Recenzija
Autorius Viktoras Suvorovas, pavadinimas „Diena – M“, parašyta 1994 metais. Išleista Rusijos Federacijoje 2002 metais, leidykla „AST“. 320 puslapių.
Vldimiras Bogdanovičius Rezunas (autoriaus slapyvardis Viktoras Suvorovas) gimė sodžiuje Barabaš, Chasansko rajone 1947 balandžio 20d. kariškio šeimoje. Pusiau rusas, pusiau ukrainietis. Baigė Kalinsko suvorovo karinę ir Kijevo aukštąją karinę komandinę mokyklas. Buvo žvalgybos valdymo štabo karinės apygardos oficeru. Nuo 1970 metų – CK KPSS (Sovietų Sąjungos komunistinės partijos centrinis komitetas) nomeklatūroje. 1974 metais baigė Krinę – diplomatinę akademiją. Keturis metus dirbo GRU (Pagrindinė žvalgybos valdyba) Ženevos rezidencijoje.
Buvo sutelktas britų žvalgybos MI-6 (SIS – slapta žvalgybos tarnyba). Anglų paskutiniais tvirtinimais pirmiausia iniciatyvą parodė pats Rezunas. 1978 metasi pabėgo i Didžiąją Britaniją, aktyviai bendradarbiavo su britų žvalgyba. Rezuno išdavystės rezultatu buvo daugelio rezidencjos darbuotojų pašaukimas atgal į SSRS.
Kaip teigiama Aleksandro Kadetovo knygoje „Kaip Viktoras Suvorovas išdavė „Akvariumą““, Rezuno senelis, Vasilijus po to, kai sužinojo apie anūko išdavystę, nusižudė, palikęs raštelį „Iudą prakeikiu“. Knygos „Paskutinis mifas“ autoriaus V.Sinelnikovo žodžiais, Vladimiro Rezuno tėvas, kaip ir senelis, palikęs gyvenimą anksčiau laiko, pasakė serialo autoriui, kad jo sūnus „atnešė šeimai daugiau vargo nei Hitleriui“.
Rezunas tvirtino, kad jam buvo skirta mirties bausmė SSRS. Pasak N. A. Petuchovą, Rusijos Federacijos Aukščiausio teismo pirmininko pavaduotoją, šitas tvirtinimas neturi jokios pagrindo: Rezunui ne tik neskyrė bausmės, bet ir jo byla net nebuvo perduota teismui. Kita vertus egzistuoja ir priešingo pobūdžio liudijimai. Iš GRU viršininko, generolo F. I. Ladigino interviu laikraščiui „Komsomolskaja pravda“ (14.08.99) populkininkui I. Černiakui, karinio speckoro klausimas: „Aš girdėjau, Suvorovui–Rezunui skirta aukščiausia bausmė…“ GRU višininko atsakymas: „Dar jo nepagavus – taip.Vyko teismas.“
Šiuo metu Rezunas gyvena Londone, Jungtinėje Karalystėje. Yra vedęs (dar 1978 metais), turi du vaikus. Rašo istorinio-publicistinio pobūdžio kūrinius, kaip: „Pasirinkimas“, „Ledlaužis“, „Išvaduotojas“, „Apsivalymas“, „Paskutinė respublika“, „Savižudybė“ ir kitos knygos, kurios susilaukė pasaulinio pripažinimo ir šlovės (bei kritikos) ir keletas net yra išverstos daugiau nei į 20 kalbų, bei išleistos daugiau nei 65 šalyse.
Savo veikale „Diena – M“ Suvorovas stengiasi išaiškinti skaitytojui apie patį karinį pasirengimą prieš ir II Pasaulinio karo metu. Yra minimi tikslūs pagamintų mašinų skaičiai (tankų, karinių lėktuvų, prietaisų, šovinių ir t.t.). Yra skirta daug dėmesio būtent karinėms oro pajėgoms – pateikiami duomenys apie lengvą karinius lėktuvus „Pegasas“, SU-2, JU-88 ir daugelį kitų. „Ivanov“ pabrėžiamas išskirtinai, nes net pavadinimą gavo nuo Stalino slapyvardžio, kurių jis turėjo begalę: Vasiljev, Čižikov, Koba. Kalbama apie SSRS vidaus valdžios struktūrą: stabiliai ir nepajudinamai sėdėjo Stalinas ir Ribentropas, likę pareigūnai kovėsi dėl vietos po ‚saule‘. Taip pat atskleidžiamos strateginės paslaptys, kaip: SSRS mobilizacija turėjo du etapus: ‚slaptąjį‘ ir ‚viešąjį‘. ‚Slaptojo‘ metu buvo parengiama pati valstybe, sutelkiama pusė karinės jėgos ir staigiai ir netikėtai smogiama priešui, kad jis būtų užpultas netikėtai (šia strategija, kad užkriavimas galimas tik iš pasalų ir niekaip kitaip, vadovavos abu: kaip Stalinas, taip ir Hitleris). Tuo tarpu ‚viešasis‘ yra galutinis visuomenės parengimas karui su mobilizacijos paskelbimu (apie tai sužino ir kaimyninės valstybės). Pasak Staliną mobilizacija ir yra karo paskelbimas, todėl faktiškai ‚slaptojo‘ etapo paskelbimu 1939 rugpjūčio 19d. jis pradėjo II Pasaulinį karą. Knygos pavadinimas byloja apie dieną M – mobilizaciją (visuotinę). Tačiau kaip galiausiai paaiškėja, ji taip ir neatėjo, nes Hitleris aplenkė Staliną pradėjęs karą jau rugsėjo 1d., tuo tarpu kai dalinis antras etapas prasidėjo tik 2d.