Užimtumo politika Lietuvos integracijos į ES kontekste
5 (100%) 1 vote

Užimtumo politika Lietuvos integracijos į ES kontekste

TURINYS

ĮVADAS 2

1. EUROPOS SĄJUNGOS UŽIMTUMO IR SOCIALINĖ POLITIKA 2

1.1. Pagrindiniai dokumentai 2

1.2. Europos užimtumo strategija 2

2. LIETUVOS UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMA IR JOS RYŠYS SU EUROPOS POLITIKOS UŽIMTUMO GAIRĖMIS 2

2.1. Bendrasis Lietuvos užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumentas 2

2.2. Bendrasis aprėpties memorandumas 2

2.3. Kiti Lietuvos užimtumo politiką įtakojantys dokumentai 2

2.4. Darbo rinkos institucijos Lietuvoje 2

3. INTEGRACIJA Į ES – NAUJOS GALIMYBĖS LIETUVOS DARBO RINKAI 2

3.1.Vietinės užimtumo iniciatyvos 2

3.2. Laisvas asmenų judėjimas 2

4. EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ ĮTAKA UŽIMTUMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMUI LIETUVOJE 2

4.1. Europos socialinis fondas ir Lietuvos darbo rinka 2

4.2. EQUAL vaidmuo Lietuvos užimtumo politikoje 2

IŠVADOS 2

LITERATŪRA 2

ĮVADAS

Temos aktualumas. Užimtumo situacija yra tampriai susijusi su bendra ekonomikos būkle ir kiekvienas ekonominio mechanizmo sutrikimas sukelia atitinkamą užimtumo situacijos pasikeitimą. Todėl visos rinkos ekonomikos šalys turi priemonių, padedančių sušvelninti ekonominių ūkio sutrikimų socialines pasekmes. Priemonių visuma, naudojamų darbo rinkos reguliavimui, sudaro valstybės užimtumo politiką. Šios priemonės – tai tiesioginis ir netiesioginis valstybės poveikis darbo rinkos mechanizmo funkcionavimui [1,5].

Kaip rodo išsivysčiusių šalių patirtis, darbo rinkos (užimtumo) politikos formavimas yra labai sudėtingas ir prieštaringas procesas. Pagrindinė priežastis – dvejopas darbo pobūdis: darbas, kaip ekonominė kategorija, ir darbas, kaip socialinė kategorija. Užimtumo politikoje tai reiškia, kad vienos arba kitos priemonės gali būti efektyvios ekonominiu požiūriu, bet nepriimtinos socialiniu ir atvirkščiai [10].

Valstybės vaidmuo darbo rinkoje pasireiškia dviem aspektais:

1) “pasyvus”, t.y. finansinės priemonės, siekiančios sušvelninti pajamų praradimą (dėl darbo praradimo);

2) ”aktyvus”, t.y. priemonės , siekiančios sumažinti nedirbančių piliečių skaičių [1,8].

Pasyvi valstybės užimtumo politika. Šiuo metu įvairios šalys naudoja įvairias finansines pagalbos priemones bedarbiams formas. Pagrindinės jų – bedarbio pašalpos. Šalia jų dar yra pašalpos iš socialinės rūpybos fondų, vienkartinės išmokos atleidžiamiems iš darbo, o kai kuriose šalyse – profsąjunginės kasos arba privatus draudimas nuo nedarbo [1,8].

Aktyvi valstybės užimtumo politika. Aktyvi politika – tai panaudojimas įvairių ekonominių ir organizacinių priemonių, leidžiančių sumažinti nedarbo mastą. Jos veikia:

1) darbo jėgos paklausos padidėjimą;

2) darbo rinkos mechanizmo funkcionavimo tobulinimą ( įdarbinimo įstaigų, permokymo centrų ir pan.).

Aktyvios politikos priemonės dažniausiai skirstomos:

a) makroekonomines, t.y. bendros ūkio stabilizavimo priemonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai gerina situaciją darbo rinkoje;

b) ”specialios” užimtumo politikos priemonės.

Makroekonominių priemonių pagalba valstybė stengiasi didinti paklausą darbo jėgai ir tuo pačiu mažinti nedarbą. Tam yra atliekama eilė priemonių:

1) mažinami mokesčiai;

2) didinami biudžetiniai užsakymai;

3) mažinamos palūkanų normos;

4) didinama pinigų emisija [1,9].

“Specialios” priemonės daugiausiai nukreiptos struktūrinio nedarbo mažinimui. Pagrindinės iš jų būtų:

1) įvairios atskirų darbuotojų grupių darbo užmokesčio subsidijos;

2) suaugusiųjų permokymo sistemos vystymosi bei permokymo programų finansavimas;

3) socialiai naudingų (viešųjų) darbų organizavimas;

4) įdarbinimo tinklo plėtimas bei jo informacinio aprūpinimo tobulinimas [1,9].

Kadangi ES užimtumo pokyčių tendencijos turi įtaką bendriems užimtumo pasikeitimams Europoje, darbe pateikiama informacija apie Lietuvos užimtumo politiką integracijos į Europos Sąjungą kontekste.

Darbo objektas. Lietuvos užimtumo politika.

Darbo tikslas. Apibrėžti ir apibūdinti Lietuvos užimtumo politikos kryptis Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą.

Darbo uždaviniai:

1. Išnagrinėti Europs Sąjungos užimtumo strategiją.

2. Ištirti Lietuvos užimtumo politikos atitikimą Europos Sąjungos užimtumo politikai, pagrindinėms gairėms.

3. Aptarti Europos Sąjungos socialinio fondo finansavimo pagrindinius prioritetus.

Darbo metodai: mokslinės literatūros, įstatymų, internetinių šaltinių analizė, sisteminimas, apibendrinimas.



1. EUROPOS SĄJUNGOS UŽIMTUMO IR SOCIALINĖ POLITIKA

1.1. Pagrindiniai dokumentai

Aukštas nedarbo lygis – viena didžiausių ekonominių ir socialinių XXI a. pradžios problemų beveik visose ES valstybėse narėse. XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje paaiškėjo, jog norint išspręsti ES darbo rinkoje egzistuojančias problemas, neužtenka tik užtikrinti ekonomikos augimą [10,107].

Bendros socialinės politikos nuostatos socialinės politikos srityje buvo išreikštos Suvestiniame Europos Akte ( 1986 m.). Tolesnis žingsnis, plėtojant socialinės politikos nuostatų derinimą bei veiklos šioje srityje koordinavimą buvo 1989 m. priimta Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija, bet joje įtvirtinti tik pagrindiniai socialiniai politikos siekiai ir nėra numatytos konkrečios prievolės [10,106].

Svarbūs ES žingsniai sprendžiant užimtumo ir nedarbo
problemas žengti 1997 metais Amsterdame įvykusiame ES valstybių vadovų susitikime. EB sutartis papildyta užimtumo skyriumi, kuris numato suformuoti ir įgyvendinti bendrą Europos užimtumo strategiją. Vienas reikšmingiausių Amsterdamo susitikimo rezultatų yra tai, kad pirmą kartą ES lygiu glaudžiai susieta ekonominė politika ir užimtumo politika, siekiant sukurti darbo vietų ir įgyvendinti užimtumo didinimo tikslus. Užimtumo problema suvokiama kaip bendra ES valstybių interesų sritis, ir nors kiekviena ES valstybė atsako už jos vykdomą politiką, bet ta politika turi atitikti bendrą Europos strategiją ir būti koordinuojama pagal kasmet Europos Tarybos nustatomas užimtumo gaires [7].

Planuojant ir numatant ES užimtumo ir socialinės politikos plėtros kryptis ir priemones ateityje ypač svarbi buvo 2000 m. kovo 23-24 d. Europos Tarybos patvirtinta Lisabonos strategija. Ji nustatė naują strateginį tikslą Europos Sąjungai siekiant padidinti užimtumą, sustiprinti ekonomines reformas ir socialinę sanglaudą žiniomis pagrįstoje ekonomikoje. Paprastai Lisabonos strategija apibūdinama nurodant jos pagrindinį tikslą – per dešimtmetį Europos Sąjungą paversti ,,konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kurioje darni ekonominė plėtra būtų suderinta su didesniu ir geresnės kokybės užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda” [8].

Europos Sąjungos užimtumo ir socialine politika siekiama skatinti visuotinę tinkamą gyvenimo kokybę ir reikiamą gyvenimo lygmenį, užtikrinant galimybę gyventi aktyvioje integruotoje ir sveikoje visuomenėje. ES nesiima viena pati formuoti Europos užimtumo ir socialinės politikos ir nėra viena pati už tai atsakinga. Už socialinės politikos formavimą visų pirma atsako pačios valstybės narės. ES imasi tik tų klausimų, kuriuos prasmingiau spręsti ES lygmeniu. Sritys, kuriuose turi būti vystomas glaudus valstybių bedradarbiavimas buvo numatytos šios: užimtumas, darbo teisė ir darbo sąlygos, profesinis mokymas ir tobulinimas, socialinė apsauga, apsauga nuo profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų, darbo higiena ir teisė į susivienijimus bei kolektyvines derybas [12].

1.2. Europos užimtumo strategija

Pagrindinis Europos užimtumo strategijos tikslas – visiškas užimtumas, kuris didintų žinių ekonomikos konkurencingumą, stiprintų socialinę sanglaudą ir lengvintų tvarią plėtrą. ES valstybės narės siekia užimtumo strategijos tikslų per nacionalines užimtumo programas. Atviro koordinavimo procese Europos Taryba kasmet tikslina užimtumo gaires. Šių gairių pagrindu valstybės narės papildo savo metinius nacionalinius užimtumo veiksmų planus, nurodydamos, kaip, kokiomis konkrečiomis priemonėmis arba programomis įgyvendins užimtumo gaires [12].

Iki 2002 metų buvo numatytos 4 užimtumo gairių kryptys:

1. Užimtumo gebėjimai.

2. Verslininkystė.

3. Prisitaikymas.

4. Lygios moterų ir vyrų galimybės.

2003 m. birželio mėnesį patvirtinta Europos Sąjungos užimtumo strategija 2003-2006 metams, kuri vadinasi “Visiško užimtumo ir geresnio darbo visiems strategija” [7]. Ji remiasi trimis pagrindiniais tikslais:

– siekti visiško užimtumo dididant užimtumo lygį;

– gerinti užimtumo kokybę ir darbo našumą;

– kuo daugiau žmonių įtraukti į darbo rinką.

Siekiant šių tikslų užimtumo politika bus orientuojama:

– į aktyvias ir prevencines nedarbo mažinimo priemones, taikomas bedarbiams ir pasyviems asmenims;

– finansinėmis priemonėmis skatinti perėjimą iš nelegalaus darbo į legalų;

– kurti daugiau ir geresnių darbo vietų, skatinti verslumą;

– didinti darbo pasiūlą ir aktyvumą darbo rinkoje visų asmenų grupių ir kuo ilgiau išlaikyti asmenis aktyviais darbo rinkoje;

– užtikrinti lankstumo ir saugumo darbo rinkoje balansą vykstant pokyčiams rinkoje ir prisitaikant prie jų;

– vystyti žmogiškąjį kapitalą investuojant į žinias ir mokymąsi visą gyvenimą, siekiant skatinti mobilumą rinkoje, kad užtikrinti pasiūlos ir paklausos derinimą, užimtumo gebėjimų didinimą, darbo našumą, prisitaikomumą prie pokyčių;

– siekti lyčių lygybės;

– remti darbo rinkoje pažeidžiamų asmenų integravimą ir kovoti su jų dikriminavimu;

– mažinti regioninius užimtumo lygio skirtumus.

Vykdoma politika siekia tokių Europos Sąjungos vidurkių:

– bendras užimtumo lygis – 67 proc. turi būti pasiektas 2005 metais, 70 proc. – 2010 metais;

– moterų užimtumo lygis – 57 proc. 2005 metais, 60 proc. – 2010 metais;

– vyresnio amžiaus darbuotojų ( nuo 55 iki 64 metų ) užimtumo lygis – 50 proc. – 2010 metais.

Darbo kokybės ir našumo gerinimas. Geresnė darbo kokybės yra glaudžiai susijusi su konkurencinga ir žiniomis paremta ekonomika. To reikia siekti bendromis visų dalyvių pastangomis, ypač remiantis socialiniu dialogu. Kokybė yra susijusi ir su darbo vietos charakteristikomis, ir su platesne darbo rinka. Ji apima vidinę darbo kokybę, įgūdžius, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir kilimą tarnyboje, lyčių lygybę, darbuotojų sveikatą ir saugą, lankstumą ir saugumą, įtraukimą ir darbo rinkos prieinamumą, darbo organizavimą ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, socialinį dialogą ir darbuotojų dalyvavimą, įvairovę ir diskriminacijos nebuvimą, bendrą darbinę veiklą. Užimtumo lygį reikia kelti kartu su darbo
[8].

Socialinės sanglaudos ir įtraukimo stiprinimas. Užimtumas yra svarbiausia priemonė socialiniam įtraukimui pasiekti. Vykdomos kartu su atviru koordinavimo socialinio įtraukimo įtraukimo srityje metodu, užimtumo politika turėtų palengvinti įsidarbinimą, skatindamos kokybiško užimtumo prieinamumą visoms moterims ir vyrams, kurie gali dirbti; kovodamos su diskriminacija darbo rinkoje ir neleisdamos išstumti žmones iš darbo rinkos.

Ekonominė ir socialinė sanglauda turi būti skatinama mažinant regioninius užimtumo ir nedarbo skirtumus, kovojant su užimtumo problemomis atskirtose Europos Sąjungos teritorijose ir remiant ekonominį ir socialinį restruktūrizavimą [8].

Strategijoje akcentuojamas geras ES užimtumo strategijos valdymas ir gera partnerystė. Darbo rinkos institucijų, darbo biržų veikla turės būti modernizuota ir jų vaidmuo rinkoje sustiprintas. Vadovaujantis šiais pagrindiniais reikalavimais valstybės narės turėjo parengti konkrečius veiksmus strategijos tikslams pasiekti [8]. Pagal nustatytus rodiklius Europos Komisija kiekvienais metais parengia Bendrąją užimtumo ataskaitą, kurioje vertina šalių narių pažangą įgyvendinant Europos Sąjungos užimtumo strategiją.

ES Užimtumo ir socialinių reikalų direktorato parengtoje 2004 m. Užimtumo Europoje ataskaitoje pažymima, jog užimtumas Europoje, lėtėjęs nuo 2001 m. pirmos pusės, 2002 m. paskutinį ketvirtį visai sustojo, o 2003 m. užimtumo rodikliai pradėjo didėti. Per visus metus užimtumo augimas bevei nepakito ir siekė 0,2 proc., o nedarbo lygis pakilo iki 91 proc. (2002 m. – 8,8 proc.). Kaip minima ataskaitoje, 2003 m . užimtumo padėtis pablogėjo Čekijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Švedijoje. Tačiau konstatuojama, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje užimtumas augo daugiau nei 1 proc. Ataskaitoje daroma prielaida, jog darbo rinkos rodikliams įtakos turėjo ekonomikos augimo lėtėjimas Europoje [11].

Valstybės narės vykdo savo užimtumo politiką, siekdamos įgyvendinti tikslus ir prioritetus. Ypač didelis dėmesys yra skiriamas geram užimtumo politikos valdymui užtikrinti. Be užimtumo gairių valstybės narės turi visiškai įgyvendnti Bendrąsias ekonominės politikos gaires ir užtikrinti, kad šie du įrankiai veiktų darniai.

2. LIETUVOS UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMA IR JOS RYŠYS SU EUROPOS POLITIKOS UŽIMTUMO GAIRĖMIS

2.1. Bendrasis Lietuvos užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumentas

Lietuva vykdydama gyventojų užimtumo ir darbo rinkos politiką, deriną ją su Europos sąjungos veiksmais šioje srityje. Pagal įstojimo į ES partnerystės nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Europos Komisijos užimtumo ir socialinių reikalų generaliniu direktoratu 2002 metų vasario 12 d. pasirašė Bendrojo Lietuvos užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumentą, pagal kurį buvo numatyta nuolat vykdyti situacijos darbo rinkoje bei užimtumo politikos analizę ir vertinimą. Šios analizės tikslas – išnagrinėti, kiek Lietuva pažengė pertvarkydama užimtumo sistemą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Europos užimtumo strategijos nuostatas [3].

Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumente išdėstytos opiausios užimtumo problemos, kurios visų pirma susijusios su būtinybe pripažinti, kad darbo rinka turi atspindėti dinamiškos rinkos ekonomikos – bendros rinkos dalies poreikius, o darbo jėga turi būti mobili, gebanti prisitaikyti ir kvalifikuota. Be to, turi būti suformuota tam tikra politika ir įsteigtos institucijos, padedančios plėtoti lanksčią darbo rinką. Tai apima ir poreikį ugdyti į ateitį orientuotą požiūrį į pramonės restruktūrizavimą, siekiant prisitaikyti prie žinių ekonomikos ir spręsti demografines problemas [3].

Šiame dokumente pateikta darbo rinkos, darbo užmokesčio, mokesčių, žmogiškųjų išteklių plėtros, lygių galimybių analizė, apibrėžtos prioritetinės sritys, kuriose būtina pažanga ir kurias būtina nuolat stebėti atsižvelgiant į užimtumo politikos peržiūros nuostatas:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2038 žodžiai iš 6744 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.