Uolienos
5 (100%) 1 vote

Uolienos

11

Uolienos

Uoliena-tai mineralų agregatas, susidaręs tam tikromis sąlygomis.

Pagal kilmę gamtinės uolienos skirstomos į tris grupes:

a) magmines.

b) nuosėdines.

c) metamorfines.

Nuosėdinės uolienos susidarė nusėdant – tai yra iškrintant medžiagoms iš kokios nors terpės, dažniausiai iš vandens. Tokiu būdu susidarydavo atskiri nuosėdinių uolienų sluoksniai. Pagal susidarymo pobūdį nuosėdinės uolienos skirstomos į chemogenines, organines ir mechanines. Chemogeninės uolienos pasidarė iškrintant mineralinėms medžiagoms iš vandeninių tirpalų. Iškritusios medžiagos sutankėja ir susicementuoja (gipsas, anhidritas, kalkių tuftas ir kt.).

Organinės uolienos susidarė iš kai kurių vandens augalų ir gyvių, organizmų liekanų, kurios sutankėjo ir susicementavo (daugumas klinčių, kreida, diatomitas ir kt.).

Magminės uolienos susidarė Žemės plutoje iš vėstančio silikatinio lydalo, dalinai ar visiškai jam susikristalizavus. Tuo atveju, kai magma neprasiveržė į žemės paviršių ir ataušo jos plutoje, susidarė intruzinės uolienos. Išsiveržus silikatiniam lydalui (lavai) į žemės paviršių, iš jo susidarė efuzinės (vulkaninės) uolienos.

Piroklastinės uolienos susidarė iš dalelių, išmestų iš vulkanų dujų bei garų prasiveržimo (sprogimo) momentu. Tokiu būdu susidarė vulkaniniai pelenai, vulkaninis smėlis, pemza, vulkaniniai tuftai, vulkaninė lava.

Metamorfinės uolienos susidarė daugiau ar mažiau kintant magminėms ir nuosėdinėms uolienoms aukštoje temperatūroje ir tik dideliame slėgyje, be to – veikiant įvairiems mineralizatoriams (tirpalams, dujoms). Tokiose sąlygose mineralai gali persikristalizuoti (be išsilydymo) arba susidaryti nauji mineralai. Tokiu būdu susidariusios uolienos dažniausiai yra tankesnės už pradines (pvz.: kristalinis smėlis, kvarcitas, molis, kristalinis skalūnas) ir labai dažnai yra skalūninės (gneisai, skalūnai).

Metamorfinės uolienos: gneisai, molio skalūnai, marmuras, kvarcitas.

Kvarcas (SiO2) – vienas iš labiausiai gamtoje paplitusių mineralų. Jis sutinkamas kaip monomineralinė uoliena (kvarcinis smėlis, kvarcitas)arba polimineralinių uolienų sudėtyje (granito, gneisų ir kt.); randamas ir atskirų kristalų pavidalu (krištolas).

Feldspatai (putnagiai) – pagal cheminę sudėtį yra aliumosilikatai. Skirstomi į kalio – natrio ir natrio – kalcio eilės mineralus. Jie yra baltos, pilkos spalvos su gelsvu bei rausvu atspalviu. Jie lengvai dūlėja (pvz: veikiami vandens ir angliarūgštės). Dūlėjimo produktas dažniausiai yra baltos spalvos molio mineralas (kaolinitas (Al2O3∙2SiO2 ∙H2O)), o kartais ir kalcitas (CaCO3). Putnagiai įeina į beveik visų magminių bei metamorfinių uolienų sudėtį, labai dažnai sutinkamas nuosėdinėse uolienose.

Žėručiai – tai įvairūs ir sudėtingi aliumosilikatai. Sutinkamas skaidrus (bespalvis) – muskovitas, juodas – biotitas, pilkos ir auksinės spalvos –vermikulitas, gelsvai rudas – flogopitas ir kt. Žėručiai lengvai skyla plonais lapeliais ir susilpnina uolienas, jų kietumas – 2-3M. Žėručiai sutinkami magminių ir nuosėdinių uolienų sudėtyje.

Statybinėje industrijoje vartojamas korundas ir švitras. Korundas (Al2O3) yra melsvai pilkos spalvos, neskalus, vienas iš kiečiausių mineralų (kietumas – 9M). Jis vartojamas kaip ugniai atsparus ir kaip atrazyvinė medžiaga. Švitras susideda iš smulkiagrūdžio korundo ir mineralų priemaišų. Švitras naudojamas šlifavimo darbams.

Geležies – magnio silikatai . Tai mineralų grupė, kuriai būdingi tamsūs atspalviai ir spalvos (žalsvi, pilki, juodi). Šie metalai atsparūs smūgiams, apkrovoms. Sutinkami diorito, gabro, diabazo, bazalto sudėtyje.

Kalcitas (CaCO3) – vienas iš labiausiai paplitusių Žemės plutoje mineralų. Mažai tirpūs vandenyje. Be to, jis aktyviai reaguoja su rūgštimis. Kalcitas yra marmuro ir klinčių sudėtinė dalis.

Magnezitas (MgCO3) – gamtoje sutinkamas rečiau negu kalcitas. Magnezitas sudaro tokio pat pavadinimo uolieną .

Dolomitas (CaCO3∙MgCO3). Jo savybės analogiškos magnezitui. Spalva – nuo baltos iki tamsiai pilkos. Sudaro tokio pat pavadinimo uolieną, yra marmuro bei klinčių sudėtinė dalis.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 612 žodžiai iš 1173 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.