Užterštumas-aplinkos teršimas medžiagomis kenksmingomis žmogaus sveikatai ir natūraliai ekosistemai (gyviems organizmams ir juos supančiai aplinkai). Aplinkos užterštumas būna natūralių žemės procesų pasekmė, kaip pavyzdžiui vulkano išsiveržimas, bet dažniausiai tai būna neapdairios žmogaus veiklos pasekmė.
Yra dvi teršalų grupės: biologiškai skaidomų pavyzdžiui: nutekamieji vandenys, maisto atliekos ir kitos medžiagos kurios greitai suskaidomos natūralių procesų metu. Ši teršalų grupė tampa pavojinga kai jos kiekis aplinkoje tampa didesnis negu įmanoma suskaidyt. Antra grupė yra biologiškai neskaidomi teršalai. Tokios medžiagos arba visiškai nesuskaidomos arba skaidomos labai lėtai. Atsiradus užterštumui šiomis medžiagomis jas išskirti iš aplinkos yra beveik neįmanoma. Kaip pavyzdį galiu pateikti radioaktyviąsias atliekas. Jos kelia labai didelį pavojų, nes yra tikimybė jog šie teršalai pateks į maisto grandine taip apkrėsdami daugybę gyvų organizmų, o kadangi žmogus yra viena svarbiausių šios grandinės jungčių jis yra labai pažeidžiamas. Tai buvo aiškiai pademonstruota 1960-70 metais kai Japonijos Minimatos pakrantės gyventojai staiga masiškai pradėjo skųstis įvairiais nerviniais negalavimais, kūno drebuliais bei keistu paralyžiumi. Virš 400 žmonių mirė kol vyriausybė išsiaiškino, jog į aplinką buvo pasklidęs didžiulis gyvsidabrio kiekis.