Turkija1
5 (100%) 1 vote

Turkija1

PLOTAS 780 580km2 GYVENTOJAI(2001m.)66,494mln.(85žm./km2)

VALDYMO FORMA Parlamentinė demokratinė respublika .

KALBA Turkų

TIKYBA Musulmonų

PINIGINIS VIENETAS Turkijos lira

SOSTINĖ Ankara(2,56mln. gyv. 1990m.)

KITI DIDIEJI MIESTAI Stambulas, Antalija,

Bursa, Izmiras, Konija, Adana, Gaziantepas .

GYVENTOJŲ ŪKINĖ VEIKLA (1999)

Žemės ūkis 15%

Pramonė 29%

Aptarnavimo sfera 56%

PAJAMOS VIDUTINIŠKAI

VIENAM GYVENTOJUI 2100 JAV dol.(1993)





Turkija – tai valstybė Vidurio Azijoje ir Pietų Europoje, tarp Juodosios ir Viduržemio jūrų. Įdomi tuo, jog 97% jos teritorijos yra Azijoje – Mažosios Azijos pusiasalyje ir gretimoje teritorijoje (Anatolijoje), o kiti 3% – Europoje, Balkanų pusiasalio pietryčiuose. Vakaruose, Balkanų pusiasalyje, Turkija turi sieną su Graikija, šiaurės vakaruose – su Bulgarija. Azijinės dalies pietuose ji ribojasi su Sirija, pietryčiuose – su Iraku, rytuose – su Iranu, o šiaurės rytuose – su Gruzija ,Armėnija ir Azerbaidžanu. Sausumos sienų ilgis – 2627 km. Šiaurėje Turkija prieina prie Juodosios jūros , vakaruose – prie Egėjo jūros, o pietinius jos krantus skalauja Viduržemio jūra. Bosforo ir Dardanelų sąsiauriai bei Marmuro jūra skiria Mažosios Azijos pusiasalį nuo Europos. Visas kranto linijos ilgis 7205 km. Administraciniu atžvilgiu Turkija suskirstyta į 76 provincijas (ilus), o šie sudaro 8 rajonus. Egėjo jūroje Turkijai priklauso Gekčaedos, Bozdžaados ir kitos salos.

ISTORINĖ PRAEITIS. Senovėje ir ankstyvaisiais viduramžiais dabartinė Turkijos teritorija (visa ar dalimis) priklausė Hetitų imperijai, Medijai, Achemenidų, Aleksandro Makedoniečio, Seleukidų valstybėms, Ponto karalystei, Pergamui, Romai, Bizantijai, Konijos sultonatui. XIV a. pirmoje pusėje suirusio Konijos

sultonato dalyje, susikūrė Turkijos feodalinės

valstybės užuomazga Osmano kunigaikštystė,

pavadinta dinastijos pradininko Osmano I var-

du. Osmanų valstybėje iš tiurkų genčių ir dalies

autochtonų klostėsi turkų tauta, vadinta turkais

osmanais. XIV a. pirmoje pusėje Osmanai

užkariavo paskutines Bizantijos valdas – Bursą,

tapusią pirmąja Turkijos sostine, Nikėją, Niko-

mediją (Izmitą), XIV a. antroje pusėje – Rytų

Trakiją su Adrianopoliu,dalį Bulgarijos.Po turkų

Pergalės 1389m. Kosovo lauke,Serbija buvo priversta mokėti Turkijai duoklę.XIV a.pab.Turkija užkariavo likusią Bulgarijos dalį, Tesaliją, Makedoniją, pajungė visas M. Azijos kunigaikštystes, o1396m. Nikopolio mūšyje nugalėjo jungtinę Europos kryžininkų kariuomenę ir priartėjo prie Konstantinopolio. Turkų užkariavimus sustabdė Timūro kariuomenės antplūdis. 1402m. sultonui Bazajitui I Staigiajam pralaimėjus Ankaros mūšį, didesnioji dalis M. Azijos vėl suskilo į kunigaikštystes. XV a. vid. Turkai atnaujino ekspediciją į Balkanus.1453m.jie užėmė Konstantinopolį

ir sužlugdė Bizantijos imperiją. Konstantinopolis tapo

Osmanų imperijos sostine. XV a. pab. Buvo galutinai

Likviduota Serbijos nepriklausomybė , užkariauta Bosnija, Morėja, Atika, Trapezunto imperija, Albanija.Turkijos sultonų vasalais tapo Krymo chanatas ir Valakija. Osmanų valdos labiausiai išsiplėtė, valdant Selimui I (1512-1520m.) ir Siuleimanui I Kaniūniui(1520-1566m.).1514-1515m. turkai užkariavo Armėniją, Kurdistaną ir Š. Mesopotamiją, 1516-1517m. prisijungė Siriją, Palestiną, Egiptą, Chidžazą, 1519m. – dalį Alžyro. 1521m. užgrobė Belgradą, 1526m. Mohačo mūšyje sumušė Vengrijos ir Čekijos kariuomenes ir užėmė didesniąją dalį Vengrijos karalystės. XVI a. vid. Osmanai prisijungė Rodą, Tripolitaniją, visą Alžyrą. Po Siuleimano I Kanūnio mirties Osmanų imperija ėmė po truputį smukti, prarasti užkariautas teritorijas, o galutinai žlugo XX a. pr.(pasirašius Mudroso paliaubas). Po Mudroso paliaubų Antantės valstybės okupavo R. Trakiją, sąsiaurių zoną, kai kuriuos M. Azijos rajonus. 1919-1922m. vyko Turkijos nepriklausomybės karas, o 1923 10 29 buvo paskelbta jos nepriklausomybė. Jau kitais metais buvo panaikintas kalifatas, o 1950m. surengti pirmieji laisvieji rinkimai. Beje, Senovės Turkijos gyventojai buvo vieni pirmųjų žemdirbių pasaulyje.

GAMTA. Turkijos teritorija 1600km ištįsusi iš vakarų į rytus, jos plotis 500-600km. Šiaurės ir pietų krantai nelabai vingiuoti, Turkijos vakaruose daug įlankų. Apskritai, Turkija yra kalnų šalis. Didesniąją šalies dalį užima Mažosios Azijos kalnynas ir dalis Armėnijos kalnyno, kuriame yra aukščiausias krašto taškas – užgesęs Didžiojo Ararato vulkanas(5165m). Legenda byloja, kad čia išsilaipino Nojus per didįjį tvaną.

Mažosios Azijos kalnyno centre yra Anatolijos plokščiakalnis. Plokščiakalnį puošia dideli ežerai, o aplink juos – bespalvės aukštumos ir žalios oazės. Čia dideli plotai geros žemės ir intensyvūs ūkiai, teikiantys šaliai daug žemės ūkio gėrybių. Turkijos šiaurėje yra Ponto kalnai. Pietuose -Tauro kalnų sistema, susidedanti iš Vakarų, Centrinio ir rytų
Tauro. Šalies rytuose Tauro kalnai pereina į Kurdistano kalnus, o į pietus nuo Rytų Tauro yra al Džazyros plynaukštės dalis. Turkijos pietuose, prie Viduržemio jūros, yra Čukurovos žemuma, o krašto Europinėje dalyje – neaukštas Strandžios kalnagūbris, kalvotos lygumos ir Žemutinės Trakijos žemuma. Turkija yra aktyvioje seisminėje zonoje, čia dažni žemės drebėjimai. Vidutinis šalies aukštis 1132m virš jūros lygio.

KLIMATAS pietų ir vakarų pakrantėse tipiškas Viduržemio pajūrio, šiaurės pakrantės rytuose – drėgnas subtropinis,o vidiniuose rajonuose ir aukštikalnių pusdykumių kalnuose – sausas žemyninis subtropikų. Būdingos karštos, sausos vasaros ir šiltos, drėgnos žiemos. Sausio vidutinė temperatūra šiaurės žemumose 5°C, pietų žemumose – 10°C, o vidiniuose plokščiakalniuose 0 – -15°C. Rytų kalnuose būna šalčių net iki -35°C. Liepos vidutinė temperatūra Juodosios ir Marmuro j. pakrantėse 22 – 24°C, Viduržemio j. pakrantėse 25 – 32°C, vidiniuose plokščiakalniuose 15 – 22°C. Al Džazyros plynaukštėje temperatūra nenukrinta žemiau 30°C. Pakrantėje esančiuose Ponto ir Tauro kalnų šlaituose iškrinta 1000-2000 mm kritulių, Anatolijos plokščiakalnio vidinėse dalyse – tik 200 – 300 mm, o Armėnijos kalnyne 150 – 800 mm kritulių. Drėgniausia Turkijos vieta yra Rytų Ponto kalnai, kur per metus iškrinta net iki 3000mm kritulių per metus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 941 žodžiai iš 3027 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.