Uždarosios akcinės bendrovės individualiosios įmonės ir tikrosios ūkinės bendrijos steigimas
5 (100%) 1 vote

Uždarosios akcinės bendrovės individualiosios įmonės ir tikrosios ūkinės bendrijos steigimas

11213141516171

VILNIAUS UNIVERSITETAS

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

KOMERCIJOS KATEDRA

DANIUS SMAILYS

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS, INDIVIDUALIOSIOS ĮMONĖS IR TIKROSIOS ŪKINĖS BENDRIJOS STEIGIMAS

Kaunas 2003

VILNIAUS UNIVERSITETAS

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

KOMERCIJOS KATEDRA

DANIUS SMAILYS

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS, INDIVIDUALIOSIOS ĮMONĖS IR TIKROSIOS ŪKINĖS BENDRIJOS STEIGIMAS

Darbo vadovas______________ Bakalaurantas_____________

(parašas) (parašas)

__________________________ Darbo įteikimo data________

(darbo vadovo mokslo laipsnis,

mokslo pedagoginis vardas, Registracijos Nr.__________

vardas pavardė)

Kaunas 2003

Turinys

ĮVADAS 4

1. ĮMONIŲ RŪŠYS IR VEIKLOS YPATUMAI 6

1.1 Bendrosios įmonių veiklos nuostatos 6

1.2 Individualioji (personalinė) įmonė 10

1.3 Tikroji ūkinė bendrija 11

1.4 Uždaroji akcinė bendrovė 12

2.TEISĖS AKTŲ, REGKAMENTUOJANČIŲ NAGRINĖTINŲ ĮMONIŲ STEIGIMĄ, ANALIZĖ 13

2.1 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas 14

2.2 Lietuvos Respublikos Įmonių įstatymas 16

2.3 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas 18

2.4 Lietuvos Respublikos Ūkinių bendrijų įstatymas 20

2.5 Lietuvos Respublikos Įmonių rejestro įstatymas 22

3. ĮMONĖS STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS 24

3.1 Individualios įmonės steigimas ir registravimas 27

3.2 Uždarosios akcinės bendrovės steigimas ir registravimas 29

3.3 Tikrosios ūkinės bendrijos steigimas ir registravimas 31

3.4 Įmonės rūšies pasirinkimo motyvai 33

Įmonės rūšies pasirinkimo kriterijai 33

4. ĮMONĖS SU UŽSIENIO KAPITALU 35

4.1 Užsienio investicijos 35

4.2 Įmonių, į kurias investuotas užsienio kapitalas, steigimas 37

4.3 Užsienio valstybių įmonių filialai ir atstovybės 38

IŠVADOS 39

SUMMARY 42

LITERATŪROS SĄRAŠAS: 43

PRIEDAI 45

ĮVADAS

Lietuvos respublikos ūkinė veikla palaipsniui integruojama į rinkos ekonominę struktūra. Atitinkamai vystosi ir juridinė bazė, apimanti visas socialinio – ekonominio gyvenimo sritis, tame tarpe reglamentuojanti įvairių įmonių steigimą ir veiklą. Daugelis juridinių elementų, buvo perimta iš sovietinės sistemos, palaipsniui juos tobulinant ir pritaikant nuolat kintančių ekonominių ir socialinių sąlygų bei faktorių reikmėms. Nuo 2001 metų liepos 18 dienos Lietuvos Respublikoje galioja naujas civilinis kodeksas, paremtas Europos Sąjungos juridinėmis nuostatomis ir adaptuotas, atsižvelgiant į Lietuvos sąlygas.

Lietuvos Respublikoje yra steigiamos įvairių rūšių įmonės: žemės ūkio bendrovės, valstybės, savivaldybės įmonės, kooperatinės bendrovės, tačiau daugiausia Lietuvoje yra ra individualių įmonių, akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių bei ūkinių bendrijų. Šiame darbe nagrinėjamos trys iš jų: individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės ir tikrosios ūkinės bendrijos. Šių rūšių įmonės nėra didelės, tačiau norint jas įsteigti reikia turėti pakankamai daug informacijos, o pats steigimo procesas yra gana sudėtingas bei reikalaujantis daug pastangų, laiko ir investicijų. Aptvertus minėta įmonių grupė skirta vidutinio ir smulkaus verslo kategorijai, kurios vystymasis iš esmės padeda formuotis vidutiniajam visuomenės sluoksniui.

Pareinamasis laikotarpis iš planinės centralizuotos ekonomikos į rinkos ekonomiką įnešė nemažai painiavos, kurios pasėkoje nevienareikšmiškai buvo interpretuojamos kai kurios juridinės bendrovės steigimo, darbo, atsakomybės ir likvidavimo nuostatos. Buvo žinoma aibė įvairių, prieštaraujančių vienas kitam, teismų instancijų sprendimų dėl privatizacijos, bankrotų, akcijų paskirstymo ir emisijos ir tt. Ypač neigiamą įtaką turėjo nepakankamas bendrovių juridinis išprusimas ir, atvirkščiai, – mokėjimas pasinaudoti teisinėmis spragomis, dėl nepakankamų kai kurių juridinių aktų apibrėžtumo. Galima teigti, kad šiuo metu sukurta pakankamai tvirta juridinė sistemą, kurią galima vienareikšmiškai remtis steigiant įmonę.

Šio darbo pagrindinis tikslas detaliai išanalizuoti mano nagrinėjamų įmonių steigimą. Taip pat nustatyti mano nagrinėjamų įmonių vietą ir reikšmę bendrajame įmonių sistemos kontekste, nurodant specifinius įmonės veiklos mechanizmo ypatumus bei atsakomybės laipsnį.

Mokslinis šio darbo reikšmingumas yra tas, kad bandoma neatsiejamai pagrysti funkcinius įmonių steigimo klausimus, pasiremiant juridinės sistemos nuostatomis. Šio darbo nauda yra ta, kad įmonės steigimu suinteresuoti subjektai, bent pradiniame įmonės steigimo etape, gali rasti jau juos interesuojančią jau apibendrintą medžiagą ir duomenys, išsamiai nesigilinant į atskirų teisinių aktų turinį.

Pirmoje dalyje nurodysiu įmonių rūšis, detaliau aptardamas individualiąsias įmones, uždarąsias akcines bendroves ir tikrąsias ūkines bendrijas. Taip pat apžvelgsiu šios rūšies įmonių ekonominės veiklos pagrindus. Antroje dalyje aptarsiu pagrindinius teisės aktus, susijusius su nagrinėjamų įmonių steigimu. Trečioje dalyje pateiksiu medžiagą, kurią būtina žinoti
steigiant įmonę, nurodysiu įmones registruojančias institucijas bei reikalingus dokumentus. Taip pat aprašysiu įmonės rūšies pasirinkimo kriterijus. Ketvirtoje dalyje apžvelgsiu įmonių su užsienio kapitalu steigimą. Prieduose pateiksiu įmonių registravimui reikalingus dokumentus.

Savo darbe naudojuosi analitiniu įmonių steigimą reglamentuojančių įstatymų tyrimu. Suprantama, kad kol nepakankamai išvystytas smulkių ir vidutinių įmonių tinklas, palyginti nedidelė jų ekonominė reikšmė visuomenėje, nenusistovėjęs jų steigimo ir likvidavimo balansas neleidžia šio bakalauro darbo rėmuose pinai atskleisti įmonių steigimo proceso mechanizmą. Įsigalėjus naujam civiliniam kodeksui ir su juo susijusiais įstatymais, reikia kelerių metų laikotarpio, kad būtų galima surinkti visus reikalingus duomenys.

Pagrindinė darbe naudota literatūra yra nagrinėtų įmonių steigimą reglamentuojantys įstatymai: Lietuvos respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas.

.

1. ĮMONIŲ RŪŠYS IR VEIKLOS YPATUMAI

1.1 Bendrosios įmonių veiklos nuostatos

Pradedant savo verslą reikia apsispręsti, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia pasirinktam verslui vykdyti, t.y., reikia įvertinti, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdys įmonė, kiek reikės lėšų verslui pradėti, kiek įmonėje dirbs darbuotojų. Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų įmones:

1) individualios (personalinės) įmonės;

2) tikrosios ūkinės bendrijos;

3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;

4) akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės;

5) valstybės įmonės;

6) savivaldybės įmonės;

7) žemės ūkio bendrovės;

8) kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).

Visos nurodytos įmonės skirstomos į dvi pagrindines grupes, turinčias skirtingą juridinį statusą. (1 lentelė).



1 lentelė

Įmonių rūšys

ĮMONĖS

JURIDINIAI ASMENYS FIZINIAI ASMENYS

akcinės bendrovės individualios įmonės

uždarosios akcinės bendrovės tikrosios ūkinės bendrijos

valstybės įmonės komanditinės ūkinės bendrijos

savivaldybės įmonės

žemės ūkio bendrovės

Šaltinis: sudaryta autoriaus

Įmonė atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija, o visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės – ribotos civilinės atsakomybės. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonės dalyvis (individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos nariai).

Įmonė, jei tam neprieštarauja LR konkurencijos įstatymui, gali jungtis į stambesnius darinius (pvz., asociacijas), kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas. Kiekviena įmonė privalo turėti savo pavadinimą (firmos vardą), atitinkantį LR vyriausybės tvirtintus firmų vardų nuostatus bei įregistruotą Valstybiniame patentų biure. Firmos vardas identifikuoja Įmone ir leidžia ją atskirti nuo kitų įmonių. Firmos vardą sudaro įmones rūšies pavadinimas (arba jos santrumpa), bent vieno jos savininko vardas, pavardė (individualioms įmonėms, ūkinėms bendrijoms), jos veiklos pobūdį apibūdinantys žodžiai (kooperatinėms bendrovėms), rajono arba apskrities, kurioje veikia įmonė, pavadinimas (žemės ūkio bendrovėms). Firmos varde gali būti ir žodžiai, reiškiantys firmos simbolinį vardą. Žodis “Lietuva” firmos varde gali būti vartojamas tik LR Vyriausybei leidus.

Įmonė kaip teisės subjektas gali turėti juridinio asmens teises( 1.1 lentelės 1 skiltis) arba veikti kaip fizinis asmuo (1.1 lentelės 2 skiltis). Individualios įmonės bei ūkinės bendrijos veikia kaip fiziniai asmenys, o visos kitos įmonės, bei jų junginiai turi juridinio asmens teisias. Esminį skirtumą, ypač ekonominiu požiūriu, tarp fizinio ir juridinio asmens apsprendžia įmonės turtinės atsakomybės laipsnis. Fizinio asmens statusą turinti įmonė yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, jos turtas neatskirtas nuo savininko turto. Tai reiškia, jog pagal įmonės prievoles savininkas atsako visu savo turtu, t.y. bankrutavus įmonei kreditoriai skolą gali išieškoti iš savininko turto, jei tam įmonės turto nepakanka. Juridinio asmens teises turinčios įmonės turtinė atsakomybė yra ribota, t.y. įmonė kaip savarankiškas teisės subjektas pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Šiuo atveju savininko turtas yra atskirtas nuo įmonės turto ir įmonės bankroto atveju savininkai gali prarasti tik tą savo turto dalį, kuri pagal sutartį buvo perduota įmonei.

Pagal LR įstatymus įmonės turi teisę užsiimti bet kokia ūkine – komercine arba kitokia veikla, neuždrausta įstatymais, išskyrus kreditavimo veiklą, kurią vykdo bankai. Konkreti įmonės veikla papildomai apibrėžiama įmonės įstatuose bei kituose steigimo dokumentuose. Visos įmonės nepriklausomai nuo jų rūšies, veiklos pobūdžio,
nuosavybės formos turi vienodas teisines – ekonomines sąlygas. Įmonės veikia savarankiškai, joms neprivalomos valdžios ar valdymo organų užduotys, išskyrus LR akcinių bendrovių bei valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymais numatytus atvejus, specialiosios paskirtiems bendrovėms ir valstybės (savivaldybės) įmonėms. Valstybės organai neturi teisės administraciniais ir konkrečiais ekonominiais metodais reguliuoti jų ūkinę veiklą, išskyrus bankroto bei kitais įstatymų numatytais atvejais, kai skiriamas įmonės likvidatorius. Ypatingos padėties paskelbimo atveju arba kai teritorija, kurioje veikia įmonė paskelbiama nelaimės rajonu, įmonė privalo vykdyti LR Vyriausybės ar vietos savivaldybės organų nurodymus.

Įmonė turi teisę laikyti paslaptyje dokumentus apie savo komercinę – ūkinę veiklą, tačiau ji privaloma tvarka veda apskaitą ir atitinkamiems valstybės organams teikia informaciją įmonių apmokestinimo bei apskaitos reikmėms. Jei įmonė savo veiklai privalėjo gauti leidimą, tai valstybės organas, išdavęs šį leidimą, turi teisę gauti informaciją, reikalingą šiai veiklai kontroliuoti. Visi kiti įmonių tikrinimai ir revizijos leidžiamos tik LR įstatymų numatytais atvejais. Valstybė gali kontroliuoti įmonių veiklą jei šios yra gavusios valstybinių organų užsakymą konkrečios tikslinės programos vykdymui.

Lietuvos Respublikoje buvo draudžiama steigti ir laikyti lošimo namus tačiau 2001 m. liepos 1 d. Azartiniai lošimai įteisinami, ir šiuo metu pradėjo veikti atskiros azartinių lošimų įmonės.

Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas numato veiklos sritis, kurios yra draudžiamos įmonėms, veikiančioms laisvose zonose. Tokiose zonose draudžiama ūkinė – komercinė veikla, susijusi su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu, kenksmingu poveikiu gamtai, pavojingų ir radioaktyvių aktyvių medžiagų, narkotinių medžiagų gamyba, laikymu, pardavimu, spiritinių gėrimų, tabako gaminių gamyba, vertybinių popierių, piniginių ženklų ir monetų, pašto ženklų gamyba, azartinio lošimo namų steigimas ir laikymas, loterijų organizavimas, bei kt. Mažmeninė prekyba leidžiama tik laisvosios ekonominės zonos vidaus poreikiams tenkinti.

Yra nemažai ūkinės, komercinės veiklos sričių, kuriose įmonėms gali būti suteikta teisė veikti tik su LR Vyriausybės leidimu (licencija). LR įmonių įstatymas nustato 27 licencijuojamas veiklos sritis. Vyriausybės leidimas yra būtinas, jeigu įmonė ketina užsiimti tokio pobūdžio veikla: gaminti ginklus, šaudmenis, sprogmenis, užsiimti farmacine veikla, veikla, susijusia su narkotinių medžiagų gamyba, jų didmenine ar mažmenine prekyba, auginti bei perdirbti kultūras, turinčias narkotinių ar kitokių stipriai veikiančių medžiagų, gaminti nedidelės koncentracijos alkoholinius gėrimus, gaminti tabako gaminius ir užsiimti jų didmenine prekyba, importuoti alkoholinius gėrimus, užsiimti jų didmenine ar mažmenine prekyba, supirkti juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą bei realizuoti jų atliekas, gaminti antspaudus, spaudus, atlikti auditą, užsiimti draudimo veikla, teikti turizmo paslaugas, spausdinti vertybinius popierius bei dokumentų blankus, projektuoti ir statyti atsakingus objektus ir kt. Tik valstybinės įmonės, turinčios LR Vyriausybės licencijas, turi teisę gaminti stiprius alkoholinius gėrimus, o valstybės, savivaldybės įmonės ar specialios paskirties bendrovės – spausdintis piniginius ženklus, pašto ženklus, gaminti monetas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu licencijas išduoda, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka, licencijų galiojimą sustabdo ar panaikina ministerijos ar kitos Vyriausybės įstaigos. Išduodamos licencijos turi atitikti Vyriausybės patvirtintas licencijavimo taisykles kiekvienai licencijuojamos veiklos sričiai, kuriose numatytos ir licencijuojamos veiklos sąlygos, įskaitant licencijos turėtojų teises ir pareigas. Licencija išduodama neterminuotam laikotarpiui, numatant jos perregistravimą Vyriausybės nustatyta tvarka. Apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą “Valstybės žiniose” skelbia licenziją išdavusi institucija. Atsisakymas išduoti įmonei licenciją negali būti grindžiamas komercinės – ūkinės veiklos netikslingumu.

Įmonė negali užsiimti jokia veikla, jei ji neįregistruota LR įstatymų nustatyta tvarka.

Pirmajame poskyryje aptariau bendrąsias įmonių veiklos nuostatas. Toliau aptarsiu mano nagrinėjamas įmonės rūšis, t.y. Individualiąją įmonę, tikrąją ūkinę bendriją ir uždarąją akcinę bendrovę.

1.2 Individualioji (personalinė) įmonė

Kiekvienas, pažvelgęs į įmonių registrą, netruktų įsitikinti, kad individuali įmonė – itin populiari Lietuvoje ūkinės veiklos organizavimo forma. Ir tai nekelia nuostabos. Juk tam, kad įsteigtum akcinę bendrovę, reikalingas minimalus įstatinis kapitalas – lėšos, kurių dažnai neturi žmonės, norintys užsiimti ekonomine veikla, užsidirbti duonos sau ir savo šeimai. Žinant, kad kita galimybė – imtis ekonominės veiklos įsigyjant patentą (verslo liudijimą) – yra apribota veiklų sąrašu, iniciatyviam žmogui individuali įmonė yra bene
galimybė legaliai vykdyti savo sumanytą ekonominę veiklą. Planuojant vykdyti verslą, kuriam reikia nedidelio pradinio kapitalo ir mažo darbuotojų skaičiaus, galima steigti individualiąją (personalinę) įmonę. Jos steigimą, veiklą bei likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas. Individuali įmonė turi šiuos privalumus: įmonė gali vesti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nereikia sudaryti balanso, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. Įmonės savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar su šeimos nariais, t.y. jam nebūtina įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis. Įmonėje nustatomas mažesnis – 24 proc. pajamų mokestis.Taip pat teigiama yra tai, kad individuali įmonė sudaro sąlygas reikštis savininko iniciatyvai. Privati nuosavybė – svarbus akstinas plėsti ir piginti gamybą, diegti mokslo ir technikos naujoves. Įmonės trūkumas yra tas, kad ją steigiant ir nustatant jos veiklos perspektyvas, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką. Įmonės turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už įmonės prievoles įmonės ir įsipareigojimus savininkas atsako visu savo turtu. Reikėtų įvertinti riziką, susijusią su atliekamų darbų ar paslaugų kokybe, galima paklausa, atlikimo terminais, tiekėjais ir pan. Prievolės užsakovui, valstybei, socialinio draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams garantuojamos įmonės ir savininko turtu. Tokiu būdu individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Dar vienas individualių įmonių minusas tas, kad jos neturi galimybių samdyti labai kvalifikuotu specialistų, be to sunku arba visiškai neįmanoma sukurti įmonių, kurioms reikalingas labai stambus pagrindinis kapitalas. Individuali įmonė privalo turėti firmos vardą, kuriame nurodomas jos savininkas. Įmonės savininkas dažniausiai yra vienas fizinis asmuo. Bet įmonė gali priklausyti ir keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

1.3 Tikroji ūkinė bendrija

Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų: tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos. Ūkinė bendrija steigiama tuomet, kai verslui vykdyti nepakanka vieno asmens turto. Šiai įmonei taip pat nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartį, joje dažniausiai dirba ūkinės bendrijos nariai.

Ūkinė bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė ūkinei komercinei veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. Ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

Ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės vykdomosios valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. Tikrosios ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės. Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos civilinės atsakomybės įmonė, jos turtas neatskirtas nuo jos narių turto. Pagal bendrijos prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. Tikroji ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla ir turtu.

Ūkinės bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtinės veiklos sutartis. Joje turi būti numatyta: ūkinės bendrijos pavadinimas, jos tikslai, tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, jų teisės ir pareigos, tikrųjų narių ir komanditorių dalys bendrojoje nuosavybėje, pinigų paėmimo iš kasos tvarka, pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės, tikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ir pašalinimo bei naujų narių priėmimo į ją sąlygos ir tvarka, bendrijos valdymo ir jos reikalų tvarkymo taisyklės, asmenys įgaliotų atstovauti bendrijai bei jų įgalinimai, nutarimų priėmimo tvarka ir kitos nuostatos neprieštaraujančios įstatymams. Todėl asmenys, steigiantys ūkinę bendriją, turėtų gerai parengti šią sutartį. Jungtinės veiklos sutartį tvirtina notaras.

Ūkinių bendrijų steigimą, likvidavimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiamos tiek TŪB, tiek KŪB. Ūkinė bendrija gali vesti supaprastintą buhalterinę apskaitą.

1.4 Uždaroji akcinė bendrovė

Planuojant užsiimti verslu, kuris bus susijęs su didesne rizika, o jam organizuoti reikės nemažų lėšų, darbuotojų ir pan., geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, t.y. tas teisinių formų įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo bendrovės turtu. Bendrovės akcininkas nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę. Paprastai akcijų turėtojai skirstomi į stambiuosius ir smulkiuosius akcininkus. Stambių akcinių bendrovių administravimą ir ūkinės veiklos vykdymą atlieka bendrovės valdyba ir direktorius. Esminiais akcinės bendrovės klausimais (akcijų emisijos, jungimosi į stambesnius vienetus – koncernus, stambių inovacijų, bendrovės likvidavimo ir kt.) šaukiamas akcininkų susirinkimas. Priklausomai nuo įmonės statuto akcininko įtaka bendrovėje tiesiogiai
proporcinga turimų akcijų skaičiui. 51% akcijų turėtojas ar turėtojų grupė juridiškai valdo bendrovę, išmokant smulkiesiems akcininkams dividendus, pagal nominalą turimų akcijų vertę. Kuomet nėra dominuojančio akcijų paketo, tačiau akcijų turėtojas turi tam tikrą (10% – 15%) akcijų kiekį, sprendimai priimami daugumos valia, t.y kiekvienas tokio ar panašaus akcijų paketo turėtojas turi po 1 balsą.

Uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.

Akcinių bendrovių įstatymas neriboja UAB steigėjų skaičiaus ir leidžia pasirinkti ar steigti bendrovę vienam, ar su bendraminčiais. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.

Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

2.TEISĖS AKTŲ, REGKAMENTUOJANČIŲ NAGRINĖTINŲ ĮMONIŲ STEIGIMĄ, ANALIZĖ

Visos įmonės steigimo ir registravimo procedūros yra reglamentuojamos tam tikrų įstatymų. Šiame skyriuje aptarsiu pagrindinius su mano nagrinėjamųjų įmonių steigimu susijusius teisės aktus. Lentelėje pateiksiu savo nagrinėjamų įmonių rūšis ir jas reglamentuojančius įstatymus.

3 lentelė

Įmones steigimą reglamentuojantys įstatymai

Teisės aktai Akcinė bendrovė Tikroji ūkinė bendrija Individuali įmonė

Lietuvos Respublikos

civilinis kodeksas + + +

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas + + +

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas

+ – –

Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas

– + –

Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas + + +

Šaltinis: sudaryta autoriaus

Kaip matome iš 2 lentelės, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas ir Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas reglamentuoja visų trijų nagrinėjamų įmonių steigimą, tuo tarpu Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas reglamentuoja tik atitinkamos įmonės rūšies steigimą.

2.1 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas

Steigiant individualią įmonę ar ūkinę bendriją pravartu panagrinėti civilinį kodeksą, kuris reglamentuoja bendruosius juridinės atsakomybės klausimus. Civilinio kodekso II dalis paskirta juridiniams asmenims. Nagrinėjant įmonių steigimo sąlygas ir jų veikimo juridinę bazę, aktualios yra IV ir V dalys.

Juridinis asmuo kodekse apibrėžiamas taip: „Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.“ Juridiniai asmenys yra skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Individualios įmonės ir tikrosios ūkinės bendrijos yra daugiau privatieji juridiniai asmenys, kadangi privačiųjų juridinių asmenų tikslas – tenkinti savo interesus, tuo tarpu viešieji juridiniai asmenys yra įsteigti valstybės, savivaldybės ar jų institucijų bei kitų, nesiekiančių sau naudos asmenų, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus.

Šios kodekso dalies IV skyriuje yra reglamentuojama steigiamo juridinio asmens pavadinimo sudarymas, paskirtis ir teisinė apsauga, taip pat aptariama juridinio asmens dokumentai, buveinė, filialai bei veiklos laikotarpis.

2.44, 2.46, 2.47 straipsniuose reglamentuojama kas turi būti įvardinta juridinio asmens dokumentuose, steigimo dokumentuose bei įstatuose. Juridinio asmens steigimo dokumentai gali būti: įstatai, steigimo sandoris arba įstatymų numatytais atvejais – bendrieji nuostatai. Juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, išskyrus atvejus, jeigu kiti įstatymai nenumato kitokio termino.

Kaip jau minėjau šiame skyriuje yra reglamentuojama, kas tai yra juridinio asmens buveinė. Ja laikoma ta vieta , kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą.

Steigiant įmonę, bene aktualiausias yra V skyrius – „Juridinio asmens steigimas“. Ši dalis reglamentuoja juridinio asmens steigimo tvarką, steigėjus bei registravimą. Yra nurodyta, kad juridinio asmens steigėjas gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti, tam tikrų juridinių asmenų steigėju ar dalyviu negali būti užsienio juridinis asmuo arba užsienietis.

Aptariant juridinių asmenų registrą civilinio kodekso kontekste, registre yra įvardinti šie reikalavimai: juridinis asmuo turi būti įregistruotas juridinių asmenų registre, kuriame įrašomi juridiniai asmenys ir kaupiami duomenys bei dokumentai apie juos. Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis. Juridinių asmenų registro tvarkymo įstaiga
įstatymų nustatyta valstybės institucija. Juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre. 2.64 šio skyriaus straipsnyje yra aptariama juridinių asmenų registravimas Juridiniam asmeniui įregistruoti juridinių asmenų registre turi būti pateikti šie dokumentai: nustatytos formos prašymas įregistruoti juridinį asmenį; juridinio asmens steigimo dokumentai; licencija, jei pagal įstatymus licencija turi būti išduota iki juridinio asmens įsteigimo; dokumentai, patvirtinantys registrui pateikiamų duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams; registravimo rinkliavos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, bei kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

Pagal šį įstatymą yra galimybė, kad jūsų steigiamas juridinis asmuo gali būti neužregistruotas. Taip gali įvykti dėl šių priežasčių: prašymas neatitinka nustatytos formos, arba pateikti nevisi dokumentai, nustatyti įstatymo; pasibaigę įstatymo nustatyti terminai; dokumentai yra neaiškus arba klaidinantys, bei prieštarauja įstatymams.

Detaliau įmonių rejestro įstatymą aptarsiu 2.5 poskyryje.

2.2 Lietuvos Respublikos Įmonių įstatymas

Įmonių įstatymas skirtas nustatyti Lietuvoje veikiančių įmonių ar subjektų, turinčių teisę savo firmos vardu užsiimti nuolatine komercine-ūkine veikla, steigimo ir veiklos teisinius pagrindus.Verta atkreipti dėmesį į tai, kad jis galioja ir Lietuvos Respublikoje veikiančioms užsienio valstybių įmonėms, jų filialams ir atstovybėms. Šis įstatymas netaikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems nekomercine veikla, taip pat fiziniams asmenims, kurie įsigyja patentą ir pagal jį užsiima komercine-ūkine veikla. 2, 3, 4, 5 straipsniuose apibrėžiama įmonė ir jos teisinis statusas: išskiriama, kad įmonė gali veikti kaip fizinis asmuo arba turėti juridinio asmens statusą. Taip pat nurodoma, kad įmonininku gali būti fizinis arba juridinis asmuo, taip pat į bendrovę susijungę keli fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teisę valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu, organizuoja įmonės ūkinę ir finansinę veiklą. Šiuose straipsniuose taip pat kalbama apie įmonės valdymą, darbo santykius įmonėje.

Visas antras skirsnis skirtas įmonių rūšims apibūdinti. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje gali veikti šios įmonės: individualios (personalinės) įmonės; tikrosios ūkinės bendrijos; komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos; akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės; valstybės įmonės; savivaldybės įmonės; žemės ūkio bendrovės (veikla reglamentuojama atskirame įstatyme); kooperatinės bendrovės (kooperatyvai). Sekančiuose šio skirsnio straipsniuose pateikiami jų apibūdinimai bei teisiniai statusai.

Steigiant įmonę derėtu atkreipti dėmesį ir į trečia skirsnį., kuriame išdėstomi įmonių ūkinės veiklos pagrindai. Šiame skirsnyje kalbama apie įmonės veiklos sritis ir komercinės ūkinės veiklos licencijavimą. Licencijuojamos tos komercinės-ūkinės veiklos sritys, kurios yra susijusios su padidėjusiu pavojumi žmogaus gyvybei, sveikatai, aplinkai, ginkluotės gamyba ir įsigijimu, taip pat prekėmis ir paslaugomis, kurioms įstatymai gali nustatyti specialią prekių pardavimo ar paslaugų teikimo tvarką. Kiekvienai licensijuojamai ūkinei veiklai Lietuvos vyriausybė tvirtina atskiras taisykles. Šiame skirsnyje taip pat reglamentuojami įmonių santykiai su valstybės organais. Reikšminga tai, kad įmonės veikia savarankiškai ir valstybės organai neturi teisės tvarkyti įmonių reikalų, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų numatytus atvejus.

Kalbant apie nagrinėjamą temą – įmonių steigimą, labiausiai aktualus yra 4 skirsnis- „įmonių steigimas ir jų veiklos nutraukimas“. Nurodomi šie galimi įmonės steigėjai: Lietuvos valstybė, Lietuvos Respublikos savivaldybės, atstovaujamos savo institucijų, taip pat Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Įmonė laikoma įsteigta jau nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos įmonių rejestre dienos ( žr. 2.5 poskyrį). Įmonės neįregistravus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, komercine-ūkine veikla įmonės vardu užsiimti draudžiama. Įmonei įregistruoti įmonių rejestro tvarkytojui pateikiamas steigėjo ar steigėjų prašymas įregistruoti įmonę, nurodant jame duomenis, reikalingus įtraukti į rejestrą, ir įstatymo nustatyti kiti įmonės registravimo dokumentai Sprendimas įregistruoti arba atsisakyti įregistruoti įmonę turi būti priimtas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo visų dokumentų įteikimo.

2.3 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas

Įstatymas skirtas šioms Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo nustatytos rūšies įmonėms – akcinėms iš uždarosioms akcinėms bendrovėms. Jau jų pavadinimai rodo, kad šios rūšies įmonės, t.y bendrovės, yra dviejų rūšių: akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės. Lietuvoje, kaip matome, vienas įstatymas rengiamas dviejų rūšių bendrovėms. Tačiau užsienio praktika rodo, kad kai kuriose šalyse kiekviena
rūšis turi po atskirą įstatymą.

Šis įstatymas reglamentuoja akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4342 žodžiai iš 8661 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.