Ukines bendrijos
5 (100%) 1 vote

Ukines bendrijos

112131

Turinys

Įvadas 3

Ūkinė bendrija 4

Bendrijos teisės ir pareigos 5

Bendrijos jungtinės veiklos sutartis 6

Bendrijos narių teisės ir pareigos 8

Bendrijos nariams draudžiama 9

Statusas ir firmos vardas 9

Turtas ir lėšos 10

Likvidavimas 11

Ūkinių bendrijų privalumai ir trūkumai 11

Išvados 13

Literatūra 14

Įvadas

Ilgą laiką Lietuvos pramonė buvo sukoncentruota didelėse įmonėse. Po Nepriklausomybės atkūrimo, privatizacijos įgyvendinimo prasidėjo pramonių įmonių pertvarka. Vis didesnę ekonominę reikšmę įgauna mažos įmonės. Jos yra efektyvesnės, palyginti su vidutinėmis ir stambiomis įmonėmis: jos greičiau pakeičia senus gaminius naujais, efektyviau panaudoja darbo jėgą, lengviau skverbiasi į užsienio rinką.

Svarbi įmonės charakteristika yra jos teisinė padėtis arba kitaip sakant, juridinis statusas. Žinant įmonės teisinį statusą, galima numanyti, kas turi teisę priimti galutinį sprendimą derybose ir pasirašyti įmonės steigimo bei kitas sutartis, kas ir kokiu laipsniu atsako už sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir kas atlygins nuostolius ištikus nesėkmei.

Teisėje įmonės savininkas ar valdytojas įvardijamas kaip fizinis ar juridinis asmuo. Pagal tai sprendžiama apie jo statusą, kurį turi ir ūkinės bendrijos.

Taigi referato tikslas – trumpai ir aiškiai apžvelgti ūkines bendrijas, jų tipus, privalumus ir trūkumus.

Ūkinė bendrija

Ūkinė bendrija – tai kelių fizinių ir juridinių asmenų bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė, vykdanti komercinę ir ūkinę, bei kitokią įstatymų nedraudžiamą veiklą, sujungus turtą į bendrąją daline nuosavybę. Bendriją sudaro ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 2 narių. Jos nariais negali būti valstybės, valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos, teismai. Tikrosios ūkinės bendrijos nariais negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės. Bendrija turi savo pavadinimą (firmos vardą). Įvairiose šalyse ūkinės bendrijos vadinamos šitaip:

• Unlimited partnership (Didžiojoje Britanijoje),

• General partnership (JAV),

• Offene Handelsgesellschaft (Vokietijoje),

• Societe en nom collective (Prancūzijoje).(J. Žvinklys, E.Vabalas, 1998, 89 – 90 p.)

Ūkinės bendrijos skirstomos į 2 grupes:

1. Tikrosios ūkinės bendrijos.

2. Komandinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos.

Tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi sujungus kelių fizinių ar fizinių – juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei ūkinei veiklai ir turinti bendrą firmos vardą. Pagal tikrosios ūkinės bendrijos prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. Tikroji ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla. Tikrosios ūkinės bendrijos pavadinime būtina įvardinti bent vieną jos narį, nurodant jo pavardę ir vardą arba tik pavardę, ir įrašyti įmonės rūšį – tikroji ūkinė bendrija (arba santrumpą TŪB). Bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą reglamentuoja šalies civilinis kodeksas, ūkinių bendrijų įstatymas ir bendrosios jungtinės veiklos sutartis.

Steigiant tikrą ūkinę bendriją, kaip ir kitas ūkinės bendrijos formas, sudaroma bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kurią pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys.Notariškai patvirtintas sutarties egzempliorius įteikiamas kiekvienam bendrijos nariui. Sutartyje turi būti numatyta:

• Bendrijos pavadinimas, kuriame turi būti įvardytas bent vienas narys;

• Veiklos pobūdis;

• Fizinių asmenų, kurie yra bendrijos nariai, pavardės, vardai, adresai;

• Narių teisės ir pareigos;

• Pinigų paėmimo asmeniniams reikalams iš bendrijos kasos tvarka;

• Bendrosios nuosavybės dalių dydis, nepiniginiai įnašai;

• Pajamų ir nuostolių paskirstymo tvarka.

Ši verslo organizavimo forma patogi tada, kai bendrijos narių skaičius nesikeičia. Kai jau minėta, jei bent vienas narys išstoja ar reikia priimti naują narį, bendriją reikia steigti iš naujo, vėl mokant registravimo mokesčius. Be to, privalomai turi būti atlikta finansinė revizija.

Komanditinės ūkinės bendrijos (KŪB) sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, kuriems komanditinė (pasitikėjimo) ūkine bendrija nėra juridinis asmuo. Jos turtas neatskirtas ne atskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto. Pagal komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos veiklai. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.

Komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos nariais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys. Komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. Ši ūkinė bendrija privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas bent vienas tikrasis bendrijos narys.

Pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai
atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik tuo savo turtu, kurį perdavė arba turėjo perduoti bendrijai, bet jo neperdavė sutartyje numatytais terminais. Paprastai tokia bendrija turi savo pavadinimą. Bendrijos teisės ir pareigos nusakytos „Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų” įstatyme. (E.Bagdonas, E. Kazlauskienė, 2002, 232 – 233 p.)

Bendrijos teisės ir pareigos

Bendrija turi teisę:

1. Užimti savo firmos vardu bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatyta komercine – ūkine veikla Lietuvos Respublikoje bei už jos ribų;

2. Turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitose valstybėse įregistruotose bankų įstaigose, taip pat savo antspaudą;

3. Turėti savo padalinius, filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;

4. Tirti ir kitokiais būdais įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti;

5. Bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytais atvejais sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti (tik nuosavas kapitalo lėšas) ir skolintis piniginių lėšų už palūkanas, nustatomas sutartimi;

6. Nustatyti savo produkcijos, teigiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė;

7. Bendrosios jungtinės veiklos sutarties numatyta tvarka likviduotis ar reorganizuotis.

Bendrija taip pat gali turėti ir kitokias, šio įstatymo nenumatytas turtines ir asmenines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir bendrosios jungtinės veiklos sutarčiai.

1. Bendrija neturi teisės išleisti vertybinių popierių.

2. Komercinėje – ūkinėje veikloje bendrija turi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir bendrijos jungtinės veiklos sutarties nuostatų.

3. Bendrijos prievolės visų pirma turi būti įvykdytos iš bendrijos turto. Jeigu bendrijos turto nepakanka, tai išreikalauti galima iš tikriesiems nariams priklausančio turto pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentuojančias solidarių prievolių įvykdymą. Šiuo atveju iš komanditorių turto gali būti išreikalaujama tik jų nepadarytų pagal sutartį įnašų ribose ir tik proporcingai nepadarytų įnašų dydžiui.

4. Ieškiniai bendrijai arba jos nariams gali būti pareiškiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais terminais. Bendrijos veiklą nutraukus, taip pat nariui išstojus (jį pašalinus) iš bendrijos, ieškinį galima pareikšti ne vėliau kaip per tris metus nuo bendrijos likvidavimo ar bendrosios jungtinės veiklos sutarties pakeitimo bei atnaujinimo įregistravimo vietos savivaldybėje.

Bendrija turi savo kapitalą, kurį sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. Įnašai įmokami pinigais arba materialinėmis vertybėmis, kurios yra bendrijos nario nuosavybės teisės objektas. Nepiniginiai įnašai įvertinami bendru visų narių susitarimu.pasibaigus ūkiniams metams, sudaromas buhalterinis balansas. Bendrijos veiklą, bei jos pačios narių, gali tikrinti finansų, teismo ir tarnybos įstaigos. Bendroji likvidavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai bei bendrijos jungtinės veiklos sutartis.

Bendrijos jungtinės veiklos sutartis

1. Bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kurią gali sudaryti veiklūs fiziniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys.

2. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta:

a) Bendrijos pavadinimas (firmos vardas);

b) Bendrijos veiklos pobūdis;

c) Fizinių asmenų, kurie yra bendrijos tikrieji nariai arba komanditoriai, pavardės, vardai ir adresai;

d) Įmonių bei organizacijų, kurios yra bendrijos tikrieji nariai arba komanditoriai, pavadinimai, buveinės, banko sąskaitų numeriai ir kiti šių sąskaitų rekvizitai;

e) Tikrųjų narių ir komanditorių teisės ir pareigos;

f) Tikrųjų narių ir komanditorių dalys bendros nuosavybės teisėje, išreikštos trupmena arba procentais ir kiekvieno iš jų piniginių ir nepiniginių (turto ir intelektinės veiklos produktų, esančių nuosavybės teisės objektai) pradinių įnašų dydis, nepiniginių įnašų įvertinimas, įnašų įmokėjimo bei perdavimo bendrijai tvarka ir terminai;

g) Tikrųjų narių darbo įvertinimo ir atsiskaitymo su jais taisyklės;

h) Pinigų paėmimo asmeniniams reikalams iš bendrijos kasos tvarka;

i) Pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės;

j) Tikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ir pašalinimo iš bendrijos bei naujų narių priėmimo į ją sąlygos ir tvarka;

k) Bendrijos valdymo, jos reikalų tvarkymo taisyklės ir jų keitimo sąlygos;

l) Asmenų, įgaliotų atstovauti bendrijai, taip pat tvarkyti kitus jos reikalus, pavardės, vardai, adresai ir įgalinimai;

m) Nutarimų priėmimo (balsavimo) tvarka;

n) Klausimai, dėl kurių nutarimai priimami tik tada, kai sutinka (vienbalsiai) visi nariai;

o) Bendrijos reorganizavimo bei likvidavimo tvarka.

p) Bendrosios jungtinės veiklos sutartį pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys. Sutartis tvirtinama notariškai. Notariškai turi būti patvirtinta tiek sutarties egzempliorių bendrijai įregistruoti.

1. Bendrija laikoma įregistruota nuo jos įregistravimo dienos.

2. Priėmus į bendriją naują tikrąjį narį vietoj pašalintojo arba išstojusio iš bendrijos tikrojo nario, turi būti parengta ir notariškai patvirtinta nauja bendrijos jungtinės veiklos sutartis, o
perregistruota. Priėmus į bendriją naują komanditorių vietoj pašalintojo arba išstojusiojo iš bendrijos, bendrosios jungtinės veiklos sutartis pakeičiama. Sutarties pakeitimai turi būti notariškai patvirtinti ir įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos.

3. Bendrosios jungtinės veiklos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia tik teismine tvarka, jeigu yra sandorių negaliojimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso.

4. Pripažinus bendrosios veiklos sutartį negaliojančia, sandorai su trečiaisiais asmenimis tebegalioja, išskyrus tuos, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą laikomi negaliojančiais.

Tikrųjų bendrijos narių ir narių komanditorių turtines ir asmenines teises nustato bendrosios jungtinės veiklos sutartis ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

Bendrijos narių teisės ir pareigos

1. Kiekvienas tikrasis narys turi teisę atstovauti bendrijai, jeigu bendrosios jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Komanditoriai neturi teisės atstovauti bendrijai. Jeigu komanditorius, nesilaikydamas šio reikalavimo, sudaro bendrijos vardu sandorį, tai jis atsako solidariai su tikraisiais nariais pagal prievoles, kurios atsirado iš tokio sandorio, visu savo turtu. Tikrieji nariai, įgaliotieji atstovauti bendrijai, gali atstovavimo veiksmus perleisti (perįgalioti) kitam tikrajam nariui, jeigu tai numatyta bendrosios jungtinės veiklos sutartyje. Bendrijos vardu jos nario sudarytas sandoris sukuria jei teisias ir pareigas tik tuo atveju, jeigu tokių sandorių sudarymas buvo numatytas bendrosios jungtinės veiklos sutartyje arba jeigu tokį sandorį prisiima visi tikrieji nariai vienbalsiai priimtu nutarimu. Bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytais atvejais atstovauti bendrijai gali samdomas, kuris nėra bendrijos nariu. Jo įgaliojimai apibrėžiami notarine tvarka patvirtintame įgaliojime.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1730 žodžiai iš 3345 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.