Užgavėnių tradicijos
5 (100%) 1 vote

Užgavėnių tradicijos

Užgavėnių tradicijos

Užgavėnės – tai žiemos išlydėjimo, vaišingumo, žaidimo, skalsos ir gausumo skatinimo šventė. Takią šventę žiemos pabaigoje mūsų protėviai švęsdavo dar iki krikščioniškaisiais laikais, tik tuomet ji kitaip vadinosi ir trukdavo ilgiau.

Įvedus Lietuvoje krikščionybę, tos senovinės šventės pavadinimas ir laikas ilgainiui pasimiršo, bet papročiai liko gyvi – jie tapo katalikiškųjų Užgavėnių papročiais.

Senovinėse Užgavėnių apeigose yra keli pagrindiniai elementai:

1.Vaišės.

2.Važinėjimasis po laukus bei važiavimas į svečius ir žirgų lenktynės.

3.Moteriškos ir vyriškos lyties stabo vežiojimas ir jo žudymas.

4.Vaidinimas persirengus gyvuliais, svetimais žmonėmis bei demonais.

5.Žiemos demono – Lašininio kovos su pavasarių Kanapiniu vaizdavimas.

6.Laidotuvių inscenizacija.

7.Vestuvių inscenizacija.

8.Laistymas vandeniu.

9.Įvairus būrimai.

Žiemos pabaigos švenčių apeigose buvo rengiamas apeiginis stalas, kurio pagrindiniai patiekalai kilę iš pirmykštės bendruomenės laikų. Svarbiausiai valgiai buvo mėsa ir sklindžiai. Per dieną valgyti turėjo 9 ar net 12 kartų. Sklindžių forma galėjo simbolizuoti pavasario saulę.

Lietuviai dideli dėmesį skyrė Užgavėnių pasivažinėjimams. Mūsų protėvių paprotys buvo važinėtis rogutėmis, geldomis ir kt. nuo kalniukų. Daugiausia važinėdavo vaikai, jaunimas, ypač jaunavedžiai. Tai buvo magiška priemonė laiduoti gerą linų bei javų derlių. Be to važinėdavo rogėmis, pakinkytomis arkliais. Vienas iš įdomiausių papročių buvo apvažiuoti laukus ratu ypač linų lauką, kartais net po trys kartus, tuo tikėdami, kad didesni užaugsią linai ir geriau seksis bitės.

Jaunimas važinėdavo arkliais, papuoštais žvangučiais. Plačiai buvo žinomas paprotys, atvažiavus į rugių lauką, iššokti iš rogių ir pasivolioti sniege. Šis paprotys išplaukė iš tikėjimo, kad žmogus ir žemė glaudžiai tarp savęs susiję.

Apeiginiame pasivažinėjime svarbią reikšmę turėjo laistymasis vandeniu, tai priemonė sukelti oro atšilimą, paverčiant sniegą vandeniu.

Užgavėnių dieną važiodavo, ypač jaunavedžiai, pas gimines į svečius. Giminės laukdami svečių, prikepdavo blynų, privirdavo dešrų, mėsos ir kt..

Arklių lenktynės turėjo ryšį su mirusiųjų prosenių minėjimų, apeiginis supimasis per Užgavėnės buvo magiška priemonė paskatinti linus ir kitus javus bei gyvūnus gerai augti: kuo aukščiau pasisupsi, tuo didesni linai ar javai augsią.

Svarbią vietą užėmė vaidinami pagoniški šokiai. Moterys persirengdavo vyriškais drabužiais, vyrai – moteriškais. Persirenginėdavo žvėrimis, gyvūnais ir kt., dėdavosi kuo baisesnės kaukes, padarytas iš medžio žievės, avikailio ar kitokio kailio. Barzda, antakiai, plaukai buvo daromi iš arklio ar kiaulės odos iš šuns ar net lokio kailio plaukų, dažniausiai rudos, juodos ar baltos spalvos.

Su Užgavėnių apeigomis susiję ir stabų darymas, jų vežiojimas bei žudymas. Pvž. Palangoje raiti ir važiuoti kaukėti persirengėliai su muzika vežiodavo Bobą, pritaisyta prie penkto vežimo rato taip, kad ji suktųsi. Boba, vadinamą More arba Moryte apkabinėdavo riestainiais ir minios persirengėlių lydimą vežiodavo po mestelį, eidami iš vieno namo į kitą, prašydami maisto, gėrimo, pinigų, Užgavėnių sklendžių. Persirengėliai triukšmaudavo, dainuodavo įvairias, dažniausiai komiškas dainas, kartais grieždavo armonika ar lūpine armonikėle, pūsdavo ragą, mušdavo būgną, tarškindavo barškalais, šaukštais ir šokdavo. Vežamą Morę pavakariais nuveždavo galan kiemo ir paskandindavo arba sudegindavo. Šitoks stabų žudymas buvo susijęs su tikėjimu, kad pavasarį jie atgimsią naujoje augalijoje, o svarbiausia – javuose, todėl paprastai juos pakasdavo arba sudegindavo rupių lauke ir ten išbarstydavo pelenus.

Viena iš pramogų yra persirengimas ožių ar ožka. Užsidėję jų kaukes, persirengėliai vaikščiodavo grodami, dainuodami, šokdami.

Po visų išdaigų jaunimas rinkdavosi sename didesniame name ir šokdavo, linksmindavosi. Buvo Užgavėnių paprotys vaidinti vestuves, meilę simbolizuojančius žaidimus, naujagimių nešiojimą. Tokie žaidimai turėję sukelti vaisingumą ir derlingumą. Į derlių pirmykštis žemdirbys žiūrėjo kaip į žemės apvaisinimą, neštumą ir gimdymą.

Per Užgavėnės namie sėdėti nepatariama. Reikia kuo toliau nuo namų nueiti arba nuvažiuoti. Taip pat pasižymi būrimais, spėjimais, bet jie beveik visi susiję su žemdirbyste.

Žiemos pabaigos švenčių apeigose buvo ypač gerbiami jaunavedžiai ir piktai išjuokiami nevedę. Manyta, kad jų nevaisingumas galįs persiduoti žemei motinai, ir ji negalėsianti gimdyti vaisių.

Kanapinio ir Lašininio vaizdavimas reiškė žiemos išvarymą ir pavasario sutikimą. Persirengę įvairiais gyvūnais ir žvėrimis ir nepažystamais asmenimis važiodavo rogėse Lašininį, padaryta iš šiaudų, kūlio, aprengtą sermėga, sujuosta pančiu, ir uždėta ant galvos kepure, o pavežioję veždavo už kaimo ir ten sudegindavo ar paskandindavo. Po to padarydavo moterį, vadinama Kanapine, kurią, išpuošę kanapėmis, tuose pačiose rogėse iškilmingai įveždavo į kiemą. Kitur , kitoj apylinkėje Užgavėnių vidurnaktį Lašininis su Kanapinių žiauriai „mušdavosi“, kol nugalėdavo
Kanapinis. Iš to galima spręsti, kad tai simbolizuodavo žiemos ir pavasario dvasių kovą, o persirengėlių Lašininio ir Kanapinio vaidinimai privalėjo kelti juoką. Senovės žmonių tikėjimu, juokas turėjęs nepaprastos galios: numarindavęs žiemą ir pažadindavęs pavasarį, prikeldavęs žemę naujam gyvenimui.

Užgavėnes dabar

Šitaip Užgavėnės švęsdavo mūsų senoliai. Dabar švenčiama kiek kitaip, bet dalis papročių tebėra.

Svarbiausias Užgavėnių paprotys – persirengėlių vaikštynės. Kaukėti, neįprastai apsirengę šventės dalyviai ir dabar vaizduoja nepaprastas būtybes, kurių galioje – derliaus gausa ir žmonių gerovė. O jų vaidinimai, keliamas triukšmas ir linksmybės žadina gyvybingumą ir vaišingumą. Ir dabar jaunimas, ar pagyvenę žmonės rengia karnavalus, gatvių eitynės su kaukėmis. Vaikštynių dalyviai apsitaiso taip, kad net artimi kaimynai sunkiai vienas kitą atpažįsta. Vyrai persirengia moterimis, moterys – vyrais, kiti – velnius, raganas, elgetas vaizduoja. Būna ir „čigonų“, „žydų“, „ubagų“. Persirengėlių apdarui viskas tinka: išvirkšti (vilna į viršų) kailiniai, seni nudėvėti drabužiai. Susijuosti – šiaudų grįžtėmis, virvagaliais, rankšluosčiais. Meistrai drožia specialias Užgavėnių kaukes. Ir dabar daug kandžių žodžių per Užgavėnės viengungiai sulaukią, o nesenai apsivedę kviečiami visur dalyvauti.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1078 žodžiai iš 3179 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.