V krėvė – kūčių vakarą analizė
5 (100%) 1 vote

V krėvė – kūčių vakarą analizė

V. KRĖVĖS APSAKYMO “KŪČIŲ VAKARAS” ANALIZĖ

Vincas Krėvė – lietuvių rašytojas, kūręs įvairiomis temomis. Parašęs nemažai kūrinių istorine, Rytų kraštų tematika rašytojas gilinosi ir į kaimo, buities problemas. Jis parašė apsakymų rinkinį “Šiaudinėj pastogėj”. Jame V. Krėvė nagrinėjo kaimo žmonių gyvenimą, buitį. Rašytojas pergyveno du pasaulinius karus, todėl rinkinyje yra kūrinių ir karo tema. Toks apsakymas yra “Kūčių vakaras”. Apsakymo pavadinimas nieko nesako apie kūrinio tematiką, tačiau parodo veiksmo laiką. Veiksmas vyksta Kūčių vakarą Rambių pirkioje. Apsakymas pradedamas gamtos vaizdu. Jis tamsus, prislėgtas, niūrus: “Mėnesiena, kieme šalta, žverbla ir tylu. Tik tvora kai kada sutreška nuo šalčio, tai šuo kieme suamsi kartą kitą ir vėl nutyla, tai sniegas sugurgžda einančiam po kojų.” Norėdamas paryškinti niūrią nuotaiką rašytojas vėliau šį gamtovaizdį įterpia kūrinyje. Tarsi gamtovaizdžio atkartojimas aprašoma Rambio: “Rambio pirkioj buvo niauru ir tamsu. Pas krosnį žibinte rūko skala ir leido mirgančią, nuksnėtą šviesą”. Autorius po kelis kartus naudoja žodžius “šalta”, “žverbla”, “tylu”, “niauru”, “gūdu”, “tamsu”, “nelinksma”. Šie būdvardžiai sukuria niūrų ir baisų vaizdą. Lauke mėnesiena – Rambio pirkioje rūksta skala. Tarsi šuns lojimas ar sniego girgždėjimas lauke, troboje girdisi Rambienės poteriavimas ir Alenos malda. Šiomis paralelėmis autorius sugretina gamtos ir žmonių nuotaikas. Baisų įspūdį palieka Alenos akys: “akys, įsmeigtos vienon vieton, lyg ji stengėsi toli, kažkur už šaltos lygumų bekraštės, pamatyti kažin ką, buvo užsiašarojusios. Ji nieko nei matė, nei girdėjo, kas darėsi aplinkui”. Skaitytojas jaučia, kad kažkas atsitiko. Pagaliau rašytojas atskleidžia viso šio kraupaus vaizdo priežastį. Alena guodžia sūnų: “užmik, užmik, vargdienėli mano mažas, užmik, našlaitėli, prisiverksi, bus dar laiko tėvelio netekusiam”. Aišku, kad šeima neteko tėvo. Autorius nieko nepasako tiesiogiai. Užuominomis ir niūriais vaizdais jis duoda suprasti skaitytojui , kad šeimą ištiko skaudi nelaimė: “gedula ir skausmas skraidė aplinkui, šaipėsi iš tamsių kampų, šešėliais mirgėjo ant sienų”. Žiauria personifikacija rašytojas parodo nelaimę, užgulusią veikėjų pečius. Tarsi šviesulys šioje “ašarų pakalnėje” sužiba Kūčių stalas. Senis Rambys pagal lietuvių papročius ant šiaudų patiesia baltą staltiesę, Rambienė paruošia dvylika patiekalų. Senis Rambys visų patiekalų įdeda į stalo gale stovintį dubenį. Jis skirtas gyvuliams. Tačiau ir šią rimtį, ir šiokį tokį džiaugsmą persmelkia skausmas: “ir širdį jam taip skaudėjo, jog net susiraukė senis, lyg iešmu jį kas nuvėrė. Atsiminė jisai, kad gyvulių jau nebėra, kad tvartai stovi tušti, ir nėra nė kas kūčia šerti”. Autorius panaudoja išraiškingą palyginimą Rambio skausmui išreikšti. Čia išaiškėja gyvulių nebuvimo ir apskritai viso skausmo priežastis – “karas suėdė”. Šį groteskiškai išraiškingą pasaulį autorius pakartoja porą kartų. Senis patiria tikrai didelį skausmą prisiminęs praeitį. Tai parodo alegoriški veiksmažodžiai: “apėmė skausmas”, “vos neapalpo”, “Širdį sugėlė”, “vos nepravirko”, “širdį suspaudė”. Rambio būseną Krėvė parodo hiperbolizuotu palyginimu: “krūtinėje lyg katės draskėsi”. Tačiau senis tramdosi, jis neverkia. Jis neleidžia verkti ir moterims, bet graudūs prisiminimai bėga visų jų mintyse. Tačiau jausmai negali ilgai slėptis žmogaus viduje: “Alena metė šaukštą ir, uždengusi delnais akis, nubėgo į lovą…”, “neiškentė dabar ir Rambienė, paleido balsą ant visos pirkios, numirėliškai marčiai pritardama, raudodama”. Jau vien žodis “numirėliškai” įveda skaitytoją į tragišką veikėjų būseną. Apsiverkia ir iki šiol palyginti linksmas Vikčiukas, o “lopšy jam pritarė mažas broliukas”. Neišlaiko ir taip tramdoma senio širdis: “jaučia senis, kad gerklėje lyg kažkoks kamuolys kopia vis aukščiau, aukščiau, tojoja, smaugia<..>Prikniubo ir užstriūbavo taip, jog net sena krūtinė sudiegė”. Tai apsakymo kulminacija. Kūrinio pabaigoje autorius palygina Rambį su mažu anūkėliu, o paskutine pesimistiška senio fraze autorius nepalieka jokios galimybės geresniam gyvenimui. Šis V. Krėvės apsakymas yra vienas liūdniausių rinkinyje. Jis trumpas ir persunktas skaudaus liūdesio, be jokios optimistiškesnės nuotaikos. Apsakymu autorius parodo, kaip karas sugriauna žmonių gyvenimus.

Šiuo metu Jūs matote 99% šio straipsnio.
Matomi 743 žodžiai iš 747 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.