Užburtas malūnas
Gyveno du broliai. Vienas buvo labai turtingas, o kitas visiškai vargšas ir vaikščiojo apiplyšęs. Turtingajam broliui buvo labai nemalonu turėti apdriskėlį brolį ir jis norėjo kaip nors juo atsikratyti. Turtuolis sužinojo, kad kažkur toli yra tokia kiaurymė, pasaulio galas, kur gyvena velniai. Kartą jis pasišaukė savo brolį ir sako:
-Aš esu skolingas velniams kumpį, tai tu nunešk jį ten į kiaurymę.
Vargšas brolis pasiėmė kumpį ir išėjo. Jo kelionė buvo ilga ir sunki, reikėjo eiti per balas ir miškus. Beeidamas pamatė jis miške kažkokį senelį kertant malkas. Prisiartinęs tarė:
-Seneli, jums sunku tokiam senam malkas kirsti. Duokite, aš jums padėsiu.
Jis paėmė kirvį ir sukapojo malkas. Tada senelis jam tarė:
-Aš žinau, vaikeli, kas ir kur tave siunčia. Kai tu tenai nueisi, tai tave apstos daug velnių ir prašys parduoti kumpį. Bet tu atsakyk, kad neparduodi, o tiktai mainai, ir rašyk už kumpį malūnėlio,kuris stovės ant lango.
Taip ir buvo. Kai jis įlindo į tą kiaurymę, subėgo labai daug velnių ir prašė, kad parduotų kumpį, bet jis atsakė:
-Aš neparduodu, tik mainau. Duokite man tą malūnėlį, kuris ant lango stovi ir gausite kumpį.
Velniai iš karto nenorėjo malūnėlio duoti, bet paskum sutiko. Jis pasiėmė malūnėli, greit išlindo iš tos kiaurymės ir išėjo sau namo. Velniai suvalgė kumpį ir susigalvojo malūnėlį atsiimti, bet nebesurado- jo jau ir pėdos užšalo.
Atėjęs prie to paties senelio jis klausia:
-Ką dabar daryti su tuo malūnėliu?