Uab Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro rinkodaros planas
5 (100%) 1 vote

Uab Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro rinkodaros planas

SANTRAUKA

Kursiniame darbe nagrinėjama UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” rinkodaros planas.

Tema – UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” rinkodaros planas.

Objektas – UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” rinkodara.

Tikslas – parengti rinkodaros planą UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biurui“.

Uždaviniai:

1. Rinkodaros plano teorinė analizė.

2. Išnagrinėti UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” makroaplinką.

3. Išnagrinėti UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” mikroaplinką.

4. Išnagrinėti rinkodaros kompleksą.

5. Išsiaiškinti, kokia biuro misija, vizija.

6. Iškelti tikslą ir numatyti uždavinius.

7. Kiekvienam rinkodaros plano elementui parinkti strategijas.

8. Sudaryti kiekvienam rinkodaros komplekso elementui veiksmų planą.

9. Numatyti veiksmų plano atlikimo kontrolę.

10. Pateikti išvadas.

Darbe naudotasi tokiais metodais: literatūros šaltinių analizė, lyginamoji analizė.

Pagrindiniai šaltiniai: V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Viršilaitė „Marketingas“. Vilnius: The Baltic Press, 2000m.

Išvados. Kiekvienos įmonės rinkodaros skyrius, siekdamas nustatyti rinkodaros tikslus bei numatyti jų įgyvendinimo būdus, rengia rinkodaros planus, kuriuose yra aprašoma paprastų veiksmų seka, siekiant įgyvendinti tuos tikslus.

TURINYS

ĮVADAS 4

1. RINKODAROS PLANO ANALIZĖ 5

TEORINIU ASPEKTU 5

1.1. ĮMONĖS IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ 5

1.2. VIDINĖS APLINKOS ANALIZĖ IR RINKODAROS 9

KOMPLEKSO ELEMENTŲ CHARAKTERISTIKOS 9

1.3. ĮMONĖS VIZIJA, MISIJA, TIKSLAI, UŽDAVINIAI 12

1.4. RINKODAROS STRATEGIJOS 13

1.5. STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS 15

(VEIKSMŲ PLANAS, KONTROLĖ) 15

2. UAB “LIETUVOS STUDENTŲ IR JAUNIMO KELIONIŲ BIURO“ RINKODAROS PLANAS 16

2.1. UAB „LIETUVOS STUDENTŲ IR JAUNIMO KELIONIŲ BIURO„ IŠORINĖ APLINKOS ANALIZĖ 17

2.3. MISIJA, VIZIJA, TIKSLAI, UŽDAVINIAI 21

2.4. „LIETUVOS STUDENTŲ IR JAUNIMO KELIONIŲ BIURO“ STRATEGIJOS 22

2.5. UAB „STUDENTŲ IR JAUNIMO KELIONIŲ BIURO“ STRATEGIJŲ 22

ĮGYVENDINIMAS 22

IŠVADOS 24

LITERATŪRA 25

ĮVADAS

Rinkodaros planas atskleidžia, ką daro rinkodaros specialistai.

Tikslas – parengti rinkodaros planą UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biurui” .

Uždaviniai:

1. Rinkodaros plano teorinė analizė.

2. Išnagrinėti UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” makroaplinką.

3. Išnagrinėti UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuro” mikroaplinką.

4. Išnagrinėti rinkodaros kompleksą.

5. Išsiaiškinti, kokia įmonės misija, vizija.

6. Iškelti tikslą ir numatyti uždavinius.

7. Kiekvienam rinkodaros plano elementui parinkti strategijas.

8. Sudaryti kiekvienam rinkodaros komplekso elementui veiksmų planą.

9. Numatyti veiksmų plano atlikimo kontrolę.

10. Pateikti išvadas.

Objektas – UAB “Lietuvos studentų ir jaunimo kelionių biuras” rinkodara.

Darbe naudotasi tokiais metodais: literatūros šaltinių analizė, lyginamoji analizė.

Pagrindiniai šaltiniai: V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Viršilaitė „Marketingas“. Vilnius: The Baltic Press, 2000m.

Išvados. Kiekvienos įmonės rinkodaros skyrius, siekdamas nustatyti rinkodaros tikslus bei numatyti jų įgyvendinimo būdus, rengia rinkodaros planus, kuriuose yra aprašoma paprastų veiksmų seka, siekiant įgyvendinti tuos tikslus.

1. RINKODAROS PLANO ANALIZĖ

TEORINIU ASPEKTU

Rinkodara apima rinkos tyrimus, siekiant išsiaiškinti, kokių produktų nori vartotojas, paklausių produktų kūrimą, jų gamybą, kainų nustatymą, vartotojų skatinimą, siekiant, kad jie nupirktų produktą, produkto pristatymą vartotojui, pirkėjų aptarnavimą bei nuolatinį informacijos rinkimą apie produkto gerąsias ir blogąsias savybes.(1, p.13)

Rinkodara – tai rinkos tyrimas ir valdymas.

Rinkodara – tai rinkos rūšis, kuri mainų būdu tenkina vartotojų poreikius, paklausą ir savo galimybes.

Rinkodarą galima apibūdinti įvairiai, tačiau kiekviename apibrėžime rasime du svarbius momentus: 1) rinkodara skirta tenkinti vartotojų poreikius; 2) šie poreikiai tenkinami per mainus.

1.1. ĮMONĖS IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ

Gyvenime reiškiasi įvairios jėgos, nepavaldžios įmonės valiai. Jos veikia pagal savo dėsnius ir pavienė įmonė nieko negali pakeisti. Kiekvienas aplinkos pasikeitimas – tai ne tik nauja grėsmė, bet ir nepanaudotos galimybės.(2, p. 12)

Skiriamos kelios įmonei visiškai nekontroliuojamos marketingo aplinkos. Tai:

– ekonominė,

– socialinė-kultūrinė,

– teisinė-politinė,

– mokslinė-techninė,

– gamtinė.

Ekonominė aplinka – tai rinkodaros makroekonominės aplinkos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio raidos dėsningumais bei tendencijomis, kurie daro įtaką rinkodaros sprendimams ir veiksmams.

Svarbiausia ekonomikoje – pažinti keletą pagrindinių jos reiškinių ir dėsningumų. Visų pirma verta žinoti, kad ekonomika beveik visuomet vystosi netolygiai. Ekonominio ciklo stadija veikia marketingo sritį daugiausia per vartotojų elgesio pasikeitimus. Kai ekonomika vystosi sėkmingai, daugumos žmonių pajamos didėja. Vartotojai darosi mažiau jautrūs kainai, perka kokybiškesnių ir brangesnių prekių. Dėl to
daugelio įmonių parduoda vis daugiau prekių, gauna didelius pelnus.

Ekonomikai smunkant, vyksta priešingi dalykai. Daugėja mažai pasiturinčių vartotojų. Jie perka tik būtiniausias prekes, dažnai renkasi ne tiek pagal kokybę, kiek pagal kainą.

Kitas svarbus ekonomikos reiškinys – infliacija. Marketingo veiklai ji reikšminga pirmiausia dėl to, kad verčia nuolat stebėti ir keisti kainų politiką. Įsivyravus greitėjančiai infliacijai, rizikinga parduoti prekes kreditan, o mažėjančios infliacijos laikotarpiu taip galima nemažai išlošti. Taip yra dėl to, kad infliacija pasiveja įmonės nustatyto kredito procentą arba atsilieka nuo jo. Kai didėja infliacija, rizikingi visi sandoriai, kur klientas moka už prekes ne iš karto.

Infliacija yra labai susijusi su ekonomikos raidos cikliškumu. Sparčiai kylant ekonomikai, paprastai didesnis ir infliacijos procentas. Antra, infliacija dažniausiai lydi staigias ekonominės politikos permainas. Trečia, infliacija yra tarsi nedarbo išvirkštinė pusė. Didėjant infliacijai, bedarbių paprastai mažėja, nes tai dažnai sutampa su ekonomikos kilimu.

Nedarbas – tai dar vienas svarbus marketingo sričiai ekonomikos reiškinys. Nors tikrai didelis nedarbas parastai būna ekonominio nuosmukio laikotarpiu, šiek tiek nedirbančių piliečių būna visuomet. Bedarbių vartotojų elgesys labai priklauso nuo to, dėl ko jie nedirba. Yra 3 nedarbo rūšys:

1. Tekamasis nedarbas. Šios grupės bedarbiai darbo neturi neilgai, jų pajamos išlieka beveik nepakitusios, todėl jų vartojimo elgsena išlieka nepakitusi.

2. Ciklinis nedarbas, kuris kyla ekonominių nuosmukių laikotarpiais dėl menkos visuminio darbo paklausos.

3. Struktūrinis nedarbas. Jei darbo rasti nepavyksta, šių asmenų perkamoji galia sumažėja. Jie persikvalifikuoja, o tai dažniausiai susiję su papildomomis išlaidomis, kurios dar labiau sumažina jų perkamąją galią. Taigi daugėja labai jautrių kainai pirkėjų, didėja nuolaidų ir nukainojimo svarba.

Ekonominius dalykus praktiškai sunku atskirti nuo visuomenės, kurioje jie atsiranda. Gyventojų skaičius, jų įsitikinimai gali padėti šaliai suklestėti arba būti sunykimo priežastis. Dėl to gali didėti arba mažėti rinka, keistis požiūris į atskiras prekių rūšis ir t.t. Todėl socialiniai-kultūriniai dalykai laikomi labai svarbia, bet įmonių nekontroliuojama jėga.(2, p. 16). Socialinę aplinką pirmiausia apibūdina demografiniai rodikliai (lytis, amžius, šeimos sudėtis ir kt.). Įmonei tai labai reikšmingi rodikliai, ypač svarbi jų dinamika.

Kiekvienos visuomenės pažinimas prasideda nuo gyventojų skaičiaus nustatymo šalyje, mieste ar pasirinktoje vietovėje. Tas skaičius keičiasi ir dėl to rinka plečiasi arba siaurėja. Tačiau gyventojų daugėja dėl įvairių priežasčių. Gali gimti daugiau vaikų, tuomet bus galima siūlyti daugiau vaikams skirtų prekių. Atvykstantys iš kitur gyventojai paprastai padidina darbingo amžiaus žmonių skaičių. Dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės daugėja vyresnio amžiaus asmenų, kuriems taip pat reikia atitinkamų prekių ir paslaugų.

Marketingo sričiai svarbus ir žmonių judėjimas iš kaimų į miestus ir atvirkščiai, nes kaimo ir miesto gyventojai vartoja ne visai tas pačias prekes.

Marketingo specialistai prekių vartotojais dažnai laiko ne pavienius žmones, bet šeimas. Todėl svarbu suprasti, kas vyksta šeimose, kaip keičiasi jų dydis, sudėtis ir pajamos. Marketingo specialistams svarbu išsiaiškinti, kiek kokių šeimų yra juos dominančioje vietovėje, kaip jos išsidėsčiusios, kokie pokyčiai vyksta. Tuomet galima ne tik pasirinkti teisingesnes marketingo priemones, bet ir numatyti ateities perspektyvas.

Kitas visuomenės aspektas – jos kultūriniai dalykai, kuriuos sunkiau pažinti ir įvertinti. Čia būtina išsiaiškinti tiek verslo srityse, tiek ir šiaip gyvenime vyraujančias tradicijas ir taisykles. Skirtingos kultūros nevienodai vertina kai kuriuos dalykus. Marketingo veiksmams ir sprendimams didžiausią reikšmę turi tokie kultūros fenomenai ir jų raidos tendencijos:

• Pagrindinių vertybių pastovumas. Kiekviena visuomenė turi tam tikras svarbiausias vertybes ir įsitikinimus, kuriuos laiko pastoviais. Daugeliui žmonių tai darbas, santuoka, sąžiningumas, labdara.

• Subkultūros. Kiekvienoje visuomenėje egzistuoja įvairios žmonių grupės, pasižyminčios vienodu vertybių suvokimu, kuris atsiranda dėl jų ypatingos gyvenimiškos patirties bendrumo ar kitų aplinkybių.

• Antrinių vertybių kitimas. Nors pagrindinės visuomenės vertybės pasižymi dideliu pastovumu, tačiau kiekviena visuomenė, ypač atskiri jos sluoksniai, pergyvena tam tikrus kultūros tarpsnius, kurie vienas nuo kito ryškiai skiriasi.

Teisinė-politinė aplinka – tai tarsi žaidimo taisyklės, kuriomis vadovaujasi visi žaidėjai – įmonės. Įmonėms svarbu žinoti, kas yra draudžiama, o kas leidžiama ir netgi skatinama bei remiama. Marketingo veikloje kiekviena įmonė susiduria su tris sritis reguliuojančiais dokumentais:

– Firmų steigimo, vidinės veiklos ir likvidavimo reguliavimu.

– Firmų santykių su partneriais, pirkėjais ir konkurentais reguliavimas.

– Atskirų marketingo sričių reguliavimas.

Pirmos grupės dokumentai svarbūs visai firmos veiklai, jos strategijai. Jie nustato įmonių, jų filialų, atstovybių,
susivienijimų steigimo, jų registravimo ir perregistravimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, licencijuojamas veiklos rūšis ir licencijų išdavimo tvarką.

Antrosios grupės dokumentai veikia svarbiausius marketingo srities strategijos sprendimus. Jie aptaria tris firmai svarbius dalykus, t.y. santykius su konkurentais, partneriais ir klientais. (2, p.13).

Ne visose šalyse galioja vienas specialus konkurencijos įstatymas. Jei jo nėra, konkuravimo tvarką apibrėžia kiti įstatymai: antimonopolinis, kainų konkurencijos, sąžiningos reklamos ir pan.

Santykius su partneriais reguliuoja įstatymai, numatantys ūkinių sutarčių sudarymo tvarką, reglamentuojantys arbitražo, teismų ir ekonominės policijos veiklos būdus.

Santykius su klientais reguliuoja vartotojų teisių įstatymai arba vartotojų teises ginančių organizacijų sprendimai. Nors pastarieji juridiškai ne visuomet yra privalomi, nepaisyti jų paprasčiausiai nuostolinga. Panašiai tenka atsižvelgti ir į aplinkos apsaugos, žaliųjų judėjimų nuomonę.

Atskiras marketingo sritis reguliuojantys įstatymai ir potvarkiai svarbūs kasdieninėje marketingo veikloje. Kai kurie iš jų apima gana plačią sferą, sakykim, reklamos įstatymas. Kitų reguliavimo sritis siaura ir galiojimo laikas neilgas. Svarbu žinoti, kad šios srities teisinius dokumentus leidžia ir jų vykdymą prižiūri gana daug institucijų. Antai vien reklamos reikalus reguliuoja autorinių teisių priežiūros organizacijos (prekinių vardų vartojimas), savivaldybės (architektūriniai reikalavimai, kainos), kelių policija (pakelės stendai, reklamos ant automobilių). Kitose marketingo srityse susiduriama su krovinių pervežimų reglamentavimu, muitų ir licencijų tvarka, sanitariniais prekių pardavimo vietų reikalavimais.

Marketingui svarbus ir pasiektas mokslo bei technikos lygis, šios srities raida. Mokslinė techninė aplinka daro įtaka visiems rinkodaros komplekso elementams. Tačiau labiausiai ji pastebima prekių kūrimo, jų tobulinimo ir gamybos srityse. Gana dažnai naujų technologijų atsiradimas reiškia ir senųjų žlugimą. Kartais tai kelia grėsmę ne tik anksčiau gamintoms prekėms, bet netgi ištisoms pramonės šakoms. (2, p. 19). Mokslo bei technikos įtaka atsiliepia ir prekių įpakavimui. Šios srities pokyčiai leido daugelį maisto produktų išsaugoti labai ilgai. Tobulas įpakavimas duoda vartotojui papildomos naudos, skatina pirkti prekę.

Įdomus technologijų raidos poveikis prekių kainai. Nauja technologija besiremiantis gaminys paprastai iš pradžių būna brangus, tačiau gamybos savikaina greitai mažėja ir kaina krinta.

Technologijos pažanga keičia ne tik kainos nustatymo, bet ir apskaitos, atsiskaitymo su klientais procedūras. Atsirado galimybė naudotis kredito korteles, greitai atlikti dideles pinigines operacijas tarp labai toli viena nuo kitos esančių firmų ar bankų.

Techninė pažanga veikia ir reklamą. Naujai atsirandančios masinės informacijos ar ryšių priemonės beveik visuomet tampa ir reklamos nešėjais. Techninė pažanga leidžia kurti tobulesnę ir veiksmingesnę reklamą. Taip atsiranda vis naujų būdų pirkėjų dėmesiui patraukti.

Gamtinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis klimato sąlygų, gamtos išteklių, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemonių įtaką marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.

Įmonių vadovai ir specialistai turi atsižvelgti į didėjantį visuomenės ekologinį išprusimą ir marketingo gamtinės aplinkos kitimą. Reikia atkreipti dėmesį į tris pavojų keliančias, tačiau ir tam tikrų galimybių teikiančias tendencijas:

 Gamtinių išteklių stoka. Žemės gamtinius išteklius galima suskirstyti į tris grupes: neišsenkamus (oras ir vanduo), ribotus neatsigaminančius (nafta, akmens anglis ir kitos naudingosios iškasenos) ir ribotus atsigaminančius (mediena, maisto produktai).

 Energetinių išteklių kainų svyravimas.

 Aplinkos taršos didėjimas. Kai kurie gamybos procesai neišvengiamai kenkia aplinkai. Tas pats pasakytina ir apie cheminių bei branduolinių medžiagų sandėliavimą, nesuyrančias pakavimo medžiagas, dirvožemio, o per jį ir maisto produktų teršimą dėl augalų apsaugos priemonių ir per didelio trąšų su nitratais naudojimo. Todėl visuomenėje vis labiau didėja susirūpinimas šiais faktai ir kyla poreikis aplinkos taršą mažinančioms technologijoms, naujoms pakavimo medžiagoms ir pan. (3, p. 78) 1.2. VIDINĖS APLINKOS ANALIZĖ IR RINKODAROS

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2075 žodžiai iš 6792 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.