Turkija
Yra daug šalių, galinčių pradžiuginti saule, jūra ir ramiais paplūdimiais, tačiau niekur pasaulyje nerasite tokios kultūrų įvairovės kaip Mažojoje Azijoje. Šventyklos, amfiteatrai, kapavietės, mečetės, tiltai, tvirtovės, pilys – visa tai įvairiausių senovės kultūrų palikimas. Hititai, jei galėtų, pašnibždėtų Jums, kaip jie didžiavosi sudarydami pirmą žmonijos istorijoje taikos sutartį. Frygai galėtų išduoti Karaliaus Mido paslaptį, sielvartaujantys Trojos gyventojai paaiškintų, kodėl jie pralaimėjo karą; Anatolijoje gimęs Šv. Paulius pakviestų sekti jo misijos keliais; osmanai papasakotų, kaip jie buvo sužavėti magiškąja Sofijos bažnyčia.
O šiuolaikinės Turkijos gyventojo šiandien galite paklausti, kaip jis didžiuojasi beveik prieš šimtmetį įvykusia revoliucija ir savo Šalimi.
Šiandien Turkija – tiltas tarp Europos ir Azijos. Tai jaunų žmonių šalis: daugiau nei 20 % šalies gyventojų – jaunimas iki 20 metų. Tačiau senieji papročiai ir tradicijos yra išsaugotos ir puoselėjamos toliau. Nacionalinė muzika ir šokiai neprarado savo reikšmės šiuolaikiniame gyvenime, ir daugelyje vietų galima pamatyti nacionaliniais drabužiais pasipuošusius vietos gyventojus, pasidžiaugti jų atliekama muzika ir šokiais.
Turkija – gyvos kultūros ir senovės civilizacijų šalis. Vieną kartą joje pabuvojus, norisi grįžti čia ir vėl. Poilsio, dieviškos gamtos, istorijos ir kultūros derinys, svetingi žmonės, nebrangus servisas ir europietiškas aptarnavimas.
Geografinė padėtis : Turkija – valstybė Pietvakarių Azijoje ir Pietryčių Europoje, tarp Juodosios ir Viduržemio jūrų. 97 % teritorijos yra Azijoje ir 3 % teritorijos – Europoje. Pietuose Turkija ribojasi su Sirija ir Iraku, rytuose – su Iranu, šiaurės rytuose – su Armėnija, Gruzija ir Azerbaidžanu, šiaurės vakaruose – su Bulgarija ir Graikija.
Plotas : 780 tūkst. km²
Klimatas : Egėjo ir Viduržemio jūrų pakrantėms būdingas tipiškas Viduržemio jūros klimatas: karšta ir sausa vasara, švelni ir lietinga žiema. Maudymosi sezonas pietinėje Egėjo jūros dalies ir Viduržemio jūros pakrantėse trunka nuo balandžio iki spalio mėn.
Juodosios jūros pakrantėje klimatas drėgnas subtropinis: karštos vasaros ir vėsios žiemos.
Sostinė : Ankara (4 mln. gyventojų)
Miestai : Stambulas (12 mln.), Izmiras (2,7 mln.), Adana (1,9 mln.), Antalija (1,1 mln.), Bursa (1,6 mln.).
Valstybinė santvarka : Pilnas pavadinimas – Turkijos Respublika. Valstybės vadovas – prezidentas. Administraciniu atžvilgiu šalis suskirstyta į 75 provincijas (ilus).
Valiuta : Turkiška lyra. Cirkuliuoja 10 000 000, 5 000 000, 1 000 000, 500 000, 250 000, 100 000, 50 000 nominalų banknotai bei 250 000, 100 000, 50 000 lyrų vertės monetos.
Gyventojai : Šalyje gyvena virš 75 mln. žmonių.
Kalbos : Valstybinė kalba – turkų. Taip pat vartojamos anglų, kurdų, arabų kalbos.
Religija : Islamas. Didžioji dauguma tikinčiųjų – musulmonai sunitai (99 %).
Verslo ir kultūros ryšiai.
Prieš keliatą metų Lietuva Turkijoje buvo visiškai nežinoma. Eiliniams gyventojams Lietuva asocijavosi su Australija ar Balkanais. Kita vertus, surengus ne vieną interviu ar laidą televizijoje, pastaraisiais metais spaudoje pasirodžius nemažai straipsnių apie Lietuvą, susilaukiama vis didesnio turkų susidomėjimo. Didelio atgarsio susilaukė televizijos laidos, kuriose pristatėme lietuviškus patiekalus, aptarėme moterų gyvenimo būdą, lietuviškus papročius bei tradicijas. Daug skambučių sulaukėme po specialios 50 minučių turkų žurnalistės parengtos laidos apie Lietuvą bei interviu su prezidentu Valdu Adamkumi. Laida buvo kartojama. Interviu buvo išspausdintas spaudoje, o netrukus pasirodys ir knyga. Po šios laidos atsirado daug norinčių Lietuvoje apsilankyti.
Be kita ko, buvo surengta Lietuvos tapytojų parodą, kurioje pristatyti 47 darbai ir išleistas katalogas. Ekspozicijos pristatymas sutapo su prezidento Valdo Adamkaus vizitu. Tuo pačiu metu, diriguojant Martynui Staškui, “Aidoje” Ankaros teatro scenoje dainavo 6 Lietuvos operos ir baleto teatro solistai. Pernai 5-iuose Turkijos miestuose pristatėme 33-jų Lietuvos grafikų 90 darbų ir išleidome katalogą. Parodą, kurią atidarėme drauge su Turkijos kultūros ministru, iš dalies finansavo Turkijos kultūros ministerija ir privatūs rėmėjai. Šiuos darbus atvežė ir pristatė pati galerijos “Kairė, dešinė” direktorė Eglė Vertelkaitė. Mersino miesto galerijoje man pačiai ant sienų kabinant paveikslus, galerijos direktorius juokaudamas prasitarė norįs mane įdarbinti. Taigi mūsų darbas nėra vien rožės, tenka daug ką daryti ir savo rankomis.