Užimtumas- bedarbystė
5 (100%) 1 vote

Užimtumas- bedarbystė

ĮVADAS

Visuomeniniame gyvenime ekonominiai santykiai užima ypatingai įtemptą, besiplėtojančią erdvę bei pasireiškimo formas. Mūsų laikotarpiu ekonominis gyvenimas išties tampa ypatingu jo gyvybingumą lemiančiu veiksniu. Žmogaus materialinę padėtis, jo turtingumas ar vartojimo gausa toli gražu neišsprendžia jo egzistencijos prasmingumo.

Pereinamuoju laikotarpiu visuomenėje atsiranda nauji požiūriai į žmonių darbinę veiklą, jie kitaip pradeda vertinti savo padėtį, savo socialines ir ekonomines pozicijas visuomenėje. Laisvos rinkos sąlygos įneša neišvengiamas pataisas socialiniams sluoksniams. Kyla vis rimtesnių socialinių bei psichologinių žmonių problemų. Viena iš jų – bedarbystė, kurią ir nagrinėsiu.

BEDARBYSTĖ VISUOMENINIAME LYGMENYJE

Oficialiai net išsivysčiusiose šalyse bedarbystė sudaro pakankamai aukštą normą – 6 -8%. Tai yra ir ekonominė našta valstybei, ir rimta socialinė, psichologinė, darbo netekusio ar jo negavusio, žmogaus problema. Taip pat ir jo šeimos problema. Ši krizė gali turėti įtakos ne tik žmogaus sveikatai, bet ir jo atsparumą įvairioms negandoms. Bedarbystė „maitina“ šešėlines, tame tarpe nusikalstamas struktūras, visuomenėje skleidžia susiskaldymą ir pesimizmą, kitaip komplikuoja valstybinių institucijų veiklą ( R. Grigas).

Lietuvoje, santykinai daugėjant pensininkų, invalidų ir pan., ne tik vis didesnis krūvis tenka ir šiaip jau varganus atlyginimus gaunančius darbingiesiams, bet tas krūvis, peržengęs savo kritinę ribą, tampa valstybingumo pamatus griaunančia jėga.

Akivaizdu, kad bedarbystės problema Lietuvoje skaudi dar ir kita, galima sakyti, netradicine prasme. Sovietmečiu daugelis žmonių tiesiog negalėjo įgyti tų charakterio, valingumo bruožų, be kurių gyvenimas laisvės, tame tarpe ir laisvos rinkos sąlygomis paprasčiausiai neįmanomas. Sovietmečiu egzistavusi įtampa įtakojo žmonių neprisitaikymą, adaptavimąsi kintančioje visuomenėje.

Oficialus bedarbystės rodiklis Lietuvoje nėra itin aukštas, tesiekia tik 6 – 7%. Tačiau tai tik statistiniai duomenys. Didesnę problemos dalį sudaro ne oficialiai fiksuojama bedarbystė, o užslėptoji, t.y. tariamasis užimtumas: įstatymais maskuojama pilna ar dalinė bedarbystė (manoma, jog tikroji bedarbystė Lietuvoje gali siekti 15procentų). Bedarbių tarpe aptiktume daug priešpensijinio amžiaus žmonių, kuriems sunku ar tiesiog neįmanoma susirasti darbą bei persikvalifikuoti. Taip pat rastume nemažai ir moterų – jos laisvosios rinkos sąlygomis, pas mus labiau ignoruojamos. Tačiau kaip nekeista, pagrindinę bedarbių daugumą sudaro 15-29 metų amžiaus nesimokantis jaunimas.

Bedarbystė ypač išsiplėtojusi Lietuvos kaimuose. Socialinės modernizacijos prasme miestas visada užbėga į priekį ( R. Grigas). Tai viena iš priežasčių, skatinančių išsivysčiusias šalis iš savo biudžeto piniginėmis pašalpomis remti žemės ūkio gamintojus. Kaimo gyventojų neužimtumas, persipynęs su kitomis blogesnėmis gyvenimo sąlygomis: pablogėjusiu medicininiu, prekybiniu, kultūriniu, transporto ir kt. aptarnavimu. Chroniška kaimo neganda tapo užslėptoji bedarbystė (R. Grigas). Lietuvos kaimai yra atsidūrę žymiai kritiškesnėje būklėje nei miestai. Radikaliausias kaimo gyventojų užimtumo ir jų socialinio stabilumo problemos sprendimas būtų: išdėstymas gyvenvietėse bei miesteliuose pramonės įmonių filialų, smulkių įmonių, dirbtuvių ir pan., t.y. vidutinio ir smulkaus verslo palaikymas ir plėtotė (R. Grigas). Beje, šios problemos sprendimui, anot Grigo, būtų pats metas, kadangi pramonėje vyksta restruktūrizacija, įmonių technologijos pertvarkymas. Siekiant pagerinti padėtį kaime, teks ir toliau finansuoti žemės ūkio gamintojus. Ši padėtis slegia ir taip nedideles pajamas gaunančius eilinius miesto gyventojus

BEDARBYSTĖ ASMENINIAME LYGMENYJE, SOC. RIZIKOS SRITYJE

Darbas yra viena pagrindinių žmogaus vertybių bei svarbiausia gerovės sąlyga. Darbo netektį daugelis žmonių vertina kaip vieną didžiausių grėsmių. Ilgalaikis nedarbas neigiamai veikia žmogaus psichiką, menkina kvalifikaciją, motyvaciją dirbti, sukuria rimtas materialines problemas šeimai, užkrauna papildomą rūpestį valstybei. Bedarbis netenka socialinės aplinkos jaučiasi vienišas ir nemato bet kokis veiklos prasmės.

Akivaizdu, jog bedarbystė sudaro ne tik socialinių, ekonominių problemų, bet ir traumuoja žmogų psichologiškai. Negana to, kad žmogus nesusiranda ar yra netekęs darbo, tai prie viso šito, jis beveik neturi jokių socialinių garantijų. Padėtis tampa dar kritiškesnė. Asmuo neturi pajamų, kad galėtų integruotis į visuomenę, jis neturi teisės į sveikatos priežiūrą, neliečiant išskirtinių atvejų. Jis pradeda „sirgti“ ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai, jam nesuteikiama būtina pagalba, taip jį dar labiau įtraukiant jau ir į taip beviltišką padėtį. Todėl žmogus, žinodamas šią padėtį,netekęs darbo dažnai pradeda panikuoti, nesugeba įsilieti į visuomeninį gyvenimą, jam būtina parama. Šios paramos suteikimą galime priskirti darbo biržai, kuri padeda susirasti darbą ar persikvalifikuoti. Deja, ši sistema nėra visiškai sėkminga.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 756 žodžiai iš 2461 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.