Uždegiminės žarnų ligos
5 (100%) 1 vote

Uždegiminės žarnų ligos

Storosios žarnos uždegiminės ligos

Ūminis kolitas

Ūminis kolitas yra storosios žarnos gleivinės uždegimas. Dažnai kartu būna

ir plonosios žarnos uždegimas.

Diagnostika. Ūminio kolito diagnozė nustatoma remiantis apklausa, fizinio,

endoskopinio, bakteriologinio ir koprologinio tyrimų duomenimis.

Antibiotikai gali sukelti nepseudomembraninį kolitą. Tiriant

rentgenologiškai šiuo kolitu sergančiųjų storąją žarną, nustatoma

susiaurėjęs žarnos spindis, išnykusios haustrės, nėra išmatų, “nykščio

atspaudo” simptomas, pjūklo pavidalo žarnos kontūras, sunkių uždegimų metu

žarnose esančių dujų fone gali matytis gleivinės salelės. Tiriant

endoskopiškai, matyti ryškiai paraudusi, paburkusi, hemoragiška gleivinė,

opų ar erozijų nebūna. Gleivinės paviršius lygus ir blizgantis, rožinės

spalvos, tolygiai atspindintis šviesą.

Lėtinis kolitas

Lėtinis kolitas yra storosios žarnos gleivinės pažeidimas, pasireiškiantis

žarnos sienos uždegimu, degeneracija, distrofija ir atrofija. Kai liga

prigęsta, pradeda vyrauti distrofijos požymiai.

Diagnostika. Diagnozuojant lėtinį kolitą, svarbūs apklausos ir kiti

klinikiniai duomenys. Lėtiniam kolitui diagnozuoti svarbus storosios žarnos

rentgeninis tyrimas, kuriuo nustatomi žarnų gleivinės reljefo pakitimai.

Darant irigoskopiją, matyti, kad žarna kontrastine mase prisipildo

netolygiai, ryški haustracija, kontrastinės medžiagos slinkimas sulėtėjęs

arba pagreitėjęs.

Storosios žarnos motorinei funkcijai įvertinti daroma elektrokolonograma,

kuri padeda diagnozuoti hiperkinezinį, atoninį ir spazminius tipus.

Vienas iš svarbiausių lėtinio kolito nustatymo būdų yra storosios žarnos

endoskopija (sigmoskopija, kolonoskopija) . Darant kolonofibroskopiją,

galima nustatyti žarnos gleivinės būklę ir jos patologinius pakitimus.

Pagal endoskopinį vaizdą lėtinis kolitas gali būti katarinis , kararinis-

erozinis ir atrofinis. Katariniam kolitui būdinga hiperemiška, šiek tiek

paburkusi gleivinė, išryškėjęs kraujagyslių tinklas, katariniam-eroziniam –

gerokai paburkusi ir neblizganti gleivinė, kartais padidėję folikulai,

petechijos arba erozijos, lengvai pažeidžiama gleivinė, neryškus

kraujagyslių tinklas, atrofiniam- blyški, su negausiu kraujagyslių tinklu

gleivinė.

[pic]

.

[pic]

Fibrokolonoskopija. Sunkus opinis kolitas.Susiliejančios opos, padengtos

fibrinu

Fibrokplonoskopija. Aktyvus opinis kolitas

[pic]

Irigoskopija. Neaktyvus opinis kolitas. Kairiosios žarnos dalys be haustrių-

vamzdžio formos.

Randinis segmentas riestinėje žarnoje.

Priklausomai nuo uždegimo apimtos storosios žarnos dalies diagnozuojamas:

Proktitas- uždegiminiai pokyčiai tiesiojoje žarnoje,

Proktosigmioditas- išplinta į riestinę gaubtinės žarnos dalį.

Kairiosios pusės kolitas- išplinta iki skersinės gaubtinės žarnos vidurio.

Pankolitas(totalinis kolitas)- apima visą storąjį žarnyną,

Dešnysis kolitas- apie 5( ligonių uždegimo požymiai yra tik dešiniojoje

storosios žarnos dalyje, tiesioji žarna lieka nepaliesta.

Opinis nespecifinis kolitas

Opinis nespecifinis kolitas- tai liga, kai susidaro ne tik storosios žarnos

kraujuojančių opų, bet ir pažeidžiamas visas organizmas.

Diagnostika. Opinis nespecifinis kolitas diagnozuojamas remiantis

klinikiniais, rektoskopija, kolonofibroskopija ir storosios žarnos

rentgeninio tyrimo duomenimis.

Endoskopuojant storąją žarną, galima įvertinti gleivinės būklę ir

apytikriai nustatyti proceso aktyvumo laipsnį. Kai liga lengvo laipsnio,

gleivinė paburkusi, hiperemiška, nesimato kraujagyslių tinklo, lengvai

pažeidžiama endoskopu, gleivinės opų nesimato, raukšlės normalios. Jeigu

vidutinio laipsnio,- gleivinė daugiau paburkusi, išnykęs kraujagyslių

tinklas, dauginės erozijos, labai lengvai endoskopu pažeidžiama gleivinė,

kai kur ant jos matyti fibrino ir gleivių su pūliais. Opų ne visada būna.

Žarnos siena rigidiška, raukšlės – išsilyginusios.

Daugumos autorių nuomone, sergantiems opiniu nespecifiniu kolitu iš pradžių

reikia padaryti storosios žarnos rentgeninį, o paskui tik

kolonofibroskopinį tyrimą.

Rentgeninį tyrimą reikia pradėti nuo apžvalginės pilvo rentgenografijos,

ypač jei ligos eiga yra ūminė. Jeigu storoji žarna išsiplėtusi arba yra

dujų pilvo ertmėje, įtariama toksinė dilatacija arba perforacija. Tada

irigoskopija daryti nerekomenduojama.

Pradinėje opinio nespecifinio kolito stadijoje, tiriant rentgenu, matyti

dvigubas žarnos kontūras, dantytas kraštas, hipermotiliškumas,

sustorėjusios raukšlės, vietomis išnykusios išgaubos, išsiklėtusi

terminalinė klubinės žarnos dalis. Ligai progresuojant ir perėjus į lėtinę

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 645 žodžiai iš 2145 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.