Uab ciklonas techninio centro klientų apskaitos programa
5 (100%) 1 vote

Uab ciklonas techninio centro klientų apskaitos programa

VILNIAUS AUKŠTESNIOJI ELEKTRONIKOS MOKYKLA

PROGRAMAVIMO SKYRIUS

LEISTA GINTI

SKYRIAUS VEDĖJA

M.AUKŠTUOLIENĖ

1998 05

UAB “CIKLONAS” TECHNINIO CENTRO KLIENTŲ

APSKAITOS PROGRAMA

DIPLOMINIS DARBAS

DD 4542401 PK 95A

DIPLOMANTAS ARVYDAS LATVIS

1998 05

VADOVAS REMIDAS PETKEVIČIUS

1998 05

RECENZENTAS 1998 05

1998

TURINYS

1. Įvadas ……………………………………………………………….. 3 psl.

2. Bendroji dalis ………………………………………………………. 3 psl.

2.1. Techninis – matematinis uždavinio aprašymas …………………… 3 psl.

2.2. Programavimo kalbos (taikomųjų programų paketų) aprašymas .. 3 psl.

3. Specialioji dalis …………………………………………………….. 6 psl.

3.1. Uždavinio formulavimas ………………………………………….. 6 psl.

3.2. Algoritmo schemos aprašymas …………………………………… 8 psl.

3.3. Programos aprašymas, reikalavimai jai …………………………. 8 psl.

3.4. Programos derinimo proceso aprašymas ……………………….. 14 psl.

3.5 Programos tekstas (listingas) ir gautų rezultatų įvertinimas …… 14 psl.

3.6. Programos realizavimo instrukcija ………………………………. 14 psl.

4. Ekonominė dalis …………………………………………………… 26 psl.

5. Darbo saugos priemonės …………………………………………. 27 psl.

6. Išvados ir pasiūlymai ……………………………………………… 32 psl.

7. Literatūros sąrašas ……………………………………………….. 32 psl.

8. Reziumė anglų kalba ……………………………………………… 32 psl.

1. Įvadas

Diplominį projektą aš atlikau uždarojoje akcinėje bendrovėje “Ciklonas”. Čia naudojami šiuolaikiniai kompiuteriai, lazeriniai ir rašaliniai spausdintuvai, dauginimo technika.

UAB “Cklonas” buvo įkurta 1992 metais grupės inžinierių, kurie turėjo nuo 10 iki 12 metų darbo patirtį Elektrografijos mokslinio tyrimo institute. Bendrovė pradėjo veiklą nuo serviso paslaugų ir atsarginių dalių bei eksploatacinių medžiagų kopijavimo aparatams ir lazeriniams spausdintuvams tiekimo klientams Vilniuje. Po metų įmonė tapo kopijavimo aparatų ir lazerinių spausdintuvų distributoriumi ir dabar labiau specializavosi minėtų produktų didmeninėje prekyboje. Nuo pat veiklos pradžios įmonė nekeitė savo profilio ir specializacijos.

Dabar UAB “Ciklonas” atstovauja pasaulyje žinomas firmas: yra oficialus firmos SELEX (Japonija) distributorius (kopijavimo aparatai), oficialus RISO atstovas (risografai – aparatai, pakeičiantys rotaprintus), oficialus firmos OCÉ distributorius (A0 ir didesnių formatų dauginimo technika), oficialus firmos INFOTEC atstovas (kopijavimo aparatai), oficialus atstovas PLOCKMATIC, LAMIREL (biuro įranga).

2. Bendroji dalis

2.1 Techninis – matematinis uždavinio aprašymas

Rašydamas diplominį darbą naudojausi kompiuteriu, kurio konfigūracija yra tokia:

Kompiuteris IBM PC tipo personalinis kompiuteris

Procesorius Cyrix Pentium 166 MMX.

Kietasis diskas Seageate 1.2 GB.

Operatyvioji atmintis 32 MB: 16 MB SDRAM + 16 MB EDO RAM.

Video plokštė S3Trio 64+ su 1 MB VRAM.

CD-ROM įrenginys Mitsumi 4x.

Lanksčių diskelių įrenginys Mitsumi 3.5’’.

Garso korta Yamaha3D.

Klaviatūra standartinė, 101 klavišo.

Pelė Mitsumi.

Monitorius Yakumo.

Tipas SVGA.

Įstrižainė 14 colių.

Operacinė sistema kompiuteryje – Windows95.

2.2 Programavimo kalbos kalbos aprašymas

Uždarojoje akcinėje bendrovėje “Ciklonas” daugiausiai yra naudojama MS Access duomenų bazių valdymo sistema.. Duomenų bazės yra *.mdb tipo. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl aš pasirinkau VisualBasic5.0 – duomenų bazės gali būti MS Access7.0 *.mdb tipo, o pati programavimo kalba yra daug lankstesnė, turi daugiau galimybių už Access.

1997 metais firma Microsoft išleido į rinką VisualBasic5.0 programavimo kalbą, kuri šiuo metu yra viena iš galingiausių vizualaus projektavimo sistemų Windows95 operacinėje sistemoje, kuria galima kompiliuoti 32-bitų programas. VisualBasic5.0 kalboje yra integruota SQL – programavimo kalba, kuria galima programuoti duomenų bazių struktūrą pagal Client-Server schemą, kas leidžia daug racionaliau išnaudoti kompiuterinių tinklų galimybes. Ši programavimo kalba orientuota profesionaliam programuotojui.

VisualBasic5.0 programavimo kalba skiriasi nuo kitų programavimo kalbų ir kartu panaši į jas tuo, kad yra automatizuotos svarbiausios operacijos, kad patogu ir paprasta naudotis šia kalba, kad efektyviai sukuria programas ir t.t. Visos šios savybės ir nulėmė VisualBasic5.0 kalbos populiarumą. Ši programavimo kalba stabiliai pirmauja tarp programavimo kalbų, kurios turi dizainerius ir kuriomis programuojami uždaviniai, susiję su duomenų bazių sistemų valdymu..

Šiuo metu yra trys VisualBasic5.0 versijos:

• LearningEdition – skirta daugiau mokymuisi šios programinės kalbos, tačiau joje yra visi pagrindiniai objektai, kuriais naudojantis galima kurti 32-jų bitų programas Windows aplinkai.

• ProfessionnalEdition – skirta profesionaliems
programuotojams, nes joje yra visi LearningEdition versijos objektai, plius ActiveX bibliotekos, Interneto valdymo objektai, CrystalReport ataskaitų generatorius.

• EnterpriseEdition – turi visus anstesnių versijų objektus ir modulius, ir dar AutomationManager, ComponentManager, todėl ši versija yra skirta kolektyviniam darbui tinkle.

VisualBasic5.0 sistema sudaryta iš kelių komponentų :

1. VisualBasic5.0 – pagrindinis modulis, skirtas kurti programos kodui, formoms, bibliotekoms.

2. CrystalReports – modulis, skirtas ruošti ataskaitoms.

3. ApplicationSetupWizard – modulis, kurio pagalba galima daryti sukurtų programų instaliacijas.

4. ApplicationPerfomanceExplorer – pagalbinė programa, padedanti projektuoti Client-Server duomenų bazių architektūrą.

5. BooksOnline – pagalba.

VisualBasic5.0 galimi duomenų tipai:

Tipas Reikalingos atminties kiekis Pavyzdys

Byte 1 baitas nuo 0 iki 255

Boolean 2 baitai TRUE arba FALSE

Integer 2 baitai nuo -32768 iki 32767

Long

(long integer) 4 baitai nuo -2147483648

iki 2147483647

Single

4 baitai Neigiamos reikšmės nuo -3.402823E38 iki

-1.401298E-45 ir teigiamos reikšmės nuo

1.401298E-45 iki 3.402823E38

Double 8 baitai Neigiami nuo -1.79769313486232E308 iki

-4.94065645841247E-324 ir teigiami nuo

4.94065645841247E-324 iki 1.79769313486232E308

Currency 8 baitai Nuo -922337203685477.5808 iki

922337203685477.5807

Decimal 14 baitų +/-79228162514264337593543950335 be de-šimtainės trupmenos, su dešimtaine trup-mena +/-7.9228162514264337593543950335

Mažiausias skaičius, nelygus nuliui:

+/-0.0000000000000000000000000001

Date 8 batai Nuo 100 01 01 iki 9999 12 31

Object 4 baitai Bet koks objekto aprašymas

String

(kintamo ilgio) 10 baitų + stringo ilgis Nuo 0 iki apytikriai 2 bilionų

String

(fiksuoto ilgio) Stringo ilgis Nuo 1 iki apytikriai 65400

Variant

(su skaičiais) 16 baitų Bet kokia skaitinė reikšmė didesnė už Double tipo

Variant

(su simboliais) 22 baitai + strigo ilgis Kaip kintamo ilgio String

Vartotojo apibrėžti

(Type) Bet kuris iš aukščiau esančių duomenų tipų.

3. Specialioji dalis

3.1 Uždavinio formulavimas

Mano diplominio darbo tikslas – sukurti sistemą, leidžiančią vesti ilgalaikę įmonės parduotos ir garantinio bei pogarantinio aptarnavimo kopijavimo technikos apskaitą, užtikrinančią šios technikos nepriekaištingą priežiūrą.

Programoje turi būti realizuota:

1. Įvesti naujus, redaguoti ir ištrinti senus duomenis: kopijavimo aparatų pavadinimai, kuriais įmonė prekiauja, klientų pagrindiniai duomenys, taip pat visi duomenys apie parduotą techniką ir jos gorantinę ir pogarantinę priežiūrą;

2. Duomenų paieška turi būti tokia:

a. Aparatų bazėje – pagal aparatų pavadinimą,

b. Klientų bazėje – pagal visus klientų duomenis: firmos pavadinimą, adresą ir telefoną,

c. Pardavimų bazėje – pagal pardavimo datą ir asmenį, atsakingą už šio aparato priežiūrą,

d. Gedimų bazėje – pagal iškvietimo datą ir sąskaitos numerį.

3. Tarp duomenų bazių turi būti ryšiai.

4. Turi būti galimybė duomenų bazę archyvuoti ir atstatyti.

5. Iš šių duomenų bazių turi būti ruošiamos dviejų tipų ataskaitos :

a. Pardavimų ataskaitoje gali būti visi įmonės pardavimai, kuriuos galima filtruoti pagal įmonės pavadinimą ir jos nupirktą kopijavimo aparatą;

b. Gedimų ataskaitoje turi būti vieno konkretaus aparato arba vienos firmos ir jos visų aparatų gedimų istorija.

Duomenų bazių struktūra

Lentelės Aparatai struktūra:

Lauko pavadinimas Marke AparKod

Lauko tipas Text Integer

Ilgis 50 2

Lentelės Kllientai struktūra:

Lauko pavadinimas Firma Adresas Telefonas FirmKod

Lauko tipas Text Text Text Integer

Ilgis 30 30 9 2

Lentelės Pardavimai struktūra:

Lauko pavadinimas Lauko tipas Ilgis

PIData Date 8

Garmen Integer 2

Aptarn Text 15

Pastabos Memo 0

PardKod Integer 2

FirmKod Integer 2

AparKod Integer 2

Garsk Single 4

Lentelės Gedimai struktūra:

Lauko pavadinimas Lauko tipas Ilgis

Iskdata Date 8

Simptomai Text 50

Gedimas Text 30

Kaspadaryta Text 50

Rematliko Text 20

Sasknr Integer 2

Pastabos Memo 0

GedKod Integer 2

AparKod Integer 2

FirmKod Integer 2

Skaitliukas Single 4

Iš šių keturių pagrindinių lemtelių (Table) yra sudarytos septynios užklausos (Query). Jų struktūra yra tokia:

Užklausų gridas, lapas1, lapast struktūra:

Lentelės pavadinimas Lauko pavadinimas

Kllientai Firma

Kllientai Adresas

Kllientai Telefonas

Aparatai Marke

Pardavimai PIData

Pardavimai GarMen

Pardavimai GarSk

Pardavimai Aptarn

Užklausos pasir struktūra:

Lentelės pavadinimas Lauko pavadinimas

Aparatai AparKod

Aparatai Marke

Kllientai FirmKod

Kllientai Firma

Pardavimai PardKod

Pardavimai GarMen

Pardavimai GarSk

Pardavimai PIData

Užklausos serv struktūra:

Lentelės pavadinimas Lauko pavadinimas

Kllientai Firma

Aparatai Marke

Gedimai Iskdata

Gedimai Sasknr

Gedimai PardKod

Gedimai Simptomai

Gedimai Gedimas

Gedimai Kaspadaryta

Gedimai Rematliko

Gedimai Pastabos

Gedimai Skaitliukas

Gedimai PIData

Gedimai GarSk

Gedimai GarMen

Užklausų servgrid ir servtt struktūra:

Lentelės pavadinimas Lauko
3.2 Algoritmo schemos aprašymas

Programos algoritmo schemą sudaro trys lapai, kurie yra pateikti priede Nr. 1.

Pirmame lape yra:

1. Programos pradžia.

2. Meniu punkto pasirinkimas.

3. Vykdomas naujo aparato įvedimas..

4. Atidaromas langas, kuriame galima redaguoti Aparatų bazę, taip pat ir papildyti.

5. Tikrinama, ar pasirinktas meniu punktas Aparatai. Jei taip – einama į bloką Nr.6, jei ne – į bloką Nr.7.

6. Tikrinama, ar pasirinktas meniu punktas naujo aparato įvedimas. Jei taip – einama į bloką Nr.3, jei ne – į bloką Nr.4.

7. Tikrinama, ar pasirinktas meniu punktas Klientai. Jei taip – einama į bloką Nr.8, jei ne – į bloką Nr.9.

8. Tikrinama, ar pasirinktas meniu punktas naujo kliento įvedimas. Jei taip – einama į bloką Nr.10, jei ne – į bloką Nr.11.

9. Tikrinama, ar pasirinktas meniu punktas Operacijos. Jei taip – einama į antro lapo bloką Nr.1 , jei ne – į bloką Nr.12.

10. Vykdomas naujo kliento įvedimas.

11. Pasirinkus šį punktą galima redaguoti Klientų bazę ir ją papildyti.

12. Tikrinama, ar pasirinktas meniu punktas Duomenų apsau. Jei taip – einama į antro lapo bloką Nr.9, jei ne – į trečio lapo bloką Nr.1.

Antrame lape yra:

1. Tikrinama, ar pasirinktas meniu punktas Pardavimai. Jei taip – einama į bloką Nr.2, jei ne – į bloką Nr.5.

2. Tikrinama, ar pasirinktas meniu punktas naujo pardavimo įvedimas. Jei taip – einama į bloką Nr.3, jei ne – į bloką Nr.4.

3. Vykdomas naujo pardavimo įvedimas.

4. Atidaromas langas, kuriame galima redaguoti Pardavimų bazę, taip pat ją papildyti.

5. Tikrinama, ar pasirinktas meniu punktas Gedimai. Jei taip – einama į bloką Nr.6, jei ne – į pirmo lapo bloką Nr.2.

6. Tikrinama, ar pasirinktas meniu punktas naujo gedimo įvedimas. Jei taip – einama į bloką Nr.7, jei ne – į bloką Nr.8.

7. Vykdomas naujo gedimo įvedimas.

8. Šiame lange galima redaguoti Gedimų bazę, taip pat ją papildyti.

9. Tikrinama, ar pasirinktas meniu punktas duomenų archyvavimas. Jei taip – einama į bloką Nr.10, jei ne – į bloką Nr.11.

10. Vykdomas duomenų archyvavimas.

11. Vykdomas duomenų atstatymas.

Trečiame lape yra:

1. Tikrinama, ar pasirinktas meniu punktas Ataskaitos. Jei taip – einama į bloką Nr.2, jei ne – į bloką Nr.5.

2. Tikrinama, ar pasirinktas meniu punktas pardavimų ataskaitos. Jei taip – einama į bloką Nr.3, jei ne – į bloką Nr.4.

3. Vykdomas pardavimų ataskaitų spausdinamas.

4. Vykdomas gedimų ataskaitos spausdinimas.

5. Tikrinama, ar pasirinktas meniu punktas Sistema. Jei taip – einama į bloką Nr.6, jei ne – į pirmo lapo bloką Nr.2.

6. Tikrinama, ar pasirinktas meniu punktas Apie. Jei taip – einama į bloką Nr.7, jei ne – į bloką Nr.8.

7. Atidaromas langas Apie.

8. Programos pabaiga.

3.3 Programos aprašymas, reikalavimai jai

Programos bylų organizacija sudaryta iš formų, modulių, duomenų bazių, ataskaitų.

Pagrindinė duomenų bazės struktūra yra aprašyta 5 puslapyje. Tai yra keturios lentelės (Aparatai, Kllientai, Pardavimai ir Gedimai) faile bendra.mdb.

Aparatai – šioje lentelėje saugomi duomenys apie aparatus, kuriais prekiauja “Ciklonas”.

Kllientai – šioje lentelėje saugomi duomenys apie klientus.

Pardavimai – šioje lentelėje saugoma informacija apie parduodamą techniką.

Gedimai – šioje lentelėje saugomi duomenys apie kopijavimo technikos aptarnavimo techniką.

Iš šių lentelių yra sudarytos dar 7 užklausos: serv, pasir, gridas, lapas1, lapast, servgrid, servtt.

Čia yra pateiktas programos medis:

Formos

Form1.frm – šioje formoje yra programos meniu.

Form2.frm – šioje formoje yra įvedamas naujas aparatas.

Form3.frm – forma, kurioje galima įvesti arba koreguoti duomenis apie aparatus.

Form4.frm – šioje formoje įvedamas naujas klientas.

Form5.frm – forma, kurioje galima įvesti arba koreguoti duomenis apie klientus.

Form6.frm – šioje formoje įvedami duomenys parduodant naują aparatą.

Form7.frm – forma, kurioje pasirenkamas klientas, kuriam yra parduodamas aparatas.

Form8.frm – forma, kurioje pasirenkamas aparatas, kuris yra parduodamas.

Form9.frm – šioje formoje koreguojami duomenys apie parduotus aparatus.

Form10.frm – forma, kurioje vykdoma paieška pardavimų bazėje.

Form11.frm – šioje formoje įvedami duomenys apie aparatų aptarnavimą.

Form12.frm – šioje formoje pasirenkamas aparatas ir klientas iš pardavimų bazės.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1769 žodžiai iš 5891 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.