Tyrimo analizė smurtas šeimoje
5 (100%) 1 vote

Tyrimo analizė smurtas šeimoje

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………..3

Buitinio smurto kilmė ir paplitimas………………………………………………………………….4

Smurto rūšių klasifikavimas…………………………………………………………………………….5

Smurtas prieš vaikus………………………………………………………………………………………..6

Tyrimo ataskaita………………………………………………………………………………………………7

Išvados…………………………………………………………………………………………………………….10

Įvadas

Žiaurumas šeimoje yra didelė socialinė problema. Kadangi nėra rimtų įstatymų, išsamios informacijos apie prievartos paplitimą ir priežastis, todėl visa tai sudaro kliūtis pastangoms, nukreiptoms šios problemos sprendimui.

Valstybė neturi įstatymų ir programų, kurios gintų nuo prievartos šeimoje. Tačiau yra įstatymai, skirti piliečių gynimui nuo fizinės prievartos, nepriklausomai nuo aukos ir tirono giminystės ryšių. Faktai rodo, kad teisinė sistema konfliktus sprendžia tarp svetimų žmonių, negu konfliktus tarp artimų žmonių. Tyrimai parodė, kad moterys patyrusios prievartą šeimoje, labai dažnai atsisako patvirtinti faktą. Santuokinė agresija nelaikoma nusikaltimu prieš visuomenę, o laikoma šeimos asmeniniu reikalu.

Lietuvoje skelbiami statistikos duomenys apie smurto aukas nėra labai išsamūs – neapibūdinama aukos lytis, amžius, nusikaltimo pobūdis (grupinis ir pan.), nusikaltimo vieta (šeima, visuomenė). Nefiksuojami atskiri duomenys apie vyrų užmuštas žmonas, šeimoje išprievartautas dukteris ar sūnus.

Buitinis smurtas tapo problema, kuri reikalauja teisinių sprendimų, nes išryškėjo atotrūkis tarp įstatymų kūrimo politikos ir teisinės praktikos. Šalyse, kur prievarta šeimoje tapo kasdieniu reiškiniu, teisininkams iškilo klausimas: kokį vaidmenį pažabojant buitinį smurtą turi atlikti kriminalinė teisėtvarka.

Šio darbo problema: išsiaiškinti ar dažnas smurtas yra šeimose. Objektas – moksleiviai ir jų užpildytos anketos. Tikslas – išanalizuoti, kokio pobūdžio smurtą šeimose patiria vaikai, kas yra pagrindiniai smurtautojai, kokiose šeimose dažniau yra patiriamas. Uždaviniai – ištirti, ar moksleiviai yra susidūrę su smurtu, jei taip, tai kaip dažnai; ištirti, ar moksleiviai laiko smurtą kaip savaime suprantamą auklėjimo priemonę. Hipotezė – asocialiose šeimose skurdas dažnesnis. Metodai – šiame tyrime naudojama apklausa, pateikiant tiriamiesiems užpildyti anketas.

Buitinio smurto kilmė ir paplitimas

„Buitinio smurto“ sąvoka yra vartojama kalbant apie smurtą, kuris gali pasireikšti stumdymu, žnaibymu, spjaudymu, spardimu, mušimu, smaugimu, deginimu, badymu, daužymu ir kitomis formomis. Tokio fizinio smurto pasekmės gali būti įvairios: nuo sumušimo iki žmogžudystės; veiksmai, prasidėję kaip lengvi išpuoliai, gali sustiprėti ir padažnėti.

Kai kada „buitinio smurto“ sąvoka įvardijama ir psichinė prievarta, kuri pasireiškia įžeidinėjimu, užgauliojimu, arba asmens izoliavimu, atimant iš jo pragyvenimo šaltinį arba draudžiant bendrauti su namiškiais ir draugais. Smurto formos įvairiose visuomenėse ir kultūrose gali gerokai skirtis.

Galima tvirtinti, kad paprastai smurto namuose aukos yra moterys, o kaltininkai yra vyrai. Tačiau neaišku, kiek vyrų ir moterų patiria tokį smurtą. Tyrimai rodo, kad besivystančiose šalyse smurtas tarp sutuoktinių būdingas kas trečiai šeimai.

Sunku nustatyti, kaip ir kur pasireiškia buitinis smurtas. Ši problema dažniausiai yra nematoma. Bendruomenėse ji paprastai slepiama baiminantis, kad jos egzistavimo pripažinimas nepažeistų šeimos nepaliečiamumo. Be to, smurto aukos labai dažnai iš gėdos, baimės ar lojalumo šeimai nenori apie tai pranešti teisėsaugos organams.

Asmeninių pranešimų pobūdis taip pat gali kelti įvairių problemų. Moterys, patyrusios prievartą, gali nutylėti šį faktą. Net ir pranešdamos jos gali nuvertinti arba pervertinti prievartos mastą. Pvz., moterys gali neminėti stumdymo ar sudavimo ranka, nes tai joms gali atrodyti nereikšminga.

Oficialios statistikos beveik nėra. Metodai, kuriais siekiama apskaičiuoti smurto atvejus prieš moteris, yra nepakankamai tikslūs. Kriminalinė statistika, kuri galėtų būti svarbiausias informacijos apie buitinį smurtą šaltinis, dažniausiai nenurodo nei aukų ar jų kaltininkų lyties, nei jų giminystės ar kitokio pobūdžio ryšių.

Tikrasis buitinio smurto nusikaltimų skaičius niekada nebus tiksliai aiškus, bet yra aišku, kad jis būdingas daugeliui šeimų tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Buitinio smurto atvejų pasitaiko visose socialinėse klasėse ir grupėse ir tam jis neturi kliūčių. Yra prielaida, kad buitinis smurtas yra dažnesnis nepasiturinčiose šeimose arba šeimose, kur vyras yra mažiau išsilavinęs nei žmona. Be to, socialinės rūpybos ar apsaugos duomenys daugiausiai apima mažiau priveligijuotas visuomenės grupes, kurioms skiriama valstybės parama. Turtingi žmonės turi daug daugiau galimybių išvengti valdžios ir policijos dėmesio. Pagrindinė informacija yra
pagrįsta duomenimis apie asmenis, kurie pateko į oficialių tarnybų akiratį.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 719 žodžiai iš 2382 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.