V mačernio poezijos filosofinė prasmė
5 (100%) 1 vote

V mačernio poezijos filosofinė prasmė

Vytautas Mačernis – jauniausias literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, vienas pačių reikšmingiausių savo kartos poetų.

V.Mačernis gimė 1921m. birželio 5d. Šarnelėje, netoli Žemaičių Kalvarijos. Jis mokėsi Sedos progimnazijoje, Telšių gimnazijoje, kurią baigė 1939m. Tų pačių metų rudenį įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Studijavo anglų k. ir literatūrą. 1940m. persikėlė į Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. 1941m. metė anglistiką, perėjo į filosofiją, kurią studijavo iki pat universiteto uždarymo 1943m. Vokiečiams uždarius Vilniaus universitetą, V.Mačernis grįžo į tėviškę ir gyveno iki 1944m. Ten gyvendamas, V.Mačernis kūrė eilėraščius ir laiškais siųsdavo draugams. Eilėraščius iš originalų persirašinėdavo kiti, nes V.Mačernio kūryba tuo metu buvo populiari moksleivių, studentų, jaunosios inteligentijos sluoksniuose. Tokiu būdu jo poezija rankraščiais ir nuorašais plačiai pasklido po Lietuvą dar iki poeto mirties. Bolševikų armijoms artėjant, V.Mačernis nusprendė trauktis į Vakarus, ir žuvo prie Žemaičių Kalvarijos 1944m spalio7d. Palaidotas Šarnelėje.

V.Mačernis nespėjo išleisti nė vieno savo poezijos rinkinio. Vienintelis didesnės apimties visiškai užbaigtas kūrinys „Vizijos“ pirmą kartą išleistas Romoje, 1947m.

Vytautas Mačernis visą trumpą savo gyvenimą paskyrė žmogaus gyvenimo prasmės ieškojimui. Jis gilinosi į tokius sudėtingus būties klausimus kaip: kodėl jis gyvena Žemėje ? Kokia žmonijos misija joje ? Kodėl egzistuoja pasaulis, kupinas kančios, skausmo ir neapykantos. Jam pačiam teko tą skausmą išgyventi. Būdamas jautrios sielos, poetas negalėjo likti abejingas Lietuvą ir visą pasaulį sudrebinusiems įvykiams: pirmajai sovietinei okupacijai, vėliau fašistinės Vokietijos įsiveržimui, galiausiai antram pasauliniam karui, nusinešusiam tiek gyvybių. Todėl nenuostabu, kad jo poezijoje vyrauja niūri nuotaika, tamsios spalvos, pasaulio atšiaurumo tema. Ypač šia nuotaika persmelktas ,,Vizijų” ciklas, kur pasaulis įvardintas pikto vakaro, klajoklio vėjo, erdvėje pasiklydusio klajūno paukščio įvaizdžiais. Vytautui Mačerniui būdinga egzistencialistinė pasaulėjauta, kurios įdomiausias atstovas Vakarų Europoje Albertas Kamiu ir jo kūrinys ,,Svetimas”. Egzistencialistai teigia, kad žmogui jį supantis pasaulis priešiškas ir nepažinus, kad jame nieko nėra pastovaus, o asmenybė pasmerkta kovai, kančioms ir galiausiai pražūčiai. Tai patvirtina ir V.Mačernis:

Praeinančiam pasaulyje praeisiu,

Kasdien suduždamas ir išdidus.Tačiau Mačernis nėra egzistencialistas. Jis tik nagrinėjo tuos pačius būties klausimus, kaip ir šios filosofinės krypties atstovai. Ypač ryškiai jaunojo poeto kūryboje atsispindi pagrindinė egzistencializmo tema – kančia, nes V.Mačernio kūriniuose lyrinis subjektas dažnai nelaimingas ir kenčiantis dėl pasaulio nepažinimo.

Visą gyvenimą V.Mačernis siekė pažinti ir jį supantį pasaulį, nes tik ieškodamas gali surasti gyvenimo esmę. Einant pažinimo keliu, kyla daug ir įvairių klausimų, į kuriuos atsakymai ne visada surandami. V.Mačernis – vienas labiausiai klausiančių Lietuvos poetų. Klausimai būdingi visai jo lyrikai.

Nemažai sonetų parašyti nepaisant pagrindinių taisyklių, kurios būdingos šiai poezijos rūšiai – keturiolika eilučių, aiški mintis, jos užuomazga ir pabaiga su apibendrinimu bei išvada. O Vytauto Mačernio sonetuose pagrindinė mintis dažnai paslėpta, neaiški, tęsiasi per visą sonetą (tai rodo strofos, arba visiškai neatskirtos, arba atskirtos ne taškais, o kableliais, pavyzdžiui, septintajame rudens sonete). Dažnai sonetas baigiasi be pagrindinės išvados ar apibendrinimo. Tai parodo ir savita skyryba – nemažai sonetų pasibaigia ne tašku, o daugtaškiu arba klaustuku. Daugtaškis parodo, kad sonete ne viskas išsakyta, kad daugiau pasakyti ar išsiaiškinti neįmanoma. Klaustuku besibaigiantis sonetas rodo, kad lyrinio ,,aš” eita ieškojimų keliu, tačiau atsakymai taip ir nesurasti. Dažnai lyrinis subjektas ieško atsakymų, žinodamas, kad tiesos neras. Kartais poetas sulieja šių abiejų skyrybos ženklų reikšmes – tinka tiek klaustukas, tiek daugtaškis. Pavyzdžiui, dvidešimt aštuntajame žiemos sonete:

Taip! Trokštu – nes esu gyvenimo besotis –

Gyvent, gyvent, visus kaskart mylėt labiau,

Galbūt ir dar ko nors… Argi aš pats žinau…

Kartais galima rasti ir tokių klausimų, kurie išryškėja iš viso soneto konteksto, toks, pavyzdžiui, yra antrasis rudens sonetas.

Norėdamas pažinti pasaulį, atskleisti visas jame glūdinčias paslaptis, lyrinis subjektas pats sau užduoda klausimus. Jis nepatenkintas gyvenimu, nesuvokęs ir neišsiaiškinęs visų būties klausimų. Dėl visiško nežinojimo sieloje tuščia, nejauku. Dvidešimt penktajame V.Mačernio žiemos sonete pasakyta: ,,Man neramu. …” . Nerimas atsiranda žinant, kad pasaulyje daug neaiškumų. Nežinoma netgi nerimo priežastis. Septintajame žiemos sonete lyrinis subjektas pabunda vidurnaktį, (,,Vidurnaktį dažnai aš pabundu) kamuojamas
nežinios:

Ir aš nebežinau,

Kas daros su manim.

Lyrinis subjektas, suvokęs, kad pasaulyje yra daug paslapčių, bando išsiaiškinti jas. Dažnai paslaptys pateikiamos kaip klausimai, t.y. patys klausimai jau paslaptys. Jie ne buitiniai, o filosofiniai. Ne kiekvienas juos gali užduoti, nes norint tai padaryti, reikia suvokti save, todėl pirmasis klausimas bus: ,,Bet kas gi aš esu ?”

Šis iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas atsakymo neturės – tai patvirtina ir soneto pabaiga: ,,…Argi aš pats žinau…”. O bandymas spėlioti, paženklintais žodžiais, turinčiais neaiškumo seką: turbūt, kažkoks, keistas, lydinys, galbūt, ko nors… . Klausimas apie save nėra labai originalus. Dar antikos filosofas Chilonas Apolono šventyklos sienoje išrašė žodžius: ,,Pažink save”. Prieš bandant pažinti pasaulį, gal geriau pabandyti bent truputį suvokti save, nes paslapčių ir čia pakaks. O tada gal ir pasaulio nepažinumas negąsdins. ,,Aš” ir yra didžiausia visatos paslaptis, o ne kiti, nes reikia suvokti savo atėjimo į pasaulį prasmę, kodėl ,,aš” pasauliui reikalingas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 980 žodžiai iš 1951 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.