V juknaitė stiklo šalis
5 (100%) 1 vote

V juknaitė stiklo šalis

APIE AUTORĘ

Prozininkė, eseistė ir dramaturgė Vanda Juknaitė gimė 1949 m. lapkričio 28 d. Rokiškio rajone, Papiliuose. 1972 m. ji baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete. Dirbo mokykloje, dėstė Klaipėdos konservatorijoje. Nuo 1975 m. dirba VPI/VPU dėstytoja, yra Lietuvių literatūros katedros docentė, porą metų vedė radijo laidą, bendradarbiauja spaudoje.

1983 m. V. Juknaitė debiutavo apysakos ir apsakymų knygele Ugniaspalvė lapė (išleista serijoje „Pirmoji knyga“). Vėliau išleido romaną Šermenys (1990 m.), 1995 m. atskira knyga išėjo apysaka Stiklo šalis (tapusi V. Juknaitės prozos kvintesencija), o 2002 m. – eseistikos ir straipsnių rinktinė Išsiduosi. Balsu. Be to, 2000 m. pakartotinai išleisti romanas ir apysaka, pridėta drama Formulė (pagal ją Lietuvos nacionaliniame dramos teatre ir Rygos teatre „Skatuve“ G. Padegimas sukūrė spektaklius). 2004 m. kartu su E. N. Bukeliene išleido knygą Saulėlydžio senis: Romualdo Granausko kūrybos interpretacijos. Autorė yra parašiusi kino scenarijų, pjesių (Kauno akademiniame dramos teatre režisierius G. Padegimas pagal jos pjesę pastatė spektaklį „Vainuto raštininkas“, rodytas 1998 m.). 2004 m. pagal V. Juknaitės apysaką Stiklo šalis J. Lapinskaitė pastatė filmą.

V. Juknaitė yra apdovanota J. Paukštelio (1993 m.), Žemaitės (1994 m.), J. Grušo (2001 m.), G. Petkevičaitės – Bitės (2003 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2004 m.), Lietuvos vaikų fondo literatūrinėmis premijomis.

Rašytojos proza jau įėjo į mokyklinę lektūrą – tai romanas Šermenys, apysaka Stiklo šalis.

KŪRYBOS BRUOŽAI

V. Juknaitės kūryba turi išskirtinių bruožų. Joje atspindimos svarbiausios humanistinės vertybės – atsakomybė už kitą žmogų ir visą pasaulį, asmens vertė ir meilė, kuri, rašytojos žodžiais, yra arčiausiai beprasmės egzistencijos pateisinimo. Meilės ir mirties susipynimas, ryškus visoje V. Juknaitės kūryboje, čia pakylėjimas į egzistencinės lemties lygmenį.

Autorės kūryba – tai moteriškai intymus ir skausmingai atviras pasakojimas apie moters, motinos ar šeimos santykius. Rašytoją jaudina vaiko likimas permainų visuomenėje, ji vaizduoja trapią gyvybę šaltame bei nejautriame pasaulyje. Į pirmą vietą kūriniuose dažnai iškyla moters likimas, jos egzistencinė drama vienatvėje. Žmonių gyvenimai vaizduojami ne kaip malonios likimo dovanos, bet kaip sunki pareiga, nes viskas priklauso nuo paties žmogaus veiksmo, jo pastangų ir valios. Kūriniai dažnai turi didaktinių, pedagoginių, kartais net biliūniškos intonacijos bruožų. Rašytoja nepretenduoja būti moderni, nesiekia originalios saviraiškos, naujoviškumo jos prozai suteikia kintančio gyvenimo tikrovė.

Savo lakoniškumu, potekstėmis, iškalbia tyla, metaforos gelmę įgyjančia gyvosios gamtos detale, fragmentiškais pasakojimais šios rašytojos kūriniai dažnai primena japonų prozą.

„V.Juknaitės kūryba – tarsi atvira, pulsuojanti žaizda, prie kurios skaudu prisiliesti, tačiau ir pamiršti jos neįmanoma, nes skaitytojui jautriausias sielos stygas užgauna skaudžios temos: beglobiai gatvės vaikai, moterystės ir motinystės drama“ – taip apie prozininkės kūrybą atsiliepia R. Averkienė savo straipsnyje „Rašymas tik būdas suprasti“, kuris buvo publikuotas laikraštyje XXI amžius (Nr. 94 (1297)). Anot Jūratės Sprindytės, esminė V.Juknaitės rašymų tema – gyvybės, gyvasties sergėjimas.

Pati V. Juknaitė apie savo kūrybą kalba taip: „Rašau mažai. Rašymas man yra tik būdas suprasti. Daug metų bandžiau pasakyti apie motinystę. Kas ji yra, ne iš išorės, bet iš vidaus. Labai nustebau, kad beveik niekas apie tai nėra kalbėjęs“.

Autorės kūryba versta į anglų, latvių, lenkų, rusų, švedų, vokiečių ir kitas kalbas.

APYSAKA „STIKLO ŠALIS“

„Stiklo šalis“ – tai apysaka apie tikrovę, kurios neįmanoma verbalizuoti, kuri lieka už žodžių“, – teigia V. Juknaitė. Tai kūrinys apie moters pasaulį, jos buitį bei dramatišką būtį. Kūrinys parašytas remiantis asmenine rašytojas patirtimi. Ji patyrė, ką reiškia būti motina pokomunistinėje šalyje.

Kritikai palankiai sutiko šį kūrinį. Recenzentė V. Kaladytė akcentavo „pagarbą, džiugesį ir susižavėjimą literatūros kritikų balsuose“; leidyklos anotacija paskelbė apysaką esant „vienu iškiliausių šiuolaikinės prozos kūrinių“ (Daugirdaitė 1999, 74 p.).

Pasak S. Daugirdaitės, iš nūdienos prozos konteksto šią apysaką išskiria vaizdavimo paprastumas, lakoniškumas, net asketiškumas: pasakoma tik tai, kas (rašytojos nuomone) būtiniausia. Anot jos, išskirtinumo teikia ir vaizdavimo objektas: moters vienatvė šeimoje, motinystės dramatizmas. I. Dubovijienė pabrėžia, jog ypatingas yra ir kūrinio komponavimo būdas: „Atskiri vaizdeliai, pasikartojantys motyvai, simboliai, aliuzijos, užuominos, trumpos frazės. […] Kompoziciniu požiūriu apysaka suskirstyta į 21 atskirą dalį. Jose kiekvienąkart vaizduojamas tam tikras Moters gyvenimo epizodas. Kiekviena dalis turi savo vidinę kompoziciją – veiksmo pradžią, raidą, kulminaciją ir atomazgą.“ Stiklo šalis išsiskiria ir tuo, kad tekstas išspausdintas kursyvu. V. Juknaitė tai paaiškina taip: „Aš mėginau eiti iki kalbos pakraščio, kur nebėra žodžių, tiktai
krebždesiai, lemenimas, inkštimas.“

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 802 žodžiai iš 2481 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.