V mykolaičio – putino biografija
5 (100%) 1 vote

V mykolaičio – putino biografija

Vincas Mykolaitis – Putinas

Biografija

Vincas Mykolaitis – Putinas gimė 1893 m. sausio 6 d. Pilotiškių kaime, Prienų rajone. Jis turėjo dar šešis brolius ir dvi seseris. Vaikystė, nors ir be skurdo, nebuvo skaidri. Tėvas buvo labai griežtas, ambicingas, kieto charakterio. Motina jautresnė, švelnesnio būdo, niekada nerodydavo savo pykčio, šeimos reikaluose didelės įtakos neturėjo. Rašytojo šeima išsiskyrė iš kitų savo uždarumu ir šaltumu. Kaip rašė pats Putinas savo atsiminimuose, šeimoje jie tarsi varžėsi vieni kitų, laisviau jausdavosi tarp samdinių ar šiaip svetimų žmonių.

Pilotiškių gamtovaizdžiai taip pat nėra itin patrauklūs. Nėra ten netoliese nei upės, nei ežero, nei aukštumų. Aplink vien lygumos, neišvaizdūs dirvonai, kai kur pelkėtos žemumos.

Tačiau poetinius išgyvenimus žadina ne vien spalvingi gamtos reginiai, šventinės nuotaikos, romantiškos gyvenimo situacijos. Dvasingumas slypi ir po kieta kasdienybės pluta, žmogiškoji siela išsiveržia net pro šiurkščiausią materialumą. Būsimajam poetui giliai smigo sąmonėn kiekviena žmonių pastanga dvasiškai pakilti virš pilkos kasdienybės, bent akimirkai nugalėti savo ribotumą. Išskrendantys į tolimas šalis paukščiai jam asocijavosi su vidiniais sielos troškimais “ pralaužti mūsų būties uždarumą”.

V. Mykolaitis turėjo gerą klausą ir gražų balsą. Besimokydamas pirmoje gimnazijos klasėje, pradėjo dainuoti mokinių chore, o vėliau ir Marijampolės lietuvių chore. Taip pat gimnazijoje Putinas garsėjo ir kaip geras dailininkas.

Baigęs keturias gimnazijos klases, Mykolaitis pasuko tradiciniu didžiosios lietuvių jaunuomenės dalies mokslo keliu. 1909 jis įstojo į Seinių kunigų seminariją.

Seiniuose patirti įspūdžiai aiškiai atsispindi romano “Altorių šešėly” pirmojoje dalyje. Tai, ką seminarijoje patyrė Liudas Vasaris iš dalies atitinka paties Mykolaičio nuotaikas.

Būdamas antrajame kurse, Mykolaitis – Putinas įsitraukė į slaptą seminaristų lavinimosi būrelį. Ten jis studijavo Lietuvos istoriją, literatūrą, kalbą, ugdė savo literatūrinius ir mokslinius sugebėjimus.

Senių laikraštyje “Šaltinis” 1911 m. pasirodė pirmasis Mykolaičio eilėraštis “Sursum corda” (Aukštyn širdis), pasirašytas Putino slapyvardžiu. Debiutinis jauno poeto kūrinys dvelkė seminarijos dvasia, eilių intonacija ir stilius buvo artimi bažnytinei patetikai ir meditacijoms. Panašiu balsu Putinas ir vėliau bylojo ne kartą, bet visi jo religinės tematikos eilėraščiai išėjo dirbtinai, be didesnio jausmo. Nuoširdžiau poetas atsiskleidė eilėraštyje “Skausmo balsas” .

Ankstyvuosiuose Mykolaičio – Putino eilėraščiuose stilistinės priemonės ir tonas gana panašūs į Maironio. Nemažai čia ir teminių motyvų: anticarinių nuotaikų, bodėjimosi priespaudos našta ir laisvės ilgesio.

Be minėtojo “Šaltinio”, Mykolaitis – Putinas savo eilėraščius spausdino ir pagrindiniame klerikaliniame “Draugijos” žurnale.

Pradedantį poetą ėmė traukti platesni literatūros horizontai:1913 m. jo eilėraščiai pasirodė literatūriniame žurnale “Vaivorykštė”. Šį faktą V. Mykolaitis – Putinas vėliau laikė tikruoju “savo įsivesdinimu į lietuvių literatūrą”.

Poetas nežymiai priešinosi klerikalinės aplinkos poveikiui, siauram literatūros suvokimui. Margame XX a. pradžios lietuvių literatūros sraute, V. Mykolaitis – Putinas intensyviai ieškojo savo kelio, įvairiai bandė suderinti savo poetinį balsą su to meto poezijos choru. Pirmuosiuose poeto bandymuose romantiškai pakilių posmų, emblemomis virtusių retorinių figūrų bei įvaizdžių.Ne kartą V. Mykolaitis – Putinas bandė paliesti ir socialinius motyvus.

1913 m. periodikoje pasirodė Putino lyrinis prozos vaizdelis “Vakaro lopšinė”, artimas V. Krėvės “Vakarinei giesmei”. Kai kur liaudies dainų stiliumi mėginta paliesti ir gamtinius motyvus. Sekdamas L. Gira, poetas bandė tautosakine forma išreikšti ir individualius išgyvenimus bei nuotaikas.

Tarp pirmųjų Putino bandymų išsiskiria gamtiniai eilėraščiai. Nuo pat jaunystės visus erdvės ir kosminio laiko požymius poetas matė dvejopai: tekanti ir besileidžianti saulė, žvaigždėti vidurnakčiai, besikeičiantys metų laikai jam egzistuoja kaip realūs didelio būties proceso reiškiniai, žadantys pasigėrėjimą ir gyvenimo pilnumos nuovoką. Ilgainiui, poeto kuriama gamta įgavo savotiškas spalvas ir kontūrus, tapo tarsi jo sielos veidrodžiu. Jauną poetą traukė galingas gamtos stichijų siautėjimas (Audra), mėnesienoje nutilusi jūra (Nutilusi jūra), svajingi saulėlydžiai (Leidžiantis saulei)…

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 694 žodžiai iš 2110 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.