Gabrielės Petkevičaitės suaugusiųjų mokymo centras
Referatas:
“Austrija”
darbą atliko:
Emilis Gromovas
Vilnius
2007m.
Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje svarbių
Austrija yra labai panaši ir geografine padėtimi,ir gamtos pobūdžiu), ji Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje svarbių tarptautinių kelių, einančių iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Kaip ir kaimyninė Šveicarija ( į kurią Austrija yra labai panaši ir geografine padėtimi,ir gamtos pobūdžiu), ji yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija nedaug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis. Ji yra tarp 46o22’ ir 49o šiaurės platumos ir tarp 9o32’ ir 17o10’ rytų ilgumos.
Austrija ribojasi su: Š- Vokietija, Čekija
R – Vengrija, Slovakija
P -Slovėnija, Italija
V – Šveicarija, Lichtenšteinu.
Oficialus pavadinimas -Austrijos respublika (Republik Osterreich)
Plotas – 83 836 km2
Gyventojai -7 918 000 (94,4 žm./km2)
Valdymo forma -federacinė respublika
Valstybinė kalba -vokiečių. (Šnekamosios kalbos – vokiečių
kalbos alemanų ir bavarų dialektai,
besiskiriantys nuo literatūrinės vokiečių kalbos).
Tikyba -katalikų, protestantų
Piniginis vienetas -Austrijos šilingas =100 grašių.
Sostinė -Viena
Kiti miestai – Gracas, Lincas, Zalcburgas, Insbrukas,
Klagenfurtas, Filachas, Sankt Pioltenas,
Velsas
Gyventojų ūkinė veikla : Žemės ūkis -3%
Pramonė -37%
Aptarnavimo sfera – 60%
yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija nedaug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis. Ji yra tarp 46o22’ ir 49o šiaurės platumos ir tarp 9o32’ ir 17o10’ rytų ilgumos.
Austrija ribojasi su: Š- Vokietija, Čekija
R – Vengrija, Slovakija
P-Slovėnija, Italija
V – Šveicarija, Lichtenšteinu.
Oficialus pavadinimas -Austrijos respublika (Republik Osterreich)
Plotas – 83 836 km2
Gyventojai -7 918 000 (94,4 žm./km2)
Valdymo forma -federacinė respublika
Valstybinė kalba -vokiečių. (Šnekamosios kalbos – vokiečių
kalbos alemanų ir bavarų dialektai, besiskiriantys nuo literatūrinės vokiečių kalbos).
Tikyba -katalikų, protestantų
Piniginis vienetas -Austrijos šilingas =100 grašių.
Sostinė -Viena
Kiti miestai – Gracas, Lincas, Zalcburgas, Insbrukas,
Klagenfurtas, Filachas, Sankt Pioltenas,
Velsas
Gyventojų ūkinė veikla : Žemės ūkis -3%
Pramonė -37%
Aptarnavimo sfera – 60%
Bendras valstybės sienų ilgis – 2 637km.Dalis jų yra natūralios ribos – upės ir kalnai. Tačiau didesnė dalis valstybės sienų yra ne natūralios, o istoriškai susidariusios ribos. Austrija sudaro 0,9% viso Europos žemyno. Jos teritorija išsitęsusi į platumą. Šalies rytinės, kompaktiškesnės dalies kontūrai beveik ovalo pavidalo. O vakarinė jos dalis yra ilgas, siauras (apie 225 km ilgio ir 50-60 km pločio) iškyšulys, įsispraudęs tarp Vakarų Vokietijos ir Italijos.
Federaciją sudaro 9 žemės (Žemutinė Austrija, Aukštutinė Austrija, Zalcburgas, Štirija, Karintija, Tirolis, Forarlbergas, Burgenlandas), kitados buvusios atskiros kunigaikštystės. Austrija – įspūdingų kalnų, derlingų slėnių, dainingų žmonių ir turizmo kraštas.
ISTORINĖ PRAEITIS
996m. buvo pirmąkart paminėtas Austrijos (Ostarrichi) pavadinimas. Dabartinė Austrija susikūrė 1918 metų lapkričio mėn., suskilus Austrijos – Vengrijos imperijai. Austrijos respublikai teko iš Habsburgų imperijos aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Pagal 1919metų San – Žermeno taikos sutartį į Austrijos sudėtį įėjo daugiausia tiktai senosios austrų žemės. 1921metais į jos sudėtį buvo įjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujančiais gyventojais austrais (Burgenlando provincija). 1938m. kovo 12d. Austrija buvo okupuota fašistinės Vokietijos ir dalyvavo Antrajame pasauliniame kare Vokietijos pusėje. Šalyje įsigalėjo teroro rėžimas. 1945m.pavasarį Raudonoji armija išvadavo rytinę Austriją su sostine Viena. Kitą Austrijos dalį išvadavo anglai ir amerikiečiai. JAV, Anglijos, TSRS ir Prancūzijos 1945metų liepos 4d. susitarimu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena (1937 metų ribos) buvo keturių valstybių ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalyta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių; jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu.
Austrijoje
veikė 1929metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė
1945metais vėl priėmė.
1955 05 15 – nepriklausomos ir demokratinės valstybės atkūrimas.
1955 10 26 – neutraliteto paskelbimas – nacionalinė šventė.
GAMTA
Austrija yra kalnų šalis. Kalnai ir priekalniai, užimantieji beveik 80% teritorijos, priklauso daugiausia Alpių sistemai. Rytinių Alpių kalna gūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Dunojų. Austrijoje Rytų Alpės žemesnės ir platesnės už Vakarų Alpes. Rytinės Alpės susideda iš eilės platuminių kalnagūbrių, jie suraižyti gilių išilginių ir skersinių slėnių, kuriais teka greitos vandeningos upės (Inas, Zalcachas, Ensas, Muras, Drava, Traunas ir kt.). Rytinės Alpės, tame tarpe ir jų dalis, esanti Austrijos teritorijoje, yra dalijamos į tris išilgines juostas: Šiaurines Klintines Alpes,Centrines Kristalines Alpes ir Pietines Klintines Alpes. Susiformavusios iš kietų kristalinių uolienų – gneisų, granitų ir žėrutinių skalūnų.
Centrinės Kristalinės Alpės sudaro pagrindinę Rytinių Alpių ašį. Jos yra ypatingai aukštos, ypač vakaruose – Ectalio bei Cilertalio Alpių ir Aukštojo Tauerno masyvai.
Vidutinis tos šalies kalnagūbrių aukštis 500 – 1500m., o aukščiausia viršūnė Grosglokneris (siekia 3797m).Šitų kalnagūbrių keteras dengia sniegynai, jų šlaitais šliaužia ledynai, kurių didžiausias yra 10km ilgio. Čia neretai pasitaiko sniego griūčių, kurios sunaikina pastatus, kelius ir pražudo žmones. Daugiamečio sniego linija eina 2500 – 2800m aukštyje.
Rytų Alpes kerta tuneliai, kuriais nutiesti geležinkeliai ir geri plentai.
Perėjos yra 900 – 1300m aukštyje. Vienintėlė patogi perėja vakarinėje Austrijos Alpių dalyje – Breneris (1 370m). Ši perėja yra Tirolyje, Italijos pasienyje. Per Brenerį eina svarbus tarptautinis kelias iš Centrinės Europos į Viduržemio jūrą. Į rytus nuo Aukštojo Tauerno Centrinės Kristalinės Alpės praplatėja, pažemėja ir palaipsniui virsta kalvota lyguma. Į šiaurę nuo Centrinių Kristalinių Alpių, lygiagrečiai joms, tęsiasi Šiaurinės Klintinės Alpės, pasibaigiančios prie pačios Vienos Vinervaldo (Vienos Miško) kalvomis. Šiaurinės Klintinės Alpės, sudarytos iš mažiau kietų uolienų (klinčių, skalūnų ir smiltainių), yra žemesnės už Kristalines Alpes (svarbiausia viršūnė Dachšteinas – beveik 3000m), bet gražesnės už jas, kontūrai vaizdingesni, viršūnės įvairesnės, šlaitai statesni, slėniai gilesni.
Pietinės Klintinės Alpės, esančios daugiausia šiaurės rytų Italijoje, Austrijos teritorijoje užima nedidelį plotą ir siauru ruožu tęsiasi Karintijos provincijos pietuose, Italijos ir Jugoslavijos pasieniu.
Per Austrija teka dvi didžiausiuos Europos upės: vakaruose, Šveicarijos pasienyje, – neilga Reino atkarpa, o šiaurėje – 350km ilgio Dunojaus dalis. Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri netoli Vengrijos ir buvusios Čekoslovakijos sienos virsta žemuma. Padunojo lygumai budingos derlingos liosines dirvos; dėl to ji yra vienas iš svarbiausiu šalies aruodu.
Į pietryčius nuo Vienos, dešiniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba, vadinama Vienos baseinu.Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo Dunojaus, Vienos baseinas įsiterpęs tarp dviejų neaukštų Alpių atšakų – Vienos Miško (iki 800- 900m aukščio) vakaruose ir Leito kalnų (480m) rytuose, o pietuose priartėjęs prie Zemeringo perėjos (985m).