Merkys
Merkys – dešinysis Nemuno intakas, didžiausia pietryčių Lietuvos upė. Upės visas ilgis – 203 km, o Lietuvoje – 190 km (teka Šalčininkų ir Varėnos rajonais), tačiau Merkys dar tęsiasi ir už Lietuvos ribų. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje Merkio ilgis tik 37 km. Čia į jį įteka begalė šaltinių, upės: Ūla, Grūda, Skroblus, o pats Merkys atiduoda savo vandenis Nemunui. Vidutinis Merkio nuolydis 67 cm/km, o debitas – 33,4 m3/s. Žemupyje nuolydis dar didesnis už vidutinį, rėvose upė teka beveik 2 m/s greičiu.
Merkio baseinas apima Pietryčių lygumos pietinę dalį, Ašmenos aukštumos vakarinį pakraštį bei rytinę Dzukų aukštumos dalį. Jo takoskyra eina tiek aukštumomis, tiek ir žemumomis, kuriose neretai ją sunku atsekti. Tokiose neryškiose vietose takoskyros keičiasi pačios (kintant sąlygoms) arba jas performuoja žmogus, pavyzdžiui, iškasus apie 1930 metus kanalą ties Žagarine iš Merkio į Papio ežerą, Merkio sausmečio nuotakis buvo nukreiptas į Vokę.
Merkys gauna pradžią pietiniuose Ašmenos moreninio gūbrio šlaituose, Želvių pelkėje, apie 18 kilometrų į pietvakarius nuo Ašmenos ir teka šiaurės kryptimi. Įtekėjus pirmajam kiek žymesniam intakui – Beinei ties Tabariškėmis, Merkio upės vaga suka į pietvakarius. Šią tekėjimo kryptį upė išlaiko beveik iki pat savo žiočių. Tiktai nuo Skroblaus, likus 11 kilometrų iki Nemuno, daro staigų posūkį į Šiaurės vakarus ir ties Merkyne įteka į Nemuną.
Praėjęs kelią daugiau kaip 200 metrų NN aukštumose, per 47 kilometrą nusileidžia žemyn 57 metrus žemyn į zandrinę lygumą. Merkys aukštupyje labai sraunus: čia jo nuolydis siekia net 120 cm/km, o vandens greitis kartais 0,4 m/s. Nuo Jašiūnų Merkys vingiuoja per didžiąsias Dainavos girias – Rūdninkų ir Gudų.