Storosios žarnos uždegiminės ligos
Ūminis kolitas
Ūminis kolitas yra storosios žarnos gleivinės uždegimas. Dažnai kartu būna
ir plonosios žarnos uždegimas.
Diagnostika. Ūminio kolito diagnozė nustatoma remiantis apklausa, fizinio,
endoskopinio, bakteriologinio ir koprologinio tyrimų duomenimis.
Antibiotikai gali sukelti nepseudomembraninį kolitą. Tiriant
rentgenologiškai šiuo kolitu sergančiųjų storąją žarną, nustatoma
susiaurėjęs žarnos spindis, išnykusios haustrės, nėra išmatų, “nykščio
atspaudo” simptomas, pjūklo pavidalo žarnos kontūras, sunkių uždegimų metu
žarnose esančių dujų fone gali matytis gleivinės salelės. Tiriant
endoskopiškai, matyti ryškiai paraudusi, paburkusi, hemoragiška gleivinė,
opų ar erozijų nebūna. Gleivinės paviršius lygus ir blizgantis, rožinės
spalvos, tolygiai atspindintis šviesą.
Lėtinis kolitas
Lėtinis kolitas yra storosios žarnos gleivinės pažeidimas, pasireiškiantis
žarnos sienos uždegimu, degeneracija, distrofija ir atrofija. Kai liga
prigęsta, pradeda vyrauti distrofijos požymiai.
Diagnostika. Diagnozuojant lėtinį kolitą, svarbūs apklausos ir kiti
klinikiniai duomenys. Lėtiniam kolitui diagnozuoti svarbus storosios žarnos
rentgeninis tyrimas, kuriuo nustatomi žarnų gleivinės reljefo pakitimai.
Darant irigoskopiją, matyti, kad žarna kontrastine mase prisipildo
netolygiai, ryški haustracija, kontrastinės medžiagos slinkimas sulėtėjęs
arba pagreitėjęs.
Storosios žarnos motorinei funkcijai įvertinti daroma elektrokolonograma,
kuri padeda diagnozuoti hiperkinezinį, atoninį ir spazminius tipus.
Vienas iš svarbiausių lėtinio kolito nustatymo būdų yra storosios žarnos
endoskopija (sigmoskopija, kolonoskopija) . Darant kolonofibroskopiją,
galima nustatyti žarnos gleivinės būklę ir jos patologinius pakitimus.
Pagal endoskopinį vaizdą lėtinis kolitas gali būti katarinis , kararinis-
erozinis ir atrofinis. Katariniam kolitui būdinga hiperemiška, šiek tiek
paburkusi gleivinė, išryškėjęs kraujagyslių tinklas, katariniam-eroziniam –
gerokai paburkusi ir neblizganti gleivinė, kartais padidėję folikulai,
petechijos arba erozijos, lengvai pažeidžiama gleivinė, neryškus
kraujagyslių tinklas, atrofiniam- blyški, su negausiu kraujagyslių tinklu
gleivinė.
[pic]
.
[pic]
Fibrokolonoskopija. Sunkus opinis kolitas.Susiliejančios opos, padengtos
fibrinu
Fibrokplonoskopija. Aktyvus opinis kolitas
[pic]
Irigoskopija. Neaktyvus opinis kolitas. Kairiosios žarnos dalys be haustrių-
vamzdžio formos.
Randinis segmentas riestinėje žarnoje.
Priklausomai nuo uždegimo apimtos storosios žarnos dalies diagnozuojamas:
Proktitas- uždegiminiai pokyčiai tiesiojoje žarnoje,
Proktosigmioditas- išplinta į riestinę gaubtinės žarnos dalį.
Kairiosios pusės kolitas- išplinta iki skersinės gaubtinės žarnos vidurio.
Pankolitas(totalinis kolitas)- apima visą storąjį žarnyną,
Dešnysis kolitas- apie 5( ligonių uždegimo požymiai yra tik dešiniojoje
storosios žarnos dalyje, tiesioji žarna lieka nepaliesta.
Opinis nespecifinis kolitas
Opinis nespecifinis kolitas- tai liga, kai susidaro ne tik storosios žarnos
kraujuojančių opų, bet ir pažeidžiamas visas organizmas.
Diagnostika. Opinis nespecifinis kolitas diagnozuojamas remiantis
klinikiniais, rektoskopija, kolonofibroskopija ir storosios žarnos
rentgeninio tyrimo duomenimis.
Endoskopuojant storąją žarną, galima įvertinti gleivinės būklę ir
apytikriai nustatyti proceso aktyvumo laipsnį. Kai liga lengvo laipsnio,
gleivinė paburkusi, hiperemiška, nesimato kraujagyslių tinklo, lengvai
pažeidžiama endoskopu, gleivinės opų nesimato, raukšlės normalios. Jeigu
vidutinio laipsnio,- gleivinė daugiau paburkusi, išnykęs kraujagyslių
tinklas, dauginės erozijos, labai lengvai endoskopu pažeidžiama gleivinė,
kai kur ant jos matyti fibrino ir gleivių su pūliais. Opų ne visada būna.
Žarnos siena rigidiška, raukšlės – išsilyginusios.
Daugumos autorių nuomone, sergantiems opiniu nespecifiniu kolitu iš pradžių
reikia padaryti storosios žarnos rentgeninį, o paskui tik
kolonofibroskopinį tyrimą.
Rentgeninį tyrimą reikia pradėti nuo apžvalginės pilvo rentgenografijos,
ypač jei ligos eiga yra ūminė. Jeigu storoji žarna išsiplėtusi arba yra
dujų pilvo ertmėje, įtariama toksinė dilatacija arba perforacija. Tada
irigoskopija daryti nerekomenduojama.
Pradinėje opinio nespecifinio kolito stadijoje, tiriant rentgenu, matyti
dvigubas žarnos kontūras, dantytas kraštas, hipermotiliškumas,
sustorėjusios raukšlės, vietomis išnykusios išgaubos, išsiklėtusi
terminalinė klubinės žarnos dalis. Ligai progresuojant ir perėjus į lėtinę