asmenims – kelionių operatoriams ir kelionių agentams, tiek ir juridiniams asmenims (organizacijoms) – kelionių organizatoriams arba turizmo agentūroms ir kelionių agentūroms. Pagrindinis tarpininkas yra agentas.

1 pav. Turizmo paslaugų sistemos dalyviai ( 2,31p)

Kelionių agentai atlieka svarbų vaidmenį realizavimo sistemoje. Turizmo agentai – tai transporto bendrovių, viešbučių, pramogų, kurortų centrų ir daugelio kitų gamintojų įgalioti asmenys, formuojantys turizmo paslaugų realizavimo rinką. Jie paprastai nėra parduodamų paslaugų savininkai, tačiau gavę įgaliojimus iš gamintojų, jas parduoda turistams.

Turizmo agentai dažniausiai dirba susibūrę į turizmo agentūras. Jos atlieka tarpininkų vaidmenį tarp paslaugų gamintojo ar turų operatorių ir keliautojų. Šios agentūros realizuoja kelionių paketus arba paslaugų, reikalingų kelionei aptarnauti, kompleksą. Jų kainas nustato turo operatoriai. Už paslaugų komplekso realizavimą agentūra gauna iš turo operatorių arba tiesioginių gamintojų atlyginimą (komisinius) už tarpininkavimą.

Kelionių organizatorius/operatorius yra juridinis arba fizinis asmuo, kuris perka didelių kiekių įvairių turizmo paslaugų, rengia kelionių paketus ir parduoda juos vartotojams tiesiogiai arba per kelionių agentūras.

Tarptautiniame turizmo versle dažniausiai skiriami 4 kelionių organizatorių/operatorių tipai.

1. Masinių kelionių organizatoriai.

Tai kompanijos, parduodančios didelius kiekius kelionių paketų, dažniausiai išvykstamųjų atostogų už santykinai žemą kainą.

2. Atvykstamųjų kelionių organizatoriai.

Tai kompanijos, rengiančios keliones po šalį užsienio turistams. Daugelis šių kompanijų marketingo srityje glaudžiai bendradarbiauja su turizmo tarnybom ar kitom nacionalinėm turizmo organizacijom.

3. Vietinių kelionių organizatoriai.

Rengia kelionių paketus, atitinkančius vietinių turistų poreikius savo šalyje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1688 žodžiai iš 5613 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.