Ugnikalniai1
5 (100%) 1 vote

Ugnikalniai1

Pasaulyje kasdien kur nors įvyksta žemės drebėjimas arba išsiveržia ugnikalnis. Laimei, didžiuma šių reiškinių lieka beveik nepastebėti dėl savo menkumo arba atokumo nuo gyvenamų vietų. Jie domina tik mokslininkus. Daugelis žemės drebėjimų pasireiškia silpnais požeminiais smūgiais, kuriuos tegali registruoti labai jautrūs prietaisai.

Stichinių nelaimių metu pasaulyje buvo sugriautas ne vienas miestas, ir žmonės labai mažai arba nieko negalėjo padaryti, kad jų išvengtų.

1556m. Kinijoje per žemės drebėjimą žuvo be ketvirčio milijonas žmonių, o 1976-aisiais – pusė milijono. Manoma, kad išsiveržus Etnos ugnikalniui Sicilijoje 1883m. nusinešė daugiau nei 36 000 gyvybių.

Tokio masto nelaimių pasitaiko beveik kiekviename amžiuje, o mažesnių, kurios irgi pareikalauja aukų ir sukelia kančias, – kur kas dažniau; joms ištikus, žūsta ir sužalojama mažiau žmonių, bet ten gyvenantieji jaučia nuolatinę grėsmę, su kuria ilgainiui apsipranta.

Ištyrus būdingus ugnikalnių veiklos ir žemės drebėjimų reiškinius, galima apskaičiuoti, kur ir kada įvyks šios stichinės nelaimės, ir sudaryti žemėlapius, rodančius galimos jų grėsmės vietą. Jais naudodamasi tenykštė valdžia parengs išankstinį evakuacijos planą.

Griežtai kontroliuojant namų statybą seisminėse zonose galima sumažinti potencialų aukų skaičių ir išgelbėti žmonių turtą, tačiau tik visuotinė evakuacija iš būsimos nelaimės vietos apsaugos didžiumos žmonių gyvybes.

Labiausiai kenčia atsiliekančios Trečiojo pasaulio šalys, kurios negali sau leisti sudarinėti brangių prognozės schemų. Nors Jungtinių Tautų pagalbos nelaimės atveju organizacija (UNDRO) ir Pagalbos bado atveju Oksfordo komitetas (OXFAM) labai stengiasi bent iš dalies palengvinti žmonių kančias, tačiau išties sumažinti stichinių nelaimių pavojų žmonijai gali padėti tik bendros pasaulio mokslininkų pastangos ir glaudesnis šalių vyriausybių bendradarbiavimas.

UGNIKALNIS – KAS TAI ?

Daugelis mano, kad ugnikalnis – tai kūgio pavidalo kalnas, išmetantis ugnį, garus ir lavą. Tai tik dalis tiesos. Kai kurių ugnikalnių gelmių medžiaga veržiasi iš kelių angų, o kitų – pro gilius plyšius, vadinamus sprogiais. Pro juos išsviedžiama begalė lavos, užliejančios tolimiausias apylinkes.

1783m. per sprogį išsiveržusi lava Islandijoje padengė daugiau 560 kv.km. dirbamos žemės. Lava sunaikino derlių, o nuo nuodingųjų dujų žuvo gyvuliai ir Islandijos salą skalaujančios jūros žuvys. Kilęs badas kainavo gyvybę penktadaliui Islandijos gyventojui. Po šio išsiveržimo Europoje prasidėjo nelyginant trumpas ledynmetis, nes milžiniški dulkių debesys aptemdė saulę ir neleidi ištirpti praėjusios žiemos sniegui.

Ne visi ugnikalniai ”spjaudo” liepsną. Daugelis – taip, bet yra ir tokių, kurie išmeta garų, dujų (vadinamų smalkėmis) ir “dūmų” debesis. Tie “dūmai” iš tiesų yra ne kas kita, kaip šlakas, labai smulkios uolienų dulkės, net gabalai, kurie atskyla nuo plyšių sienų ir, giliai po žeme įvykus sprogimui, išmetami lauk. Sprogimo jėgai atlėgus, kai kurie iš šių atlūžusių gabalų įkrinta atgal į kraterį, o per kitus garų ir dujų išsiveržimus išsviedžiami vėl.

Praeityje buvo įprasta skirstyti ugnikalnius į veikiančiuosius ir nurimusiuosius, arba užgesusiuosius, tačiau kas dešimt ar dvidešimt metų kuris nors vadinamasis užgesusysis ugnikalnis pradėdavo veikti. Taip atsitiko Naujoje Gvinėjoje, kai 1951m. išsiveržė Lamingtono kalnas ir išsviedė iki raudonumo įkaitusių dujų ir uolienų dulkių debesis, nudeginusius miškingus jo šlaitus ir pasiglemžusius 3000 žmonių gyvybių. Tokių ramiai snaudžiančių ugnikalnių yra ir Italijoje, netoli Romos. Tai du apskriti ežerai – Bolsena ir Lacialė, kuriuose galbūt slypi “žudikai”. Tai ugnikalniai, tarp išsiveržimų ramiai sau snaudžiantys nuo 10000 iki 20000 metų. Jiems išsiveržus miestas būtų kaipmat nušluotas nuo žemės paviršiaus.

Ugnikalnį laikyta veikiančiuoju, jei per tam tikrą istorinį laikotarpį (skaičiuojamą nuo pirmo užregistruoto išsiveržimo) jis nors kartą išsiveržė arba išmetinėjo vulkanines dujas. Tačiau to laikotarpio trukmė buvo labai įvairi. Pvz.: Lamingtonas “atgijo” praėjus 44 metams po pirmojo išsiveržimo, o Etna (Sicilijoje) kaip veikiantysis ugnikalnis žinoma nuo 1500m.pr.Kr.

1979m. UNESCO konferencijoje buvo pateikta nauja ugnikalnių klasifikacija. Ugnikalniai, kurie gali ateityje išsiveržti t.y. veikiantieji dabar yra laikomi “gyvaisiais”, o tie, kurie negali išsiveržti, t.y. užgesusieji, – “negyvaisiais”.

UGNIKALNIŲ IŠSIVERŽIMAI

Kalbant apie ugnikalnių, yra išskiriami tam tikri pagrindiniai jų išsiveržimų tipai. Jų yra trys, ir tai būtų:

· Havajiškasis

· Strombolio

· Plinijaus

Havajiškojo tipo išsiveržimų metu išmetama bazaltinė magma (Bazaltas – tai vulkaninė uoliena, kurioje gausu geležies ir magnio). Bazaltinė magma būna skysta ir taki, todėl vulkaninės dujos išsiveržia be smarkių sprogimų. Dujos veržiasi pro plyšius nenutrūkstamu srautu, išsviesdamos aukštyn į orą išsilydžiusias uolienas tarsi įspūdingą ugnies fontaną. Šios uolienos, jei krisdamos nespėja sustingti, ilgomis srovėmis teka žemės paviršiumi. Tai vadinamosios
bešaknės lavos srautai, tiesiogiai nesusiję su požeminiais magmos telkiniais.

Kai kada išsilydžiusios uolienos, prieš pasiekdamos žemės paviršių, sustingsta ore. Tuomet susiformuoja įvairaus pavidalo bombos, kurios trenkiasi į žemę visu smarkumu.

Daugiausia dujų išsiveržia iš pagrindinės angos, todėl lava pro ją išsiveržus dujoms, ramiai liejasi iš plyšių (vadinamų bocca) ir teka ugnikalnio šlaitu žemyn. Ši lava skysta ir taki, dėl to ir pavojinga. Ji teka upeliais mylių mylias, pakeliui viską degindama ir užliedama.

Strombolio tipo išsiveržimų išmetama lava yra ne tokia taki. Pro netakią lavą sunkiau skverbiasi dujos, todėl šio tipo išsiveržimai būna stipresni.

Strombolio tipo išsiveržimų metu, paprastai iki geltonumo įkaitusios pelenų ir šlako dalelės bei bombos trykšta įspūdingais ugnies fontanais, tačiau bešaknės lavos srautai nesusiformuoja. Galingi sprogimai išsviedžia į orą nuo plyšių sienų atskilusius didelius uolienų luitus. Visos šios medžiagos kaupiasi apie angą, sudarydamos kūgio pavidalo kalvą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1005 žodžiai iš 3226 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.