Užgavėnės3
5 (100%) 1 vote

Užgavėnės3

Užgavėnės švenčiamos jau gana seniai. Bėgant laikui Užgavėnių tradicijos keitėsi. Tačiau nenutrūko ir senųjų Užgavėnių tradicija. Kad ir nuolat valdininkijos puolamas, Žemaitijoje jas puoselėjo ir globojo Kretingos kraštotyros muziejaus direktorius J. Mickevičius. Na, o vilniečiai 1968 metais pamatė Alsėdžiuose ir Grūšlaukyje tebešvenčiamas Užgavėnes ir tai paskelbė spaudoje. Užgavėnes imama populiarinti kaip savos aplinkos, savo kiemo šventę, galinčią padėti suburti svetimėjančius žmones. Dar teberusenant senųjų Užgavėnių tradicijoms, 1989 m. ši šventė, 40 metų ignoruota ir įvairiais būdais bandyta deformuoti, vėl sugrįžo į tą pačią dieną, kurią ją švenčia kitos tautos – Pelenų dienos išvakares. Grįžo ir tikrasis vardas – Užgavėnės.

Norint sužinoti, kaip buvo švenčiamos Užgavėnės, reikia pabuvoti įvairiausiose Lietuvos vietose nuo XIX a. vidurio iki mūsų dienų. Bus galima pamatyti, kaip šeimininkės ruošia Užgavėnių valgius, kaip iš sodybos į sodybą keliauja “žydai” su savo amžinais palydovais ,,čigonais”, ,,palvu arkliu” ir ,,ožiu” vedini, kaip paskui juos straksi ,,gervė” ir kiti eitynių dalyviai, kaip energingai nuo smalsuolių ginasi jų tempiama Morė ar apie Kupiškį pagarbiai vežiojamas Gavėnas. O kai bus susidorota su More, kai Kanapinis nugalės Lašininį, kai jaunimas, sutelkęs paskutines jėgas, sušoks ,,Šambarį”, prasidės rimties ir susimąstymo laikas – Velykų laukimas.

Užgavėnės – paskutinė žiemos mėsiedo diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai. Iš pat ankstyvo ryto moterys verda, kepa. Sunkesnių darbų jau nedirbama. Net buvo sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai ,,per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”. Visi skubėdavo iki Užgavėnių išsikulti javus – sakydavo, jeigu patingėsi, pelės sukapos. Ypač daug nelaimių galinčios prisišaukti verpiančios moterys: rūdys arba kirmys mėsa, rūdimis apsitrauks linai, siūlai ir drobulės ir t.t. Visi ruošdavosi Užgavėnių šventei: priešpiet gamino valgius, taisėsi drabužius, o popiet jau ir pati šventė prasidėdavo. Anksčiau kai kuriuos net iš darbo anksčiau paleisdavo. Būta manančių, kad per Užgavėnes valgyti reikia 9 patiekalus.

Šiupinys. Kaip matyti iš rašytinių šaltinių, tai pats senoviškiausias Užgavėnių patiekalas. Minima, kad Mažosios Lietuvos lietuviai šiupinį – žirnius, virtus su kiaulės galva ir kojomis, – valgė dar praėjusio šimtmečio paskutiniajame ketvirtyje. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Pirmoje mūsų amžiaus pusėje šiupinys buvo pats svarbiausias patiekalas.

Kiunkė – mėsos ir bulvių troškinys, kartais patiekiamas kaip šiupinio pakaitalas.

Blynai. Dažniau kepdavo miltinius blynus. Kartais į jų tešlą įplakdavo ir kiaušinių. Kiek rečiau valgydavo tarkuotų bulvių blynus. Kaip pastebėjo J. Balys, blynai pamažu pakeitė šiupinį. Jais būtinai vaišindavo svečius. Valgydavo vakare.

Rūgštūs blynai. Kepdavo iš mielinės tešlos, raugintos apie parą. Jie ypač populiarūs Žemaitijoje.

Spurgos – raugintos arba neraugintos gerųjų miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.

Šaltiena – tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam reikalui paliktų nuo kalėdinių skerstuvių.

Kopūstai – labai riebus patiekalas, verdamas su dešra arba mėsa.

Lakštiniai arba kruopos – paskutinis mėsiedo valgis, pieniškas.

Miežinis alus. Jį ruošdavo Užgavėnėms iš anksto, kiti užsiraugdavo tuoj po Kalėdų.

KAUKĖS

Užgavėnėms ruošiamasi kaip didelei šventei. Svarbiausia – persirengti kitoms dienoms neįprastais drabužiais, veidą paslėpti po kauke. Kiekvienam reikėjo išradingumo, kad atkreiptų dėmesį, kad už kitus būtų juokingesnis. Ne vienas kaukėmis pradėdavo rūpintis dar vasarą – jeigu nepasidarydavo kaukės, tai bent miške aptiktą šiam reikalui tinkamą medžio ar žievės gabalą pasidėdavo į saugią vietą. Mėsiedui baigiantis, vyrai sukrusdavo taisyti pernykščius apdarus ir ruošti naujus, drožti kaukes. Be medžio ir žievės, kaukes dar darydavosi iš seno kailio, o vėlesniais laikais – ir iš popieriaus.

Apie tai yra smulkiai rašęs K. Kėdaitis-Kėdavičius: „Liečyną (kaukė. -J.K.) vieni vasarą pasidaro iš medžio žievės, iškirpdami nosiai, burnos angai ir akims skylutes, paskiau priklijuodami barzdą iš kūtkailio (avies kailio), kiti – iš kūtkailio, iškirpę nosiai, burnai ir akims skyles, išskutę veidą, kad nebūtų toks jau apžėlęs, treti – vakarojimo metu iškala, išdrožia iš medžio, ūsus ir barzdą priklijuoja iš linų arba kailio. Nosis nudažoma raudonai, po nosies ant siūlo pasiejamas mažas burbuliukas – tai smurgas. Jis sukelia vaikams juoką“. Turtingesnieji kaukę padaryti užsiprašydavo klumpdirbį.

Visi svarbiausieji Užgavėnių tipai buvo iš kasdienės kaimo aplinkos. Paprastai kaukės turėdavo seno, negražaus žmogaus bruožų – buvo išryškinama nosis, iškreipiamos retadantės burnos, daromos asimetriškos akys.Plaukams, barzdai, ūsams panaudodavo avikailį, ašutus, linus, pakulas. Vienos kaukės būdavo išraiškingesnės, su didelėmis kumpomis nosimis, kitos – visai be jų. Kaukes
prie galvos pririšdavo virvute, Užgavėnių kaukės, kokios jos bebūtų baisios, visos šypsosi.

Tuomet, kai persirengėliai kaukių nebesidėdavo, veidą (ūsus, barzdas, skruostus) išsipaišydavo anglimi, suodžiais arba net burokų „rašalu“. Spalvas neretai tyčiomis sukeisdavo. Tipas buvo charakterizuojamas labai apibendrintai, bet tai netrukdė pavydėtinai taikliai išryškinti tipų ypatumus.

Drabužius persirengėliams ruošdavo Užgavėnių išvakarėse, gana dažnai ir tą pačią dieną. Vyrai vilkdavosi senais kailiniais, prieš tai juos išsivertę, vilkdavosi išverstomis kailinėmis kelnėmis, moterys užsinerdavo ilgus sijonus. Grupelės taisydavosi slapčiomis, kad kiti neatpažintų. Dažnas vyras persirengdavo moterimi, o moterys – neretai vyrais. Persirengėliai vaizduodavo ir mitines būtybes, gyvulius, paukščius. Ypač populiarūs buvo „žydai“, „čigonai“, „vengrai“, „arkliai“, „ožiai“, „gervės“, „velniai“, „raganos“, „giltinės“. Būtini Užgavėnių eitynių dalyviai – Lašininis su Kanapiniu ir didžiulė moters arba vyro iškamša, vadinama More, Kotre ar Gavėnu.

„Žydai“. Žydas buvo nuolatinis kaimiečio ryšininkas su miestu, smulkių, bet moterims būtinų prekių tiekėjas mainais į įvairias atliekas. Kitoks žydo gyvenimo būdas (ir šventės dienos nesutampa, ir meldžiasi kitaip, ir savaip šneka, ir žemės nedirba), nors žemdirbiui buvo gerai žinomas, bet sunkiai suvokiamas. Po Užgavėnių jo „kromelyje“ atsiranda dar ir silkių. „Žydo“, vadinamo dar „kupčium“, kaukė būna išskobta iš medžio, barzda ir ūsai – kailio arba lino, išryškinti dantys, lūpos ir skruostai padažyti raudonai, antakiai juodi arba geltoni, tos pačios spalvos plaukai, ūsai ir barzda. Jis vilki sudriskusius drabužius, išvirkščius kailinius, iš šiaudų ar skarmalų pasidaro kuprą, susijuosia virvėmis arba šiaudų ryšiais, susegtais metriniais pagaliais. Rankoje „žydas“ laiko iš šiaudų nupintą bizūną arba botagą – grėbliakotį su pririštu virvagaliu. Kiti prie diržo dar ir prekes susikabinę: žvėrių kailių, negyvų paukščių, dėžučių. Greta ir piniginė kadaruoja – kojinė su puodų šukėmis, dažnai dar pelenais apibertomis. Rengtasi ir kitaip. J. Balys šilališkį Užgavėnių „žydą“ taip aprašė: „Dažniausiai apsisiaučia ilgu suplyšusiu apsiaustu, prie jo prisisiuva skudurus, susijuosia pančiu. Kojas apsiauna naginėmis, apsivynioja apivarais. Kepurę pasiima kiaurą, be viršugalvio, pro tą skylę iškiša plaukus. Pirštines pasidaro iš išvirkščio avies kailio. Paprastai vienas yra „tėvas“, o kiti – jo„sūnūs“. Tas tėvas jaunas, mažas ir nežilas, o sūnūs – dideli, susikūprinę, žili. Rankose nešiojasi liktarną be stiklo. Stiklo vietoj – ledas“. Visuomet tarp „žydų“ būna ir viena „žydė“. Jos kaukė – kaip ir „žydo“, tik be barzdos ir ūsų.

Šiuo metu Jūs matote 38% šio straipsnio.
Matomi 1330 žodžiai iš 3508 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.