V a mocartas
5 (100%) 1 vote

V a mocartas

(1756 – 1791)

Mažyliui dar nė dviejų metų nesuėjo. Ir vaikščioti jis ką tik išmoko. Jis buvo sveikas, ir viskas jį džiugino – miela mamos šypsena ir pro langą įspindęs saulės spindulėlis, santūri tėvo glamonė ir linksmas paukščio čiulbesys. Jis šypsojosi, juokėsi ir niekada nenorėjo verkti. Mama. Ana Marija, linksma, gyva moteris, jautėsi laiminga: jos vienintelis sūnus buvo gero,linksmo budo.

Bet vieną sykį berniuko elgesys gerokai nustebino Aną Mariją,ir tik po kelerių metų ji viską suprato.

O atsitiko štai kas. Austrų miestas Zalcburgas, kuriame gyveno Mocartų šeima, priklausė arkivyskupui,o arkivyskupo rūmų kapeloje mažylio tėvas tarnavo smuikininku. Baigęs darbą, tėvas mokydavo muzikos turtingų miestelėnų vaikus. Leopoldas Mocartas buvo griežtas, jis nemėgdavo, jei jam kas kliudydavo pamokų metu, todėl Ana Marija mažąjį Volfertį ir jo šešerių metų sesutę Nanerlę išsiųsdavo pasivaikščioti. Taip buvo ir tą kartą. Volfui besikapstant smėlyje, pro tėvo langą pasigirdo muzika. Smuikas ir altas dviem balsais grojo gražią melodiją. Mažylis nustojo žaisti ir ėmė vadinti Nanerlę namo. Vos tik mergaitė spėjo jį užtemti laiptais iki durų, Volfas puolė į tėvo kabinetą. Tėvas supyko ir išprašė mažylį lauk. Berniukas pravirko. Raudojo jis taip ilgai ir graudžiai, kad Ana Marija išsinešė jį iš namų. Bet štai kas nuostabiausia – vos tik mažylis vėl atsidūrė kieme po tėvo langu ir vėl išgirdo grojant du gražius balsus, ašaros kaip mat nudžiūvo, jis nusišypsojo iš džiaugsmo.

Kai Nanerlei sukako septyneri metai, tėvas ėmėsi ją rimtai mokyti muzikos. Mergaitė buvo labai gabi ir greitai išmoko skambinti klavesinu. Vos tik sesuo atsisėsdavo prie instrumento, mažasis Volfgangas stodavo greta ir iki pat užsiėmimų pabaigos nė minutėlei neatsitraukdavo.

Kartą mažyliui labai pasisekė: tėvams išėjus pasisvečiuoti, sesuo jam leido paliesti klavišus, o pati nuėjo žaisti su lėlėmis. Kada ji sugrįžo į kambarį, berniukas vis dar tebesėdėjo prie instrumento ir atsargiai bandė išgauti melodingus garsus. Jie skambėjo negražiai, jis pyko ir vėl atkakliai spaudė klavišus. Sesuo nepajėgė atitrukti jo nuo instrumento.

Tuo metu Volfgangas Mocartas tebuvo trejų metų. O pradėjus eiti ketvirtuosius, tėvas ėmėsi po truputį mokyti skambinti klavesinu lengvesnes pjeses. Jau per pačias pirmąsias pamokas tėvą nustebino nepaprasti Volfgango gabumai: berniūkštis naujus kūrinius išmokdavo taip greitai, kad vargu ar taip sugebėtų bet kuris muzikantas.

Kartą Leopoldas Mocartas pakvietė savo draugus iš Zalcburgo kapelos pasiklausyti sūnaus grojimo. Svečių nustebimas ir žavėjimasis buvo neapsakomas. Greitai visas Zalcburgas žinojo, kad Mocarto namuose auga „stebuklingas vaikas“.

Muzikiniai Volfgango gabumai tikrai buvo stebuklingi. Bet iš tiesų jis buvo paprastas vaikas – linksmas išdykėlis, geraširdis ir žingeidus berniukas, švelnus ir paklusnus sūnus. Jis mylėjo vaikus, su kuriais žaidė, ir suaugusius, mylėjo savo kanarėlę, šunį Pimperlį, mylėjo gėles, medžius, saulę.

Jo tyrumą, vidinę harmoniją, džiaugsmingumą jautė visi, pažinoję Mocartą tiek vaikystėje, tiek jaunystėje, tiek ir suaugusio amžiaus, nors ir jaunystėje, ir vėliau jam teko patirti ir vargo, ir nesėkmių, ir žiaurių gyvenimo neteisybių.

Šlovės Mocartas susilaukė dar visai jaunas. Būdamas šešerių metų, jis jau koncertavo. Tėvas demonstravo jo meną publikai – pradžioje Zalcburge, Miunchene, o vėliau ir Vienoje. Kilmingus ponus ir damas žavėjo puikus Nanerlės balsas ir Volfgango grojimas.

Leopoldas Mocartas nusprendė pradėti didelę koncertinę kelionę po Europos miestus. Jis tikėjosi, kad sėkmingi vaikų koncertai sukraus šeimai turtą, aprūpins ją ateičiai. Pasiskolinęs iš draugų pinigų, gavęs rekomendacinių laiškų ir išprašęs leidimą iš arkivyskupo, Leopoldas Mocartas su žmona ir vaikais leidosi ilgon ir vargingon kelionėn.

Besikratančios karietos, nepažįstami miestai, prisigrūdusios tvankios salės ir šaltos ištaigingos rūmų menės, svetimi veidai, svetimi kambariai ir nejaukios lovos… Nanerlė puikiai dainuoja sunkias pjeses. Volfgangas groja. Groja viską, ko pageidauja tėvas ar kas kitas, groja, tėvui uždengus klaviatūrą, kuria pagal pasiūlytą temą, užrištomis akimis atspėja gaidą, kurią vienas iš klausytojų paskambina klavesinu, išstuksena į kišeninį laikrodį ar net į sustatytus prieš berniuką stikliukus. Miunchenas, Manheimas, Kelnas, Briuselis, Paryžius, Londonas, Haga, Šveicarija.

Mažasis Volfgangas gerokai subrendo. Kuo daugiau kaupėsi įspūdžių, tuo labiau augo jo troškimas kurti muziką. Ir tėvas ėmėsi jį mokyti kompozicijos. Paryžiuje buvo išspausdintos tuometinio aštuonmečio pirmosios keturios sonatos klavesinui ir smuikui.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 795 žodžiai iš 1538 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.