Užklasinė veikla pradinėje mokykloje
5 (100%) 1 vote

Užklasinė veikla pradinėje mokykloje

Turinys

I. Įvadas………………………………………………………………3 psl.

II. Užklasinio darbo esmė ir uždaviniai……………………………….4 psl.

III. Šiandieninės organizuoto laisvalaikio problemos ir perspektyvos…6 psl.

IV. Nepamokinės veiklos įvairovė………………………………………8 psl.

V. Išvados……………………………………………………………….10 psl.

Naudota literatūra……………………………………………………11 psl.

I. Įvadas

Mokykla su pamokų tyla – negyva mokykla, todėl reikia ir nepamokinės veiklos. Mokytojo ir klasės auklėtojo uždavinys – taip organizuoti nepamokinę veiklą, kad ji atitiktų auklėtinių pomėgius, būtų įdomi, turtinga ir naudinga, skatintų darbui ir kūrybai, ugdytų sąmoningą Lietuvos pilietį.

Kaip teigiama “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne”, laisvalaikis – “laisvas, atspėjamas nuo darbo laikas”. Tokį laisvalaikio sąvokos aiškinimą papildo ir patikslina “Lietuviškoji tarybinė enciklopedija”: “ne darbo laiko dalis, skirta laisvai pasirenkamai veiklai, kuri paprastai padeda jam atstatyti ir ugdyti savo jėgas. Kaip ir kiekvieną vertybę, taip ir laisvalaikį reikia branginti, taupiai ir prasmingai naudoti. Laisvalaikis – tai veikla laisvu laiku, ir ją žmogus pasirenka pagal savo interesus”, tai gali būti knygų skaitymas, mezgimas, televizoriaus žiūrėjimas, pasivaikščiojimas ir t.t. Pagal tai, kaip praleidžiamas laisvalaikis, galima spręsti apie žmogaus dorovingumą. Taigi, laisvalaikis – tai laikas, kurį reikia tausoti, tai didžiulė vertybė. Remiantis įvairiais informacijos šaltiniais, galima teigti, kad mokiniai savo laisvalaikį panaudoja pozytiviems ir negatyviems planams įgyvendinti. Pastarieji reiškiasi įvairių nusikaltimų, kurių kasmet daugėja, pavidalu. Kalta čia socialinė aplinka, nes žmogaus “aš” yra jo ir aplinkos sąveika.

Vaikui reikia duoti, kad jis galėtų turėti, vaiką reikai mylėti, kad jis galėtų pamilti, vaikui reikia pareikšti užuojautos įvairiais atvejais, tada jis vėliau supras tėvų, mokytojų bėdas ir juos užjaus. Vadinasi, mokykloje reikalinga ir tokia veikla, kuri padėtų mokiniams atskleisti asmens prigimtyje glūdinčias dorovingąsias jėgas, verstų susimąstyti apie tai, kiek daug gero, šviesaus, džiaugsmingo galėtų gauti patys ir suteikti kitiems produktyviai panaudodami savo laisvalaikį.

Gebėjimas naudingai ir savarankiškai leisti laisvalaikį pats savaime neatsiranda, Tai didelio darbo rezultatas. Dar K.Ušinskis teigė: “Pirmiausia reikia pasiekti, kad auklėtiniui būtų neįmanomas toks laiko praleidimas, kai rankos lieka be darbo, galva be minties, nes kaip tik tokiomis akimirkomis genda galva, širdis ir dorovė”. Negalima palikti vieno moksleivio su apsisprendimo problema – ką veikti laisvu laiku. Žinoma, teigiamas šios problemos sprendimas – pirmiausia tėvų rūpestis. Bet ir klasės auklėtojui derėtų pakalbėti su mokiniais apie racionalaus laiko panaudojimo, protingo veiklos pasirinkimo asmeninę ir visuomeninę reikšmę, priminti draugų, vyresniųjų žmonių pasiektus rezultatus, supažindinti su paprasčiausiais darbo mokslinio organizavimo elementais, aiškinti, kad žmogaus prigimtis yra turtinga, bet joje vystosi tik ta dalis, kuri stimuliuojama, o kitos – lieka giliai prigimtyje, ir praktiškai stengtis, kad moksleiviai aktyviai imtųsi tvarkyti savo laiką, susidomėtų saviaukla.

Vadinasi laisvalaikis gali būti organizuotas ir neorganizuotas. Organizuotas laisvalaikis siaurąja prasme – tai klasės auklėtojo tvarkoma nepamokinė veikla, atsižvelgiant į auklėtinių pomėgius, polinkius ir interesus, tai noras įpratinti vaikus naudingai sau ir visuomenei leisti savo nuo tiesioginių pareigų atliekamą laisvalaikį. Teigiamai vertinamas toks laisvalaikis, kai auklėtinis gilinasi į kurios nors mokslo, technikos, meno srities dalykus. Toks domėjimasis yra pagrindas interesui atsirasti, prielaida atkakliai ir sėkmingai dirbti, ugdyti valią, ieškoti gyvenimo tikslo, kovoti su tinginyste ir veiklumu. Tinkamai leidžiamas laisvalaikis ir tada, kai sportuojama, keliaujama, lankomi teatrai, dalyvaujama meno saviveikloje , skaitomos knygos ir kt. Visi šie darbai naudingi, nors vieni jų epizodiniai, o kiti – pastovūs, atliekami sistemingai, pagal tvarkaraštį, planą ar pan.

Šiandien svarbiausias klasės vadovo uždavinys – sudominti auklėtinį kuria nors užklasinės veiklos sritimi, pažadinti norą dirbti, kurti… Tai galima padaryti tik labai gerai pažįstant auklėtinius. Svarbiausioji vaikų pažinimo dirva yra nepamokinė jų veikla: ruošdamiesi įvairiems renginiams, mokiniai panaudoja išmonę, atskleidžia savo kūrybines galias ir kitas savybes.

II. Užklasinio darbo esmė ir uždaviniai

Mes gimstame silpni – mums reikalinga jėga; mes gimstame be nieko – mums reikalinga pagalba; mes gimstame neprotingi – mums reikalingas protas. Visa, ko mes neturime gimdami ir be ko negalime apsieiti suaugę, mums teikia auklėjimas.

ŽANAS ŽAKAS RUSO

Kompleksinis auklėjimas – tai visų pirma vieninga auklėjamųjų poveikių, formuojančių moksleivio asmenybę, sistema. Galima

pažymėti keletą kompleksinio auklėjimo komponentų: tikslo, uždavinių, turinio, auklėjimo organizacinių formų ir metodų vienybė; kryptinga visų veiklos sferų organizacija; mokymo, lavinimo ir auklėjimo vienybė; mokymo ir idėjinio – dorovinio moksleivių grūdinimo vienybė; auklėjimo ir saviauklos organiškas ryšys ir vienybė; visų auklėjamųjų institutų sąveika; visų socialinių auklėjimo institutų auklėjamosios veiklos tikslus planavimas ir koordinavimas.

Sprendžiant jaunosios kartos auklėjimo uždavinius, diedelis vaidmuo tenka mokytojui. Jis taip turi organizuoti auklėjimo procesą, kad būtų formuojama aktyvi moksleivių gyvenimo pozicija, sąmoningas požiūris į visuomenines pareigas, kas žodžių ir darbų vienybė taptų jų elgesio norma.

Mokykla moko ir auklėja moksleivius ir mokomojo, ir užklasinio darbo procese. Užklasinio darbo metodika yra sudėtinė bendrosios pedagogikos dalis ir sąlygojama objektyvių auklėjamojo proceso dėsningumų. Remdamasis bendrais auklėjimo principais, turiniu ir metodais, ji lemia sistemą užklasinio darbo metodų, organizacinių formų ir veiklos būdų, visapusiškai ugdančių moksleivio asmenybę.

Lemiamą reikšmę, formuojant asmenybę, turi veikla. Tai ta sfera, per kurią žmogus veikoa pasaulį, o kartu formuojasi ir pats. Užklasiniame darbe visus vaikus galima įtraukti į įvairią kolektyvinę veiklą: pažintinę, estetinę veiklą…, į darbą, sportą, žaidimus.

Jaunesniųjų moksleivių veikla nepamokiniu laiku remiasi vaikų aktyvumu ir savaveiksmiškumu, taktiškai vadovaujant pedagogui. Kolektyvinė veikla aktyvina vaiko emocijas, turtina jo dvasinį pasaulį, ji yra vienas iš dorovinio ugdymo veiksnių.

Įvairioje veikloje vaikas ir jo vienmečiai bei suaugusieji veikoa vienas kitą, vaikas mokosi vertinti žmonių poelgius, siekia savarankiškai susivokti įvykiuose. Čia jam gali padėti mokytojo žodis, knyga, laikraštis, vaizduojamojo meno, muzikos kūriniai ir t.t.

Užklasinis darbas neturi vieningos ir privalomos programos, kaip kad mokomasis. Jis turi daugiau galimybių auklėti negu mokymo procesas. Jis padeda plėsti ir gilinti moksleivių žinias, įtvirtinti per pamokas įgytus įgūdžius ir mokėjimus, lavinti sugebėjimus, patenkinti įvairiausius vaikų interesus, formuoti savarankiškumą, organizuoti praktinę visuomenei naudingą veiklą, laisvalaikį. Pradinių klasių mokytojas gali įdomiai organizuoti užklasinį darbą, patenkinti kiekvieno vaiko aktyvumo, savarankiškumo, bendravimo su vienmečiais poreikius, o tai ne visada jam pavyksta per pamokas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1072 žodžiai iš 3564 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.