Ultravioletiniai spinduliai
5 (100%) 1 vote

Ultravioletiniai spinduliai

Turinys

Įvadas 3

Kas yra ultravioletiniai spinduliai (UV) ? 4

Kaip skirstomi ultravioletiniai (UV) spinduliai ? 4

Ozono sluoksnis 5

Ultravioletinė saulės spinduliuotė ir jos poveikis žmogui 6

Rekomendacijos 7

Saulė, jos poveikis žmogui, apsisaugojimo priemonės 7

Akių apsauga nuo saulės spindulių. Saulės akinių lęšių rūšys ir ypatumai 9

Akių apsauga nuo UV spindulių. Ką reiškia 100% apsauga nuo UV spindulių? 9

Ultravioletinių spindulių panaudojimas 9

Soliariumas 10

Kaip soliariumas veikia odą? 10

Žinotina: 11

Naudota literatūra: 12

Įvadas

Kiekvienas iš mūsų yra gulėjas paplūdimyje ir deginęs saulėje. Mūsų oda įdega dėka saulės skleidžiamos ultravioletinės spinduliuotės. Saulės spinduliuotė susideda iš matomosios, infraraudonosios ir ultravioletinės dalies. UV (ultravioletiniai spinduliai) ankstyva pavasari būna labai pavojinga, nes tada jie yra labai kenksmingi mums. Ultravioletiniai spinduliai turi ir nauda ir žala kuriuos aš bandysiu atskleisti mano referate apie UV spindulius, bandysiu išsiaiškinti jų poveiki žmogui, jo organizmui ir kūnui. Taigi ultravioletiniai spinduliai yra elektromagnetiniai spinduliai, kurių bangos ilgis yra tarp 2-400 nm (fotonų energija tarp 3-620 eV). Žemės paviršių pasiekia tik 300-400 nm ilgio ultravioletiniai spinduliai. UV dydis priklauso nuo ozono sluoksnio storio. Kuo jis didesnis, tuo daugiau sugeria ultravioletinių spindulių, taip tarsi skėtis saugodamas mus nuo kenksmingo jų poveikio. Be to, UV kiekis tiesiogiai priklauso nuo saulės aukščio, vietos aukščio virš jūros lygio, debesuotumo, ir kt. Didžiausias jis būna tropikuose vasaros vidurdienį.

Elektromagnetinės nejonizuojančios spinduliuotės spektras apima ultravioletinę, radijo, mikrobanginę spinduliuotę bei žemo dažnio elektrinius ir magnetinius laukus. Kasmet daugėja klinikinių bei epidemiologinių duomenų, priskiriančių šį gamtos ir techninės pažangos reiškinį prie neigiamai sveikatą veikiančių aplinkos padarinių.

Ultravioletinė spinduliuotė – saulės radiacijos išdava. Manoma, kad plonėjant ozono sluoksniui jos aktyvumas didėja. Soliariumai – dirbtinės saulės irgi veikia tuo pačiu principu. Piktnaudžiavimas saule ar soliariumo paslaugomis gali sukelti kai kurias odos vėžio formas – piktybinę melanomą. Tokių susirgimų Europoje daugėja. Pvz., Švedijoje kasmet ūgteli 5 proc., Lietuvoje kasmet padaugėja: 12,2 proc. – moterys, 14 proc. – vyrai.

Taigi prieš keliaudami į kalnius slidinėti ir į tropines vietas verta išsiaiškinti koks yra tuose vietose ultravioletine spinduliuotė (UVI – priemonė informuoti visuomenę apie galimą UV kenksmingumo laipsnį ir apsaugos priemonių reikalingumą). Jeigu yra didelė tai geriau pasirinkti keliauti kitur arba imtis visų atsargumo priemonių ( įvairūs kremai, vengimas tiesioginių saulės spindulių, drabužiai saulės akiniai su UV filtru ir kt.)

Kas yra ultravioletiniai spinduliai (UV) ?

UV (Ultravioletiniai spinduliai) – tai elektromagnetinių bangų spektro dalis, prasidedanti nuo bangos ilgio 200 nm ir siekianti violetinės matomos šviesos bangų ilgį (400 nm)

Ultravioletiniai spinduliai yra biologiškai aktyviausi Saulės spektro spinduliai. Tai – didelės energijos saulės spektro spindulių ruožas, pasižymintis stipriu poveikiu.

UV spinduliai:

• skatina medžiagų apytaką ir vitamino D gamybą,

• grūdina organizmą,

• suteikia odai estetiškai patrauklų rudą atspalvį,

• naikina kai kurias bakterijas ir virusus, dėl ko yra taikomi kai kurios ligoms gydyti.

• Tačiau jie jonizuoja orą,

• sukelia kai kurių medžiagų švytėjimą,

• stipriai ardo akies tinklainę,

• dideli jų kiekiai skatina odos vėžio atsiradimą,

• gali sukelti saulės smūgį.

Kaip skirstomi ultravioletiniai (UV) spinduliai ?

Ultravioleto spindulių zona skirstoma į 3 dalis: UV-A (380-315 nm), UV-B (315-280 nm) ir UV-C (<280 nm). Paskutinioji UV dalis yra žalinga gyvoms sistemoms, todėl naudojama sterilinimui ir dezinfekcijai.

Tam tikros dozės ultravioletinių spindulių žmogui būtinos, bet dideli kiekiai kenkia.

Ultravioletiniai spinduliai sudaro 5% mus pasiekiančios saulės šviesos. 10% mus pasiekiančių UV spindulių sudaro UV B ir 90% UV A.

Žemės atmosfera vaidina svarbų vaidmenį, apsaugant organizmą nuo žalingiausių UV spindulių. Saulės UV C pilnai sugeriamas atmosferos ozono sluoksnyje. Nuo 1980 m ozono sluoksnis atmosferoje kasmet plonėja 3%. Ozono sluoksnio sumažėjimas 1% padidina 1,3% biologinį poveikį žmogui. Nykstant ozono sluoksniui, dramatiškai išaugo UV iki 325nm kiekis, pasiekiantis mus. Tai rodo, kad reikia dar labiau rūpintis apsauga nuo saulės spindulių.

Kai kurie dirbtiniai šaltiniai, pvz.: suvirinimo aparatai, ultravioletinės lempos, lazeriai, dienos šviesos lempos irgi skleidžia ultravioletinius C spindulius.

Kai kuriose natūraliose sąlygose ultravioletinių spindulių dozė yra didesnė dėl atspindžių. Tada žmogų pasiekia ne tik UV spinduliai, krentantys iš viršaus, bet ir atspindėti nuo smėlio, vandens, kelio, sniego. Ypač tas pavojus padidėja saulėkaitoje, paplūdimyje, kalnuose, pajūryje. Smėlis papildomai atspindi ir padidina UV dozę 10%, vanduo 20%, sniegas 80%.

UV spinduliai audiniams turi dvejopą
poveikį: fotocheminį ir terminį. UV C ir UV B labiau sąlygoja fotocheminius pakenkimus, o UV A ir terminius. Ultravioletiniai spinduliai absorbuojami ląstelėse ir suardo baltymų, nukleininių rūgščių jungtis, dėl to keičiasi molekulių struktūra. Veikiant šviesai, gali susidaryti laisvieji radikalai, kurie taip pat trikdo ląstelių normalią biochemiją.

Ozono sluoksnis

Nykstant ozono sluoksniui, dramatiškai išaugo UV iki 325nm kiekis, pasiekiantis mus. Tai rodo, kad reikia dar labiau rūpintis apsauga nuo saulės spindulių.

Atmosferos ozonas – tai gyvybės apsauga nuo pavojingų UV spinduliuotės komponentų. Atmosferos procesai gali veikti apsaugos lygį aukštutinėje atmosferoje. Ozono mažėjimas atmosferoje vyksta dėl:

cheminių procesų, vykstančių dėl ozoną ardančių medžiagų buvimo,

stratosferos meteorologijos pokyčių, t. y. klimato pasikeitimų ir t.t. dujų (natrio junginiai) būsenos.

Atmosferos ozono plonėjimas stratosferoje leidžia augti UVB lygiui prie žemės paviršiaus ir didina gyvų organizmų DNR pokyčių pavojų. Sumažėjus ozono kiekiui 1%, UV – B kiekis gali padidėti 2%. Todėl labai svarbi UV spinduliuotės stebėsena žemės paviršiuje. Vienas iš tam skirtų priemonių yra UV indeksas (UVI).

Stratosferoje esantis ozonas sudaro sluoksnį, vadinamą ozono skydu, kuris sugeria didumą kenksmingųjų UV spindulių, todėl jie iki Žemės nebeprasiskverbia.

Žvelgiant į gyvybės raidą Žemėje, paminėtina, kad susidaręs ozono sluoksnis parengė sąlygas gyvybei iš vandens persikelti į sausumą. Jei šio sluoksnio nebūtų, UV spinduliavimas organizmus sausumoje veiktų daug stipriau nei vandenyje.

9 dešimtmetyje paaiškėjo, kad ozono sluoksnis visoje planetoje suplonėjo, o per dešimtąjį dešimtmetį virš Antarkties pavasariais suplonėja net 40-50%. Tokie ozono sluoksnio suplonėjimai vad. ozono skylėmis.

Ozono sluoksnio matuokliai rodo, kad ir virš Arkties yra ozono skylė, taigi tokios skylės gali susidaryti ir kitose platumose, kur gyvena gana daug žmonių. Ar tokios skylės susidarys, priklauso nuo vyraujančių vėjų, kitų oro sąlygų bei nuo atmosferoje pakibusių dalelių sudėties.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1070 žodžiai iš 3496 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.