Ukines bendrijos
5 (100%) 1 vote

Ukines bendrijos

Turinys

Įvadas 3

Ūkinė bendrija 4

Bendrijos teisės ir pareigos 5

Bendrijos jungtinės veiklos sutartis 6

Bendrijos narių teisės ir pareigos 8

Bendrijos nariams draudžiama 9

Statusas ir firmos vardas 9

Turtas ir lėšos 10

Likvidavimas 11

Ūkinių bendrijų privalumai ir trūkumai 11

Išvados 13

Literatūra 14

Įvadas

Ilgą laiką Lietuvos pramonė buvo sukoncentruota didelėse įmonėse. Po Nepriklausomybės atkūrimo, privatizacijos įgyvendinimo prasidėjo pramonių įmonių pertvarka. Vis didesnę ekonominę reikšmę įgauna mažos įmonės. Jos yra efektyvesnės, palyginti su vidutinėmis ir stambiomis įmonėmis: jos greičiau pakeičia senus gaminius naujais, efektyviau panaudoja darbo jėgą, lengviau skverbiasi į užsienio rinką.

Svarbi įmonės charakteristika yra jos teisinė padėtis arba kitaip sakant, juridinis statusas. Žinant įmonės teisinį statusą, galima numanyti, kas turi teisę priimti galutinį sprendimą derybose ir pasirašyti įmonės steigimo bei kitas sutartis, kas ir kokiu laipsniu atsako už sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir kas atlygins nuostolius ištikus nesėkmei.

Teisėje įmonės savininkas ar valdytojas įvardijamas kaip fizinis ar juridinis asmuo. Pagal tai sprendžiama apie jo statusą, kurį turi ir ūkinės bendrijos.

Taigi referato tikslas – trumpai ir aiškiai apžvelgti ūkines bendrijas, jų tipus, privalumus ir trūkumus.

Ūkinė bendrija

Ūkinė bendrija – tai kelių fizinių ir juridinių asmenų bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė, vykdanti komercinę ir ūkinę, bei kitokią įstatymų nedraudžiamą veiklą, sujungus turtą į bendrąją daline nuosavybę. Bendriją sudaro ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 2 narių. Jos nariais negali būti valstybės, valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos, teismai. Tikrosios ūkinės bendrijos nariais negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės. Bendrija turi savo pavadinimą (firmos vardą). Įvairiose šalyse ūkinės bendrijos vadinamos šitaip:

• Unlimited partnership (Didžiojoje Britanijoje),

• General partnership (JAV),

• Offene Handelsgesellschaft (Vokietijoje),

• Societe en nom collective (Prancūzijoje).(J. Žvinklys, E.Vabalas, 1998, 89 – 90 p.)

Ūkinės bendrijos skirstomos į 2 grupes:

1. Tikrosios ūkinės bendrijos.

2. Komandinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos.

Tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi sujungus kelių fizinių ar fizinių – juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei ūkinei veiklai ir turinti bendrą firmos vardą. Pagal tikrosios ūkinės bendrijos prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. Tikroji ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla. Tikrosios ūkinės bendrijos pavadinime būtina įvardinti bent vieną jos narį, nurodant jo pavardę ir vardą arba tik pavardę, ir įrašyti įmonės rūšį – tikroji ūkinė bendrija (arba santrumpą TŪB). Bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą reglamentuoja šalies civilinis kodeksas, ūkinių bendrijų įstatymas ir bendrosios jungtinės veiklos sutartis.

Steigiant tikrą ūkinę bendriją, kaip ir kitas ūkinės bendrijos formas, sudaroma bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kurią pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys.Notariškai patvirtintas sutarties egzempliorius įteikiamas kiekvienam bendrijos nariui. Sutartyje turi būti numatyta:

• Bendrijos pavadinimas, kuriame turi būti įvardytas bent vienas narys;

• Veiklos pobūdis;

• Fizinių asmenų, kurie yra bendrijos nariai, pavardės, vardai, adresai;

• Narių teisės ir pareigos;

• Pinigų paėmimo asmeniniams reikalams iš bendrijos kasos tvarka;

• Bendrosios nuosavybės dalių dydis, nepiniginiai įnašai;

• Pajamų ir nuostolių paskirstymo tvarka.

Ši verslo organizavimo forma patogi tada, kai bendrijos narių skaičius nesikeičia. Kai jau minėta, jei bent vienas narys išstoja ar reikia priimti naują narį, bendriją reikia steigti iš naujo, vėl mokant registravimo mokesčius. Be to, privalomai turi būti atlikta finansinė revizija.

Komanditinės ūkinės bendrijos (KŪB) sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, kuriems komanditinė (pasitikėjimo) ūkine bendrija nėra juridinis asmuo. Jos turtas neatskirtas ne atskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto. Pagal komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos veiklai. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.

Komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos nariais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys. Komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. Ši ūkinė bendrija privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas bent vienas tikrasis bendrijos narys.

Pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai
atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik tuo savo turtu, kurį perdavė arba turėjo perduoti bendrijai, bet jo neperdavė sutartyje numatytais terminais. Paprastai tokia bendrija turi savo pavadinimą. Bendrijos teisės ir pareigos nusakytos „Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų” įstatyme. (E.Bagdonas, E. Kazlauskienė, 2002, 232 – 233 p.)

Bendrijos teisės ir pareigos

Bendrija turi teisę:

1. Užimti savo firmos vardu bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatyta komercine – ūkine veikla Lietuvos Respublikoje bei už jos ribų;

2. Turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitose valstybėse įregistruotose bankų įstaigose, taip pat savo antspaudą;

3. Turėti savo padalinius, filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;

4. Tirti ir kitokiais būdais įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti;

5. Bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytais atvejais sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti (tik nuosavas kapitalo lėšas) ir skolintis piniginių lėšų už palūkanas, nustatomas sutartimi;

6. Nustatyti savo produkcijos, teigiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė;

7. Bendrosios jungtinės veiklos sutarties numatyta tvarka likviduotis ar reorganizuotis.

Bendrija taip pat gali turėti ir kitokias, šio įstatymo nenumatytas turtines ir asmenines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir bendrosios jungtinės veiklos sutarčiai.

1. Bendrija neturi teisės išleisti vertybinių popierių.

2. Komercinėje – ūkinėje veikloje bendrija turi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir bendrijos jungtinės veiklos sutarties nuostatų.

3. Bendrijos prievolės visų pirma turi būti įvykdytos iš bendrijos turto. Jeigu bendrijos turto nepakanka, tai išreikalauti galima iš tikriesiems nariams priklausančio turto pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentuojančias solidarių prievolių įvykdymą. Šiuo atveju iš komanditorių turto gali būti išreikalaujama tik jų nepadarytų pagal sutartį įnašų ribose ir tik proporcingai nepadarytų įnašų dydžiui.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1041 žodžiai iš 3345 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.