Urologija
5 (100%) 1 vote

Urologija

2.Inkstų kolika (IK). Etiopatogenezė. Diferencinė diagnostika

Inkstų ligomis sergančius paprastai vargina ren srities skausmai-diegliai.

Etiologija:1.Mechaninė:

a)kliūtis ren geldeleje, šlap.takuose-akmuo, šlap.druskų konglomeratai, kraujo krešuliai, pūliai ir gleivių gumuleliai, ren parenchimos navikai, papilomos;

b)nefroptozė;

c)šlapimtakio persilenkimas dėl periuretrito;

d) pridėtinė ren kraujagyslėhidronefrozė;

e)dubens ir retroperitoniniai navikai, infiltratai.

2.Uždegiminė:

a)pielonefritas;

b)uretritas su šlap.takų edema .

3.Ūmus inkstų kraujotakos sutrikimas:

a)embolija;

b)flebotrombozė;

c)ren infarktas.

4.Viršutinių šlap. takų urodinamikos sutrikimas-šlapimtakių neuromuskuline displazija.

Patogenezė:šlap.takų užsikimšimas – padidėja spaudimas geldelėse- pažeidžiama geldelių ir taurelių gleivinė – šlapimas į ren intersticiumą, venas, latakėlius, limfagysles-ren padidėja, sutrinka jo kraujotaka.Obturacijos vietoje šlap. takų sienelės spastiškai traukiasi.Skausmas iradijuoja pagal n.ilioinquinalis ir n.genitofemoralis:

-prasideda staiga , juosmens srityje dažniausiai be jokios priežasties;

-sklinda į pilvą,žemyn pagal šlapimtakių eigą į kirkšnį, sėklidę, didžiąsias lyt. lūpas, į šlaunies medialinį paviršių.

-klinika – intensyvūs skausmai, ligonis neranda sau vietos.Neretai panašus į šoką : išblyškęs, išpiltas prakaito, lėtas pulsas. Pykina, vemia, meteorizmas, subfebrilitetas,

teig. Pasternackis, leukociturija, mikro ar makro hematurija.

Diferencinė diagnostika:1.Ūminis apendicitas – teig. Kocheris, pilvaplėves dirginimo simpt.:Rovzingas, Sitkovskis, Bliumbergas.Dėl retrocekalinės, retroperitoninės apendix padėties – pseudoteig. Pasternackio simpt. IK būdinga-Lozino-Epšteino simpt.-truktelėjus už sėklides padidėja skausmas, nėra pilvaplėves dirginimo reiškinių.

2.Hepar diegliai (cholelithiasis,cholecistitas) – skausmas po dešiniu šonkaulių lanku , duobutėje po krūtine, sklinda į dešinę mentę, petį.Dešinio pašonkaulio r-nų įtempimas, skauda. N.phrenicus, Ortnerio, Kero(giliai įkvėpus skauda) simptomai, padid. tulžies pūslė, subicterus būklė.

3.Gaster ir 12 žarnos perforavusios opos – anamnezėje opaligė,

durklo simptomas, peritonitas, RO-pneumoperitoneumas.

4.Mechaninis žarnyno nepraeinamumas – skausmas banguojantis visame kūne, asimetriškas pilvas, vėmimas, eksikozė, RO – Kloibero dubeneliai.

5.Ūmus pankreatitas – juosiantis skausmas, tachykardija, šoko būsena, intoxikacija, vėmimas, įtemptas pilvas. NB! Dėl intox. g. b. sumažejusi diurezė, albuminurija, mikrohematurija.

6.Žarnų infarktas – pilvo skausmas, meteorizmas, sumažėjusi ar išnykusi peristaltika.

7.Ginekologinės ligos – adnexitas, salpingoofaritas, graviditas extrauterina tubaria rupta, cystis ovarii in torsione – anamnezė, spec. ginekologinė apžiūra.

8.Liumbalinis radikulitas – iradijuoja į dorzalinį šlaunies paviršių, nevemia, nepykina, nėra dizurijos, nepučia pilvo.

Gydymas – spazmolitikai ir analgetikai I/v(tramadol,ketanov), jei negerėja inksto kateterizacija (kateterio įvedimas virš kliūties).

3.Apatinių šlapimo takų simptomai, jų klinikinis ir urodinaminis įvertinimas

Apatinių šlapimo takų simptomų grupės: skausmas, šlapinimosi sutrikimai, šlapimo pokyčiai, šlaplės patologinės išskyros.

Šlapimo pūslės srities skausmas – priežastys įvairios : cistitas, paracistitas, cistolitiazė, navikai. Pilvo apačioje, virš gaktos , atsiradęs skausmas gali plisti į šlaplę, varpos galvutę, kryžkaulį, tarpvietę. Skausmo stiprėjimas vaikštant būdingas pūslės akmenims, o pastovus – jos navikui. Cistito ir šlapimo pūslės TBC atvejais skausmas stiprėja šlapinantis, ypač pabaigoje. Lėtinis šlapimo susilaikymas sukelia nestiprų skausmą pilvo apačioje, o esant ūmiam susilaikymui dėl infravezikinės obstrukcijos skausmas būna stiprus.

Šlaplės srities skausmą sukelia uretritas, navikai, įstrigęs akmuo. Skausmas stiprėja šlapinimosi pradžioje ar pabaigoje. Ūminio uretrito skausmas stiprus, o lėtinio- nestiprus.Per šlaplę slenkančio akmens skausmas- stiprus, bet trumpalaikis, jei jis užstringa, tai staiga nutrūksta šlapimo srovė.

Šlapinimosi sutrikimai- cistalgija, šlapimo pūslės neuromuskulinė disfunkcija, akmenys, navikai gali sukelti poliakiuriją. Dizurija būna prie cistito, šlapimo pūslės TBC, infravezikinės obstrukcijos. Nikturija – infravezikinė obstrukcija. Strangurija pasitaiko prie infravezikinės obstrukcijos ir fimozės. Šlapimo nelaikymas : visiškas-dėl šlapimo pūslės rauko nepakankamumo nuolat išteka visas šlapimas, pūslė – tuščia. Dalinis šlapimo nelaikymas susilpnėjus pūslės raukui dėl gimdos nusmukimo. Nevalingas šlapimo išsiskirimas būna ir dėl spastinio pūslės susitraukimo(gydo flavokasto hidrochloridu, oksibutinino chlorhidratu). Netikrasis šlapimo nelaikymas atsiranda dėl pūslės ir ureterių anomalijų (šlapimo pūslės ekstrofija, anomališkas ureterio atsivėrimas už pūslės rauko) ar dėl vezikovagininių , ureterovagininių fistulių. Šlapimo nesulaikymas – mictio imperiosa – užėjus norui šlapintis ligonis negali sulaikyti šlapimo. Taip būna dėl detruzoriaus nestabilumo, jautrios šlapimo pūslės.Šlapimo susilaikymas – ūminis būna dėl infravezikinės obstrukcijos(skausmas pilvo apačioje, čiuopiasi
šlapimo pūslė), po chirurginių operacijų, o lėtinis – dėl nuvargusio pūslės detruzoriaus, didėjant liekamojo šlapimo kiekiui , atsiranda šlapimo pūslės rauko atonija ir iš perpildytos pūslės nuolat laša šlapimo lašai- ischuria paradoxa. Vertinant šlapimo pūslės detruzoriaus būklę, reikalinga nustatyti liekamojo šlapimo tūrį. Tai atliekame šiais būdais : ultragarsas, radioizotopinis tyrimas, po pasišlapinimo pūslės kateterizacija(žalojantis būdas), ekskrecinė urograma- po 2-3h padaromos urogramos ligoniui nesišlapinus ir pasišlapinus (pagal kontrasto likutį apskaičiuojamas tūris).

Šlapimo pokyčiai: hematurija – makroskopinė ir mikroskopinė. Pradinė( inicialinė), totalinė ( visas šlapimas kruvinas) ir terminalinė hematurija. Pradinė hematurija būdinga užpakalinės šlaplės dalies patologojai. Skirti nuo uretroragijos, tada kraujas teka ir nesišlapinant. Totalinė hematurija būdinga šlapimo pūslės patologijai. Terminalinė hematurija pasitaiko prie šlapimo pūslės kaklelio uždegimų, navikų ir šlaplės užpakalinės dalies patologijos. Piurija – irgi vienas iš apatinių šlapimo takų simptomų. Mikroskopinė (leukociturija), makroskopinė- drumstas šlapimas, pūlingas. Bakteriurija – sveiko žmogaus šlapime yra 0 – 10000 b-jų 1cm³. Fibrinurija – šlapimo pūslės gleivinės uždegimas.

Šlaplės patologinės išskyros – uretroragija – uždegimai, navikai; uretrorėja –išskyros ( gleivės, pūliai) iš šlaplės sergant uretritu.

4.Urogenitalinės sistemos rentgeno tyrimai, jų indikacijos, klinikinė reikšmė

Tai pagrindiniai šiuolaikinės urologijos tyrimo metodai.Jie remiasi įvairių audinių nevienoda rentgeno spindulių absorbcija.Kontrastą galima padidinti naudojant rentgenokontrastinius preparatus(RKP), elektroninius optinius stiprintuvus, kompiuterinę techniką.RKP gali būti jonizuojamieji(urografinas) ir nejonizuojamieji(ultravistas) vandeniniai , jodo turintys preparatai.Jonizuojantys , jodui jautriems žmonėms gali sukelti alergines r-jas, net anafilaksinį šoką, turi nefrotoxinį poveikį(jie neskiriami žmonėms, kurie jau anamnezėje yra turėję alerginių reakcijų, sergantiems bronchine astma, diabetine nefropatija, mielomine liga, podagra, amiloidoze, LIFN).Nejonizuojantys alergijos sukelia labai retai.RKP leidžiami į veną iš lėto(20-40ml) ar staiga ir daug(bolus-100ml).

Urografijos seka(30x40cm rentgenofilmai):1.Apžvalginė urograma- nustatomos kaulinės struktūros ir kontrastiniai konkrementai uropoezinėje sistemoje.2.Pirma minutė- matosi inkstų parenchima, nustatoma inkstų f-ja(normali, nėra, pavėluota);3.Penkta minutė- ankstyvas taurelių, geldelių, viršutinio ureterio vaizdas.Galima pamatyti hidronefrozę, prisipildymo defektus, pokyčius taurelėse, navikus, inkstų padėtį.4.15-20min- visiškas uropoezinės sistemos vaizdas.Nustatomi ureterių susiaurėjimai, išsiplėtimai, šlapimo pūslės dydis ir forma(“kalėdų eglutė”prie neurogeninės pūslės), prisipildymo defektai, trabekulės.

Apžvalginė urograma- turi apimti ThXII slankstelį ir gaktikaulių sąvaržos viršutinį kraštą.Joje turi būti matomi m.psoatis majoris šoniniai kontūrai, inkstų šešėliai. Inkstų išilginė ašis yra lygiagreti su juosmens r-ns šoninių kraštų kontūrais.Normalus inksto šešėlis yra 12-13cm x 5-6cm dydžio(dešinysis inkstas yra 1,5-2cm žemiau ir truputį mažesnis už kairįjį).Jo forma ir dydis gali keistis :dėl randėjimo- mažėja; dėl navikų, cistų, hidronefrozės- didėja.Nelygūs inksto kontūrai būna dėl randų, “kuprelės” matosi esant cistoms, navikams.Esant uždegimui nesimato inksto ir juosmens r-ns kontūrų.Gali matytis akmenys, konkrementai uropoezinėje sitemoje; vėžio mts kauluose(osteoblastinės ir osteoklastinės), Pedžeto liga(sustorėjęs kaulo žievinis sluoksnis, trabekulių židiniai), mielodisplazinė liga, sukalkėjimai kraujagyslėse, mezenteriniuose l/m, antinksčiuose, akmenys tulžies pūslėje.

Intraveninė urograma (IVU)(s. ekskrecinė urograma).

Indikacijos- hematurija, skausmas, besikartojanti ŠTI, ureterių obstrukcija, pooperacinių komplikacijų įtarimas, įgimtų anomalijų nustatymas, trauma.

Kontraindikacijos:alergija jodui, nėštumas, inkstų ar kepenų nepakankamumas, mielominė liga, hipertireozė, dekompensuota hipertonija, šokas, kolapsas.Pasiruošimas procedūrai: 1-2d. prieš IVU nevalgyti meteorizmą sukeliančių produktų ( bulvių, pieno, daržovių), vakare skiriama laisvinamųjų, tirti nevalgiusį ligonį.

Galima pamatyti- konkrementus, sukalkėjimus, deformuotas ertmes, prisipildymo defektus( dėl konkrementų, navikų, krešulių, anomalinių kraujagyslių kompresijos; uretryje –dėl papilomų, uždegiminių infiltratų; pūslėje- dėl GPH, svetimkūnių).Kartais nenustatoma vieno inksto f-ja.Taip gali būti dėl inksto agenezijos, ryškios obstrukcijos, naviko, kraujagyslių nepakankamumo, po nefrektomijos.

Retrogradinė ureteropielografija(RUPG).Indikacijos: pacientui dėl alergijos negalima atlikti IVU, nepavykus diagnozuoti IVU. Tyrimo metu galimos uretros gleivinės trauma, ureterio perforacija, inksto sužalojimas, pielonefritas, epididimitas, uretroprostatitas. Kontraindikacijos: karščiavimas, inkstų trauma, kraujavimas iš inksto, inksto navikas(mts pavojus), inksto TBC (diseminacijos pavojus).

Tyrimo taisyklės: kateteriu tiriamas tik vienas inkstas,
į ureterį įkišamas iki 20cm, pro jį lėtai suleisti 4-6ml pašildyto ir ne didesnės koncentracijos nei 30% RKP( to nepadarius galimi spazmai, diskinezijos, pielorenalinis refliuksas). Po procedūros išsiurbti iš geldelės kontrastinį turinį.

Transkutaninė antegradinė urografija- atliekama, kai indikuotina RUPG, bet pvz. dėl šlaplės striktūros tai neįmanoma.RKP sušvirkščiamas į geldelę.Tai galima padaryti jau per esantį nefrostominį, ureterostominį dreną.

Inkstų angiografija- atliekamos aortos ar selektyvios inkstų arterijų angiogramos, apatinės venakavogramos, selektyvios v.renalis flebogramos, retai- dubens kraujagyslių angiogramos. RKP leidžiami pro zondą į aortą, inksto a-ją, veną, prieš tai punktavus atitinkamą a. ar v. femoralis.

Arteriografija Indikacijos: hematurija; kai įtariama kraujagyslinė anomalija; rengiantis inkstų, antinksčių, retroperitononio tarpo, dubens navikų operacijai; planuojant inksto rezekciją,;inkstų kraujagyslių ligų diagnostikai; inkstų traumų atvejais, kai norima patikrinti jų vientisumą ir IVU, bei KT neinformatyvios; kraujagyslių operacinėms komplikacijoms diagnozuoti( trombozėms); inksto kojytės vaizdui nustatyti, esant inksto navikui; inksto kraujotakos ištyrimas prieš inksto paėmimą iš gyvo donoro.Daroma selektyvi angiografija ir užkemšama a.renalis kraujavimui stabdyti, kurio priežastis trauma, po punkcinės biopsijos; prieš nefrektomiją, kad sumažinti kraujavimą.inkstų navikams būdingas didesnis ar mažesnis kraujagyslinis tinklas, a-jų ir venų nuosrūvos(balutės); Cistoms ir hidronefrozei- nekraujagyslinė sritis( pasislinkusios į šalį); abscesui apie nekraujagyslinę zoną matosi ryškesnė kraujagyslinė sritis.

Venografija- daroma, kai norima nustatyti navikinių trombų buvimą apatinėje tuščiojoje venoje, inkstų venų trombozes.Selektyvinė inksto venos flebografija naudojama varikocelės(ovarikovarikocelės) diagnostikai ir gydymui(retrogradinei skleroterapijai); kraujui iš inksto venos surinkti ir renino koncentracijai nustatyti, esant renovaskulinei hipertenzijai.

Urocistografija- šlapimo pūslės ištyrimas pripildžius ją RKP ar dujomis (pneumourocistografija).Anterogradinė( descendentinė) urocistografija- atliekant IVU padaroma papildoma pūslės nuotrauka.Retrogradinė( ascendentinė) urocistograma- pro kateterį įkištą į pūslę, leidžiama RKP (15-20%) kol atsiranda noras šlapintis. Diagnozuoja- pūslės akmenis, navikus, plyšimus, sklaidos trūkumus, TBC, divertikulai.

Pneumouretrocistografija- į šlapimo pūslę pro kateterį suleidžiama angliarūgštė.Galima pamatyti šlapimo pūslės dydį, formą, trabekules, divertikulus, prisipildymo defektus dėl navikų, akmenų, sienų plyšimą – RKP tekėjimas į pilvo ertmę, VUR.Šiuo metodu geriau matosi rentgenonekontrastiniai dariniai. Įstrižinės urocistogramos daromos norint nustatyti aktyvų VUR, pūslės kaklelio būklę, patologiją šlaplėje(ligonis šlapinasi), įtariant pūslės plyšimą.Kontraindikacijos: uretritas, ūminis cistitas- tada naudoja antegradinę urocistografiją.

Uretrografija- tai šlaplės rentgenokontrastinis tyrimas. Ji gali būti antegradinė (descendentinė, t.y. mikcinė) ir retrogradinė (ascendentinė).Nustatomos šlaplės striktūros, divertikulai, kontrasto plitimas į paraureterinius audinius dėl traumos, šlaplės navikai, prostatos patologija. Kontraindikacijos: pūlinis uretritas, epididimitas, po kitų šlaplės traumuojančių procedūrų.

Kompiuterinė tomografija- tai ligonio ištyrimas besisukančiu aplink jį siauru rentgeno spindulių srautu.Jį užrašo detektoriai ir perduoda į kompiuterių sistemą, kur duomenys apdorojami ir pasirodo ekrane kaip tiriamojo objekto skerspjūvis- tomograma. Daromi pjūviai kas cm.Galimi sagitaliniai, skersiniai pjūviai.Kraujotaka tyriama spiraline tomografija.Esmė- nenutrūkstantis, sparčiai per tiriamąjį objektą spirale šlaužiantis rentgeno spindulių srautas. KT naudojama tirti inkstams ir retroperitononiam tarpui, o uropoezinės dalies ištyrimui turi mažiau reikšmės. Naudojami RKP geriau paryškina audinių skirtumus(pvz. padeda atskirti naviką ir cistą).KT informatyvesnė diagnozuojant retroperitoninio tarpo navikus, nei echoskopija.

Nerentgenologiniai tyrimai-nors naujame urologijos vadovėlyje aprašomi skyriuj “Ro tyrimai”

Branduolinis magnetinis rezonansas (BMR) – tai vandenilio atomų persigrupavimas audiniuose. Veikiant stipriam magnetiniam laukui radijo dažnuminiais impulsais , atomai poliarizuojami ir išskiria tam tikrą energijos kiekį, kurį užrašo detektorius.Kai magnetas neveikia , atomai grįžta į pusiausvyros būklę- vyksta magnetinė relaksacija, kuri kiekvienam audiniui yra savita .Pliusai: nenaudojama jonizuojanti radiacija, gaunamas 3 projekcijų vaizdas, platus regėjimo laukas, geras kontrastiškumas.Minusai ir kontraindikacijos: vyksta ilgai, netiriami ligoniai sergantys klaustrofobija, sutrikus termoreguliacijai, esant pokyčiams EKG, žmonės su intrakranialinėmis aneurizmomis, turintys elektrinius, magnetinius, mechaninius implantantus(kardiostimuliatorius, klausos aparatus), metalinius spaustukus, metalų fragmentus akyje.Reliatyvi kontraindikacija- nėštumas. Nevartojant kontrastinės m-gos, galima nustatyti inkstų anomalijas, inkstų venų trombozes, vėžio stadiją. Bet vartojant kontrastinę m-gą (godoliną-jis gerai toleruojamas net
ligonių su IFN) gerėja morfolog. ir funkc. pokyčių diagnostika.Tyrimas informatyvus nustatant vėžio išplitimo stadiją, kriptorchizmą, sėklidžių traumas, navikus, epididimorchitą, padeda atskirti gerybinį šlapimo pūslės hiperplaziją nuo į ją įsiskverbusio naviko.! Svarbus nustatant proceso išplitimą, ypač tyriant dubens patologiją

Echografija:Daviklis generuoja ultragarsines bangas ir priima jau atspindėtus ultragarsinius signalus.Jis, padedant pjezokristalui, paverčia elektros energiją ultragarsinėmis bangomis.Judantiems objektams būdingas kintantis atspindžio dažnis-doplerio efektas.Dažniausi daviklių skleidžiami dažniai yra 3,5-7,5Hz( mažesnio dažnio prasiskverbia giliau į audinius).Audiniai turi skirtingą gebėjimą atspindėti bangas- pro skysčius praeina neatsispindėdamos(juodas vaizdas), o nuo kietų atsispindi( baltas vaizdas).

Nustatoma:inkstų padėtis ir forma, Ro nebylus inkstas, navikai( prostatos navikas, seminoma- hipoechogeniški, embrioCa- hiperechogeniška), taurelių ir geldelių pokyčių prigimtis, inkstų infiltratai ir abscesai, prostatos patologija, konkrementai, akmenys, liekamasis šlapimas, hematomos, kapšelio organų patologija, kraujotakos sutrikimai(doplerometrija).

7.Nefrogeninė ir vazorenalinė hipertenzija, diferencinė diagnostika, gydymas

Inkstai yra arba hipertenzijos priežastis ar jau jos “auka”.

Hipertenzija:I-inė (92-94%) ir II-inė (4-6%).70% II-inių hipertenzijų yra inkstinės kilmės.

Simptominę hipertenziją galima įtarti, kai suserga jaunesni kaip 20-30mt ar vyresni kaip 60mt.;būdinga ūmi pradžia; sunki hipertenzija; anamnezėje – inkstų ligos; patologiniai laboratoriniai šlapimo tyr.; III-IVº retinopatija.

Diferencijuoti su I-ine hipertenzija ir kitomis II-inėmis hipertenzijomis (feochromacitoma, Kušingo s., aortos koarktacija, I-inis hiperaldosteronizmas (Kono s.), akromegalija, medikamentų vartojimas (estrogenai, kortikosteroidai, NSPV))

Inkstinė hipertenzija gali būti:

I .Vazorenalinė(VH)♣ aterosklerozinė stenozė(dažns. 70-80%);

(1-2%) ♣ fibroraumeninė displazija( 25%);

♣ arterinė trombozė (reta);

♣ aneurizma;

♣ papildomos inkstų arterijos;

♣ embolizacija su cholesterolio embolais- atliekant a-jų tyrimus;

♣ vaskulitai.

II. Nefrogeninė(NH) : ♠ Ūminis glomerulonefritas(bilateralinė);

(2-3%) ♠ Lėtinis pielonefritas( vienpusis);

♠ Lėtiniai tubulointersticiniai nefritai( bilateralinis);

♠ Nefrokalcinozė (hiperparatireoidizmas…);

♠ Augliai( vienpusis);

♠ Inkstų trauma – intraparenchiminė hematoma lėtinis intersticinis nefritas  inkstas susiraukšlėja nefrosklerozė;

♠ Diabetinė nefropatija (biliateralinė);

♠ Solitarinės cistos

♠ jatrogeninė- po litotripsijos.

Arterinį kraujospūdį reguliuojantys renaliniai faktoriai: Renino – Angiotenzino- Aldosterono sistema; Na ir vandens pusiausvyros reguliavimas; vazodiliatacinių prostaglandinų( PGG2, prostaciklino) ir kininų( bradikinino) išskirimas.

NH išsivysto, nes vyksta progresuojantis nefronų netekimas ir sutrinka inkstų f-ja ekskretuoti Na ir H2O hipervolemija arterinėje ir veninėje kraujotakoje  ↑ išmetamo kraujo tūris iš širdies. Nebegamina vazodiliatacinių m-gų.Renino- angiotenzino- aldosterono sistema aktyvuojasi vėlesnėse stadijose, kai uždegimas, fibrozė pažeidžia daug smulkių intrarenalinių kraujagyslių.

VH išsivystimas – sumažėja inkstų audinio perfuzija dėl stenozės (>70% stenozė sukelia išemiją), aktyvuojasi renino – angiotenzino – aldosterono sistemapadaugėja angiotenzino II vazokonstrikcija stimuliuojama aldosterono sekrecija susilaiko Na ir vanduo, stimuliuojama adrenerginė sistema. Esant abipusiai a.renalis stenozei- Na ir vandens retencija dėl ekskrecijos sutrikimo.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2602 žodžiai iš 8641 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.