Ultragarsas
20 000 Hz ir didesnio dažnumo virpesiai sukelia tamprios aplinkos bangas, kurios vadinamos ultragarso bangomis. Savo fizikine prigimtimi jos nesiskiria nuo paprastų garso bangų , bet mūsų klausa ultragarso nepajunta. Kaip ultragarso šaltiniai dažnai naudojami kvarciniai ultragarso generatoriai, kurių konstrukcijos ir veikimo pagrindas yra pjezoelektrinis reiškinys; šį reiškinį pastebėjo broliai Kiuri 1880m.
Pjezoelektrinio reiškinio esmė tokia. Jei tam tikru būdu išpjausime ploną kvarco kristalo plokštelę ir ją deformuosime tempdami arba suspausdami, tai jos paviršiuje atsiras elektros krūviai. Tempiamos į storį plokštelės vienoje pusėje bus teigiamas krūvis, o priešingoje – neigiamas ( pav.a). Plokštelę spaudžiant, krūvių ženklai išsidėsto atvirkščiai ( pav. b ). Šis reiškinys vadinamas tiesioginiu pjezoelektriniu efektu.
Be tiesioginio pjezoelektrinio efekto, pastebimas atvirkštinis efektas- kvarco plokštelės matmenys keičiasi, veikian kintamam elektriniam laukui. Jeigu kvarco plokštelę įtaisysime tarp metalinių elektrodų ( pavyzdžiui plokštelę iš abiejų pusių padengsime aliuminio folija) ir prijungsime prie jų elektros bateriją, tai plokštelės storis kiek pasikeis ( pavyzdžiui ji kiek susitrauks). Pakeitus prijungtos įtampos ženklą, susitraukusi plokštelė pradeda plėstis. Šis reiškinys dar vadinamas elektrostrikacija.
O jei prie kvarcinės plokštelės prijungtume kintamąją įtampą, tai šioje plokštelėje atsiras tamprieji virpesiai, kurių dažnumas lygus kintamosios įtampos dažnumui. Plokštelė atliks priverstinius virpesius.