V krėvės skerdžius skerdžiaus paveikslas
5 (100%) 1 vote

V krėvės skerdžius skerdžiaus paveikslas

Lapino paveikslas V.Krėvės ,,Skerdžiuje”

1. Vinco Krėvės kūryba

2. Keistuolis, paslaptingas Lapinas

2.1 Išorinis portretas ir panašumas su liepa

2.2 Santykiai su kaimo žmonėmis

2.2.1 Santykiai su vaikais

2.2.2 Santykiai su moterimis

2.2.3 Santykiai su vyrais

2.3 Lapino artumas gamtai

2.3.1 Lapino mintys apie girią, mišką

2.3.2 Tikėjimas gamtos gyvybe (panteizmas)

2.4 Lapino santykis su krikščionišku Dievu

2.5 Paslaptinga Lapino mirtis

3. Mano nuomonė apie Lapino santykį su gamta

Lapino paveikslas V.Krėvės ,,Skerdžiuje”

V.Krėvė gimė 1882 m., spalio 19 (7) d., Subartonyje. Jis lietuvių literatūros klasikas, giliai išsimokslinęs, įvairiapusio talento žmogus. ,,V. Krėvė turbūt vienintelis lietuvių rašytojas, tiek daug rašęs ir kalbėjęs apie tikėjimą ir dievus”,- rašo P.Česnulevičiūtė. Kai gyveno Baku mieste (Azerbaidžanas), giliai domėjosi Rytų kultūra, filosofija,,, Krėvė parašė ,,Šiaudinėj pastogėj (1921 m.), ,,Raganius” (1930 m.), ,,Šarūnas” (1911 m.), ,,Skirgaila” (1925 m.) ir kt. Vienas garsiausių jo kūrinių yra ,,Skerdžius” – apie keistuolį skerdžių Lapiną.

Lapinas buvo labai senas, žemo ūgio, tačiau stiprus, drūtas, žilas, bet jaunystėje tikriausiai buvo labai gražus. Jis toks senas, kad niekas net neprisimena jo jauno. Jis labai panašus į Grainio liepą – toji irgi sena, nubujojusi: ,,Kiek tik galiu prisiminti, jiedu visada buvo tokiu pačiu, kaip dabar…”

Visame Pagirių kaime buvo žinomas keistuolis skerdžius. Seniausias, bet vaikiškiausios sielos žmogus sodžiuje. Jis labai gerai sutarė su vaikais. Jiems buvo nesvarbu, kad jis kartais subardavo, nubausdavo. Užtat Lapinas pasakodavo vaikams istorijas apie monus, dvasias. Jiems labai patikdavo jo klausytis. Jei skerdžius pažadėdavo ką parnešti ar padaryti – visada pažadą ištesėdavo. Aišku, vaikai tai degtukų, tai dar ką iš namų vertingo atnešdavo… Tačiau populiarus jis buvo ne vien tarp vaikų…

Moterys Lapiną mėgo turbūt dar labiau nei vaikai, nes jis pas moterį tuščiomis niekada nenueidavo – tai šluotą, tai kokį kita rakandą, ar darbą nudirbti padėdavo – vistiek ne dykai – jis žino, kad jį pamaitins. Moteriškės prižiūrėjo jį taip, kaip neprižiūrėjo savo vyrų.

O vyrai pavydėjo, jo negerbė, net niekino. Pavydėjo, nes moterys daugiau dėmesio skyrė Lapinui, o ne jiems. Negerbė ir niekino, nes tais laikais gerbiami buvo kunigai ar kiti turtingi ar įžymūs žmonės, o skerdžius toks nebuvo – jis varganas senelis – jokia įžymybė: ,,Štai, seni, nukirs Grainis liepą, – erzino kirkindami jį kiti, – teks mirti greičiau, negu manei.”. Visi vyrai juokėsi iš skerdžiaus tikėjimo savo ir liepos vienodu likimu.

Šiuo metu Jūs matote 60% šio straipsnio.
Matomi 437 žodžiai iš 730 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.