Vabzdžių pernešamos ligos
5 (100%) 1 vote

Vabzdžių pernešamos ligos

Vabzdžių pernešamos ligos

Problema didėja

Lotynų Amerikoje vakaras. Laikas miegoti. Mama meiliai apklosto sūnelį ir palinki labos nakties. Tamsoje iš lubų plyšo virš lovos išlenda žvilganti, juoda, trumpesnė nei trijų centimetrų bučiuojančioji blakė. Miegodamas vaikas nepajunta, kaip ji užkrenta ant veido ir beveik be sakusmo straubliuku praduria švelnią odelę. Besiurbdama kraują blakė išsituština; jos išmatose knibždėte knibžda parazitų. Nepabusdamas berniukas pasikaso veidą ir blakės išmatos pakliūva į žaizdelę.

To pakanka — berniukas pasikrečia Šagaso liga. Per savaitę ar dvi pakyla aukšta temperatūra, kūnas paburksta. Jei vaikas nenumiršta, apsigyvenę jo organizme parazitai kenkia širdžiai, nervų sistemai bei vidaus organų audiniams. Kokius 10 – 20 metų jis gali nieko ypatinga nejausti. Bet paskui atsiranda virškinimo trakto pakitimų, prasideda smegenų infekcija, o galiausiai dėl širdies nepakankamumo berniuką ištinka mirtis.

Šis pavyzdys realistiškai pailiustruoja, kaip užsikrečiama Šagaso liga. Lotynų Amerikoje toks mirtinas bučinys gresia milijonams žmonių.

Daugiakojai žmogaus palydovai

Daugumą įprastų žmogaus ligų, kurioms būdingas karščiavimas, sukelia vabzdžių platinami mikroorganizmai“. Paprastai žmonės vabzdžiais vadina ne vien tikruosius vabzdžius — šešiakojus gyvius, pavyzdžiui, muses, blusas, uodus, utėles ar kitokius vabalus, — bet ir turinčius aštuonias kojas, kaip antai įvairios erkės.

Kaip vabzdžiai mus apkrečia

Vabzdžiai užkratą perneša dvejopai. Pirmasis būdas — per nešvarumus. Enciklopedijoje rašoma, jog kaip žmonės nešvariais batais prineša į namus purvo, taip kambarinės musės ant kojų gali nešioti milijonus mikroorganizmų, o šie, kai jų esama pakankamai daug, — sukelti ligą“. Pavyzdžiui, musės gali prisirinkti užkrato nuo išmatų ir pernešti ten, kur nutupia: ant mūsų maisto arba gėrimo. Taip žmonės suserga įvairiomis sekinančiomis, mirtinomis ligomis: vidurių šiltine, dizenterija ar net cholera. Be to, musės padeda platinti trachomą; dėl jos daugybė žmonių netenka regėjimo. Apankama surandėjus ragenai — skaidriajai akies daliai priešais rainelę. Pasaulyje nuo šios rykštės kenčia apie 500 000 000 gyventojų.

Manoma, jog tokiu pat būdu ligas perneša ir nešvarumus mėgstantys tarakonai. Be to, su tarakonų sukeliama alergija specialistai sieja pastaruoju metu, ypač tarp vaikų, labai padažnėjusią astmą.

Ligų sukėlėjai vabzdžių organizme

Kai virusai, bakterijos arba parazitai randa prieglobstį vabzdžių organizme, šie gali platinti ligas antruoju būdu — geldami arba kaip nors kitaip. Tačiau taip žmonės ligomis užsikrečia tik nuo nedaugelio vabzdžių. Pavyzdžiui, nors yra tūkstančiai uodų rūšių, maliariją, —pasaulyje antrą (po tuberkuliozės) pagal pavojungumą gyvybei užkrečiamą ligą, — platina tik Anopheles genties uodai.

Tačiau kiti uodai perneša daugybę kitokių ligų.

Aišku, uodai ne vieninteliai vabzdžiai, kurių organizme yra ligos sukėlėjų.

Utėlės bei erkės, be kitų ligų, nešioja įvairių formų šiltinę. Vidutinio klimato kraštuose erkės platina sekinančią Laimo ligą; Jungtinėse Valstijose bei Europoje tai vienas dažniausių vabzdžių platinamų susirgimų. Švedų atliktas tyrimas parodė, jog migruojantys paukščiai erkes gali nuskraidinti tūkstančius kilometrų, tad, galimas daiktas, dėl to ligos plinta naujuose regionuose. Erkės, — rašoma enciklopedijoje, — skaičiumi ligų, kurias perduoda žmonėms, pralenkia visus kitus nariuotakojus (išskyrus uodus).“ Erkė gali nešioti net trijų skirtingų ligų sukėlėjus ir visomis apkrėsti vieninteliu įkandimu!

Kodėl ligos grįžta?

Maždaug prieš 40 metų manyta, jog įprastos vabzdžių sukeliamos ligos, kaip antai maliarija, geltonasis drugys bei dengė karštligė, daug kur pasaulyje beveik išnyko. Bet tuomet įvyko kažkas netikėta — jos vėl atsirado.

Kodėl? Viena priežastis — kai kurie vabzdžiai bei jų organizme esantys mikrobai įgavo atsparumą tiek insekticidams, tiek gydymui vartotiems medikamentams. Šį natūralų prisitaikymo procesą paskatino ne tik per daug naudojami insekticidai, bet ir netinkamas vaistų vartojimas. Daugelyje skurdžių šeimų, — rašoma knygoje Mosquito, — žmonės tik tol vartoja vaistus, kol kiek palengvėja, o likusius pasideda kitam kartui.“ Neišgijusiame organizme stipresnieji mikrobai gali išlikti ir daugintis, o nauja jų karta jau būna įgavusi atsparumą vaistams.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 701 žodžiai iš 1301 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.