V mykolaičio-putino altorių šešėly ištraukos analizė
5 (100%) 1 vote

V mykolaičio-putino altorių šešėly ištraukos analizė

Vincas Mykolaitis-Putinas-lyrikas, prozininkas, dramaturgas, literatūros profesorius.”Altorių šešėly”- žinomiausias psichologinis – intelektualinis romanas.

Šios ištraukos tema- žmogaus ir gamtos ryšys.

Segmento pradžia -aiškus veiksmo laikas:” Pagaliau pasibaigė pirmieji mokslo metai, laimingai praėjo egzaminai.” Pirmojoje pastraipoje skaitytojai supažindinami su

pagrindiniu veikėju-klieriku Liudu Vasariu. Tuoj pat pajuntame linksmą nuotaiką:..”Vasaris su džiaugsmu rengėsi važiuotu namo atostogų”.

Antroje pastraipoje trumpai apibūdinama veiksmo erdvė-seminarija, paniurę jos mūrai. Sužinome, kad ši diena – klierikų ilgai laukta, nes visi “degė noru kuo greičiau išsprukti iš tų paniurusių mūrų”. Ištraukos džiugią nuotaiką sustiprina Vasario tėvas,”atvažiavęs parsivežti sūnaus, patenkintas ir linksmas, tarsi net pajaunėjęs”. Juk Liudas-laukiamas, nepaprastas svečias tėvų namuose.

Kitoje pastraipoje erdvė kinta. Rašytojo tapoma gamta siejama su Liudo Vasario išgyvenimais, jausmais, savijauta. Šis epizodas pradedamas fraze: “Toli jau pasiliko …bokštus”. Čia piešiami Liudo dvasiniai išgyvenimai: tolstant nuo seminarijos mūrų,”lengviau darėsi klieriko Vasario širdy ir šviesiau akyse”. Rašytojas, pavartodamas antitezę, paryškina dienos šviesą ir juodą sutaną.

Kitas segmentas-vidinė Vasario būsena.Ištrūkęs iš seminarijos Liudas pasijunta laisvas ,nevaržomas, nes” visas jo kūnas tarsi pavirto į vieną jutimą , o visas dvasios gyvenimas į vieną jausmą”.Liudas “stačiai svaigo, jis negalėjo pakelti to jutimo ir to jausmo dydžio.Tai įrodymas, kaip veikėjas artimas gamtai, kaip jis pasiduoda gamtos pasauliui. Neatsitiktinai Gamta parašyta didžiąja raide.

Ištraukoje piešiamas gamtos vaizdas: miškai, ežerų krantai, kalneliai, kadagynai.Liudo akių nepatraukia peizažas, atskiri jo vaizdai. Jis dabar juto pačią Gamtą, pačią jos visumą”. Liudas junta gamtos visumą, kurią rašytojas išskaičiuoja:miškai, ežerai, žiogelių čirškėjimas, paukščių čiulbesys.

Kitose pastraipose Vasaris jaučiasi tarsi einąs iš tamsos į šviesą. Tokį

išgyvenimą personažas lygina su žmogaus,kuris ilgą laiką tūnojęs tamsoje ,”išvysta puikų vidudienio saulės nušviestą sodą”. Liudas šį jausmą lygina su kurčiojo būsena:”..jeigu kurčias staiga išgirstų šimtabalsę daugybės instrumentų simfoniją ,-jisai negirdėtų nei smuikų melodijos, nei violončelių raudos,..bet girdėtų didingą harmoniją, ir jau veržtųsi iš krūtinės širdis, pažadinta tų garsų didybės”.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 396 žodžiai iš 734 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.