URANO DUOMENYS
Nuotolis nuo saulės: Skersmuo:
didžiausias…………………..3003,6mln.km pusiaujo……………………….51118km
mažiausias…………………..2741,3mln.km ašigalinis………………………49946km
vidutinis………………………2872,5mln.km Masė……………………………..86,83*1024
Apskriejimo periodas………………….80,01m. Tankis……………………………..1,27g/cm3
Apsisukimo periodas……………………17,24h Laisvojo kritimo pagreitis…….8,69m/s2
Orbitos posvyris i ekliptiką……………..0,77° Pabėgimo(II kosminis)greitis..21,3km/s
Pusiaujo posvyris į orbita………………97,77° Gauna Saulės energijos…………3,7W/m2
Didžiausio spindesio ryškis………………..5,5 Turi palydovų……………………………….21
ARTĖJANT PRIE URANO (“Voyager 2” nuotrauka)
URANO PALYDOVŲ DUOMENYS
Nuotolis nuo Apskriejimo Skersmuo Atradimo
Urano, 103 km periodas, d. km metai
Kordelija……….49,77………0,335……….26………..1986
Ofelija………….53,79……….0,376……….30………..1986
Bianka………….59,17……….0,435……….42………..1986
Kresida…………61,78……….0,464……….62………..1986
Desdemona…..62,68……….0,474……….54………..1986
Džiuljeta………64,35……….0,493……….84………..1986
Portija………….66,10……….0,513………108……….1986
Rozalinda…….69,94……….0,558……….54…………1986
Belinda………..75,26……….0,624……….66…………1986
1986 U10……..76,56………0,620………..40…………1999
Pukas……………86,10……..0,762……….154………..1986
Miranda……….129,4………1,413……480×466…….1948
Arijelis…………191,0………2,540….1162×1155…..1851
Umbrijelis…….266,6………4,144……..1170………..1851
Titanija…………435,9…….. 8,706……..1578………. 1787
Oberonas………583,5…….13,463……..1523………..1787
Kalibanas………7169………….579……….60…………1997
Stefanas…………7900…………676……….20………….1999
Sikoraksas…….12214……….1289……..120…………1997
Prosperas………16100……….1947………20………….1999
Setebas…………21650……….2235………20………….1999
URANO ŽIEDAI ( Hablio kosminio teleskopo nuotrauka )
Urano žiedai buvo atrasti 1977m. Naktį iš kovo 9 į 10d. Uranas turėjo disko krašteliu užstoti žvaigždę SAO 158 687 Svarstyklių žvaigždyne. Stebėti šio neeilinio reiškinio į 12,5km aukštį pakilo specialus lėktuvas-observatorija su 91cm skersmens teleskopuš Iš žvaigždės spindesio kitimo prieš okultaciją ir po jos nustatyta, kad Uranas turi 5 žiedus. Kitos okultacijos metu 1978m. Buvo atrasti dar 4 žiedai. Tolstant nuo planetos, jie buvo pažymėti skaičiais ir raidėmis: 6, 5, 4, a, b, g, d, e.
Devyni iš Žemės atrasti Urano žiedai yra 16300-25600km atstumu nuo planetos debesų. Šeši iš jų – vos 1-2km pločio. Plačiausias – išorinis: jo plotis vietomis siekia 96km, nors kai kur – tik 20km. Be to, šis žiedas gan stipriai ištęstas: mažiausiais ir didžiausias jo nuotolis nuo Urano skiriasi 800km. Vidiniai žiedai beveik apskriti, tačiau šiek tiek pasvirę į planetos pusiaujo plokštumą.
“Voyager 2” televijos kameros devynis Urano žiedus išvydo likus parai iki suartėjimo. Netrukus buvo pastebėtas ir dešimtasis, įsiterpęs tarp dviejų išorinių žiedų. Didžiausias siurprizas laukė jau praskriejus Uraną: registruojant pro žiedus sklindančią Saulės šviesą, nustatyta, jog iš viso Uraną juosia net 65 žiedai. Tiesa, pasitaiko nepilnų žiedų ar tik jų fragmentų.
Smulkių dalelių Urano žieduose nedaug. Vyrauja stambūs – maždaug metro dydžio luitai. Jie labai tamsūs – atspindi vos 2-3% Saulės šviesos. Supresavus visas žiedo dulkes ir uolienos atplaišas į vieną kūną, jis būtų vos 15km skersmens. Urano žiedus gaubia retų vandenilio dujų toras.
URANAS
Tai pirmoji Saulės planeta, atrasta pro teleskopą. Jos atradėjas – anglų astronomas Viljamas Heršelis. 1781m. kovo 13-osios naktį Dvynių žvaigždyne jis pastebėjo spindint mažytį diskelį. Jau po kelių dienų buvo aišku, kad diskelis juda žvaigždėtojo dangaus fone. Itin lėtas judėjimas rodė, kad jis skrieja toliau už Saturną. J. Bodė, pasiūlęs jai senovės graikų dievo – dangaus valdovo Urano vardą. 44 metų V.Heršelis už šį atradimą gavo Karališkojo astronomo titulą ir visą likusį gyvenimą atsidėjo teleskopų gamybai bei dangaus šviesulių stebėjimui.
Uranasskrieja vidutiniškai 19 kartų toliau nuo Saulės negu Žemė. Žiurint iš Urano, Saulė atrodytų 19 kartų mažesnė už mums įprastą. Jos spinduliai iki Urano skrieja 2,6 valandos ir atneša jam 360 kartų mažiau šviesos ir šilumos negu Žemei ar Mėnuliui. Afelyje Uranas būna 270 milijonų kilometrų toliau nuo Saulės negu perihelyje ir gauna dar 10% mažiau jos energijos. Tai niūrus labai šaltas pasaulis: Urano išorinių debesų temperatūra siekia vos –210 °C.
Mažiausias atstumas tarp Žemės ir Urano –
2582 milijonai kilometrų. Opozicijoje Urano spindesys siekia 5,5 ryškio. Vadinasi, gerai žinant jo buvimo vietą ir esant itin palankiam orui, Uraną įmanoma pamatyti plika akimi. Nenuostabu, kad iki atradimo 1781m. Uranas, kaip silpnai spindinti žvaigždutė, buvo pažymėtas bent dvidešimtyje žvaigždėlapių ir katalogų. Pavyzdžiui, 1690m. Džono Flemstydo (john Flamsteed) sudarytame kataloge Uranas buvo pažymėtas žvaigžde Tauro 34. Didžiausias regimasis Urano diskelio skersmuo 4”, jame ničnieko neįmanoma įžiūrėti, tad tarp astronomų mėgėjų Uranas nėra populiarus.
Pagal dydį Uranas – trečioji Saulės planeta: jo skersmenyje eilute tilptų 4 Žemės dydžio planetos. Tačiau iš Urano medžiagos išeitų tik 14,5 Žemės masės rutulių. Jo vidutinis tankis (1,27 g/cm3) artimas Jupiterio tankiui. Taigi Urane taip pat vyrauja lengviausios vandenilio ir helio dujos, nors esama amoniako, metano ir kitokių junginių. Žydrai žalsvą atspalvį jam suteikia metanas, sugeriantis raudonuosius Saulės spindulius. Urano vidinė sandara panaši į Jupiterio ir Saturno: 11000km gylyje atmosfera pereina į vandens, metano ir amoniako okeaną. Jo gylis – 8000km Dugne – maždaug Žemės dydžio silikatinis branduolys, kurio centre temperatūra siekia 11000K.