V landsbergio indėlis į Lietuvos nepriklausomybę
5 (100%) 1 vote

V landsbergio indėlis į Lietuvos nepriklausomybę

TURINYS

Įvadas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 psl

Biografiniai faktai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 psl

Tautinis atgimimas

 Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įsteigimo aplinkybės . . . . . . . . . . . .5 psl

 Tautos reakcija į LPS susikūrimą ir V. Landsbergio veiklą jame . . . . 6 psl

Lietuvos suvereniteto atkūrimas

 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto pasirašymo aplinkybės. . 8 psl

 „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ . . . . . . . . . . . . . 9 psl

 Lietuvos iššūkis „stipriam centrui“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .9 psl

 Moratoriumas – užkarda ekonominei blokadai . . . . . . . . . . . . . . . . 10 psl

 1991 m. sausio mėn. įvykiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11psl

 Komunistinio pučo pralaimėjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12 psl

Išvados. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .13 psl

Literatūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14 psl

Įvadas

Daugeliui lietuvių, išgirdus žodį „sąjūdis“ ir „nepriklausomybė“, jis siejasi su V. Landsbergio ir dar daugelio žymių Lietuvos politikos, mokslo, meno bei kultūros veikėjų vardais. Pamažu bėgant metams, žmonių mintyse blėsta lemtingi 1988 – 1991 m. įvykiai, pakeitę visos Lietuvos valstybės tolimesnį gyvavimą. Pasipriešinimas tokios mažos, bet dvasiškai didelės valstybės galingajam TSRS milžinui yra reikšmingas posūkis istorijoje. Negarbė būti piliečiu nežinant savo valstybės istorijos ir svarbiausių asmenybių. Galima teigti, kad V. Landsbergis, jo tautiškumas ir tvirtas charakteris, padedant dar daugeliui šviesuolių, išplėšė Lietuvos nepriklausomybę iš egoistiškų ir besočių Rusijos gniaužtų.

Dėl šio darbo ribotos apimties, tebus siekiama apžvelgti šias temas:

1. V. Landsbergio veikla LPS

 LPS kūrimosi aplinkybės

 LPS veikla ir tautos reakcija į ją

2. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas

 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto pasirašymas

 Lietuvos santykiai su TSRS po 1991 m. kovo 11 d.

 Lietuvos Respublikos pripažinimas TSRS

Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos

Akto dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo

signataras

Vytautas

LANDSBERGIS

Gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Baigė vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. 1950 m. įstojo į Valstybinę konservatoriją Vilniuje, ją baigė 1955 m.

1978-1990 m. – Lietuvos muzikos akademijos profesorius. Čia 1994 m. apsigynė habilituoto daktaro disertaciją.

1975 m. už monografiją „Čiurlionio kūryba“ apdovanotas valstybine premija. Nuo 1995 m. yra Tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso organizacinio komiteto pirmininkas – „M. K. Čiurlionio konkurso“ ne pelno įmonės tarybos pirmininkas.

1988 m. birželio 3 d. išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime spalio 22-23 d. – į jo Seimą ir Seimo Tarybą. Nuo 1988 m. lapkričio 25 d. iki 1990 m. balandžio 21 d. – Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, o nuo 1991 m. gruodžio 15 d. – Sąjūdžio garbės pirmininkas. 1993 m. gegužės 1 d. įsteigiant Lietuvos Konservatorių – Tėvynės Sąjungos partiją, išrinktas jos pirmininku. 1995 ir 1998 m. išrinktas pakartotinai.

1991 m. tapo Čikagos Lojolos universiteto teisės garbės daktaru, o 1992 m. – Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto Kaune filosofijos garbės daktaru ir Ogdeno (JAV) Weberio universiteto humanitarinių mokslų daktaru. 1992 m. jis buvo nominuotas Yaale universiteto teisės daktaru.

1997 m. tapo Klaipėdos universiteto garbės daktaru bei Lietuvių Katalikų Mokslo akademijos akademiku, o 1998 m. – Vilniaus Gedimino Technikos universiteto garbės nariu.

2004 m. buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo aplinkybės

1985 m. balandžio mėn. M. Gorbačiovo paskelbta perestroika davė puikų ginklą Lietuvos intelektualams ir visuomenės veikėjams. 1988 m. birželio 2 d. Vilniuje, Mokslininkų rūmuose Verkiuose, aktyviausi permainų šalininkai surengė viešą diskusiją „Ar įveiksime biurokratizmą“. Susirinkusieji sutarė, kad reikia naujos visuomenės organizacijos konstitucinių teisių gynimui. Diskusijos dalyviai pakvietė žmones kitą dieną vėl susirinkti Mokslų akademijos salėje. Ten turėjo būti svarstomas pertvarkos dvasia kiek patobulintas LTSR Konstitucijos projektas.

Birželio 3 d. į svarbiausią Akademijos konferencijų salę Lenino prospekte (dabartinis Gedimino prospektas) susirinko apie penki šimtai žmonių. Susirinkimui vadovavo E. Vilkas, kuris laikėsi nuostatų nagrinėti Konstitucijos projektą bei ekonominę reformą, vengdamas kitokių dalykų ta dingstimi, kad valdžios atstovai nesuardytų susirinkimo. Tačiau daugeliui susirinkusių rūpėjo ne Konstitucija ir ekonomikos reforma, o legali
galimybė pirmą kartą tarybų valdžios metais suformuoti ne „iš viršaus“ primestos organizacijos branduolį. Kalbėtojams pasisakant vis karščiau ir karščiau. V. Landsbergis pareiškė: „Norime kažko konstruktyvaus, veiksmingo. Ne kada nors, dabar.“ Didėjant susirinkimo įtampai, Vilkas prarado susirinkimo kontrolę. Jis skundėsi, jog niekam nebuvo įdomios komisijos pažiūros. Vilkas vis bandė baigti susirinkimą . Renginio iniciatoriams pavyko nukreipti jį reikiama linkme ir patvirtinti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (toliau – LPS) iniciatyvinę grupę daugiausia iš tų kandidatų, dėl kurių buvo iš anksto susitarta, papildžius ją dar keliolika spontaniškai pasiūlytų žmonių .

Į iniciatyvinę LPS grupę įėjo daug V. Landsbergio pažįstamų ir draugų: Julius Juzeliūnas, buvęs valdžios nemalonėje nuo tada, kai 1957 m. buvo statoma jo opera „Sukilėliai“, ir ją uždraudė dieną prieš premjerą. Taip pat dainininkas Vaclovas Daunoras, dailininkai Arvydas Šaltenis, Bronius Leonavičius, architektas Algimantas Nasvytis, plačiai žinomas dėl pastangų išsaugoti istorinius pastatus, poetas Sigitas Geda, rašytojas Vytautas Petkevičius, keletas filosofų – Arvydas Juozaitis, Bronius Kuzmickas . Taip pat į iniciatyvinę grupę įėjo įvairių inteligentijos grupių lyderiai: Arvydas Juozaitis, Zigmas Vaišvila, Artūras Skučas, Gintaras Songaila bei intelektualai – Česlovas Kudaba, Vytautas Landsbergis, Meilė Lukšienė, Jokūbas Minkevičius, Kazimiera Prunskienė, Justinas Marcinkevičius, Regimantas Adomaitis, Vitas Tomkus, Algimantas Čekuolis ir kiti. Iš 35 LPS iniciatyvinės grupės narių net 17 tada priklausė komunistų partijai. Absoliuti dauguma buvo sostinės atstovai.

Tautos reakcija į LPS ir V. Landsbergio veiklą jame

Informacija apie Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susikūrimą sklido po Lietuvą ir susilaukė plataus pritarimo. Greitai radosi pirmieji Sąjūdžio rėmėjų būreliai, prie kurių šliejosi vis daugiau visuomeniškai aktyvių žmonių. Rajonuose Sąjūdžio grupių kūrimosi banga per du tris mėnesius pasiekė apogėjų. Lietuvoje jau nebebuvo žmonių, nežinančių apie Sąjūdį. Svarbiausia, kad ėmė keistis daugelio žmonių santykių su biurokratija pobūdis. Žmonės kratėsi pasyvumo, nusižeminimo, reikalavo atsižvelgti į viešąją nuomonę, pagaliau apie valdžios piktnaudžiavimus galėjo pranešti Sąjūdžio aukštesnėms grandims; tokiu būdu lokaliniai faktai tapdavo visuomeninėmis problemomis.

Bet į susirinkimus ateinančių žmonių sąmonę dar labai dažnai buvo užgožusi baimė. Jų didžiausią nuostabą, nusistebėjimą ir džiaugsmą sukeldavo tai, kad štai atsirado kitokie žmonės, kurie kalba atvirai, matyt, jau galima gyventi be baimės. Vienas tokių pagrindinių kalbėtojų buvo ir V. Landsbergis.

Birželio 23 d. Sąjūdis laimėjo visuomenės simpatijas, surengdamas Gedimino aikštėje susitikimą su XIX partinės konferencijos delegatais. Vytautas Landsbergis buvo svarbiausias Sąjūdžio kalbėtojas, išvardijęs visuomenės nusiskundimus ir pasakęs, kad jie, nors ir nebūdami „populiariai“ išrinkti, „gali tapti mūsų delegatais“, jeigu iš tikrųjų atstovaus Lietuvos interesams konferencijoje. Jis teigiamai priėmė delegatų intencijas „atkurti suverenitetą“, tačiau įspėjo, kad pirma „reikia sukurti teisinę valstybę ir garantuoti, kad teisiniai pagrindai nebus pažeidžiami.“ Jis tvirtino, kad delegatų programoje yra keletas prieštaravimų ir neaiškių teiginių. Baigdamas Landsbergis kvietė susirinkusius laikytis santūriai ir blaiviai, kad nebūtų sukompromituotas šio masinio susirinkimo poveikis .

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1175 žodžiai iš 3916 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.