Vaclovas biržiška – dokumentotyrininkas ir jo darbai
5 (100%) 1 vote

Vaclovas biržiška – dokumentotyrininkas ir jo darbai

Žymus lietuvių bibliografas ir dokumentotyrininkas Vaclovo Biržiškos (1884-1956) rašto veikla truko beveik penkiasdešimt metų. Nuo 1906 m. jo sukurtas didelis ir įvairus palikimas. Tačiau ir šiandien jo knygotyriniai darbai neprarado aktualumo. Daugelis jo darbų liko ir tebėra rankraštynuose, arba daugiausia periodikos, kitų leidinių komplektuose. Jie dar ne visi paskelbti viešai. Kiti išleisti mažais tiražais (kartais iki 150 egz.) ar ne iki galo baigti išspausdinti, tapo bibliografinėmis retenybėmis. Šias laikais, 1998 m. Vilniuje išleista knyga V. Biržiška „Knygotyros darbai“, apima tik dalį dokumentotyrininko knygotyros darbų.

V. Biržiškos darbus tyrinėjo daugelis tyrinėtojų: I. Kisinas, V.Žukas, D.Kaunas, G. Raguotienė, B. Raguotis.

Šio darbo tikslas išskirti V. Biržiškos dokumentotyrinę veiklą ir jo darbus. V. Biržiškos gyvenimo laikais tokios sąvokos kaip dokumentotyra dar nebuvo. Tai naujas dalykas, tiriantis dokumentų formą, jų struktūrą ir socialines funkcijas.

1. TRUMPA BIOGRAFIJA

1884 m. gruodžio 2 d. Viekšniuose (Akmenės raj.) gimė žymus lietuvių bibliografas ir dokumentotyrininkas Vaclovas Biržiška. Mirė jis 1956 m. sausio 2d. Voterberyje (JAV). 1909 m. Peterburgo universitete V. Biržiška baigė teisės mokslus ir Vilniuje bei Šiauliuose vertėsi advokatūra. 1914-1917 m. dalyvavo pasauliniame kare. 1918 m. Maskvoje dirbo Lietuvos reikalų komisariato archyvaru. 1919 m. atvyko į Vilnių, buvo komunistinės Vinco Kapsuko vyriausybės švietimo liaudies komisaras, vėliau Lietuvos ir Baltarusijos komisaro pavaduotojas, slaptai palaikė ryšius su Kaune įsikūrusios Lietuvos vyriausybės rėmėjais. 1919 lenkų legionieriams okupavus Vilnių mokytojavo gimnazijose, nuo 1920 m. dėstė Kauno mokyklose. 1922 m. ėmė dirbti Lietuvos universitete (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo u-tas), dėstė teisę, bibliografiją ir knygos istoriją, nuo 1924 m. profesorius; 1922-1944 Kauno, 1940-1941 Vilniaus universiteto bibliotekos direktorius, Vilniaus universiteto Teisių fakulteto dekanas. 1931-1941 m. Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) pirmininkas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946-1949 Pabaltijo universiteto Hamburge ir Pineberge profesorius. 1949 m. persikėlė į JAV. 1951-1953 m. Kongreso bibliotekos Vašingtone garbės konsultantas[4].

2. V. BIRŽIŠKA — DOKUMENTOTYRININKAS

V. Biržiška kaip dokumentotyrininklas tyrinėjo spaudinius ir jų vienovę.: forma, struktūra, socialine funkcija. Daugiausia tyrinėjo istorinius dokumentus, bet yra tyręs ir tuometinę naująją knygos produkciją. Visos raštijos raidos vaizdą V. Biržiška davė konceptualiai parašytoje apybraižoje „Lietuvių knygos augimo tempai“. Darbe suglausta forma parodytos visuomeninės politinės, socialinės ekonominės ir kultūrinės leidimo sąlygos ir motyvai, leidinių skaičiaus didėjimas, jų visuomeninių funkcijų platėjimas. Mažiau dėmesio skirta knygų tematikos kitimui, atskirų leidinių tipų raidai, tipografinei kultūrai, knygų elementų aptarimui[6].

V. Biržiška rinkdavosi savo pagalbininkus studentus rinkti žinias apie kitose (Karaliaučiaus) bibliotekose esančius lietuviškus leidinius. Pats rinko medžiagą savo darbams.

Vaclovo Biržiškos spaudos istorijos tyrinėjimus galima suskirstyti į keletą grupių: bendros raštijos (knygų, rankraščių ir periodikos) apžvalgos, knygos istorijos tyrinėjimai (Vilniaus leidinių, senosios spaudos draudimo metų, atskirų leidinių tipų bei mokslo sričių), periodikos[6].

Bibliografiją V. Biržiška suvokė ir traktavo ne kaip uždarą, o kaip glaudžiai susipynusią su kitomis knygos mokslo sritimis. Todėl jis nagrinėjo bibliografijos santykius su bibliologija, literatūros mokslu ir literatūros istorija, su knyga ir periodika. Mokslininkas atskleidė jų tarpusavio ryšius, parodė abipuses sąveikas.

Turėdamas daug pareigų ir tarnybų, V. Biržiška nepaliaujamai, intensyviai triūsė įvairiose dokumentotyros srityse. Per 15 metų (1924-1939 m.) jis parengė ir paskelbė keturias „Lietuvių bibliografijos“ dalis, dirbdamas valandomis nuvoktomis nuo poilsio ir sveikatos, dažniausiai naktimis nuo12 val. iki 4 val. ryto. 1918-1940 m. pasirodė arba iš esmės buvo parengti svarbiausi V. Biržiškos rašto darbai[5].

Vienas iš svarbesnių V. Biržiškos darbų buvo darbas prie „Lietuviškosios enciklopedijos“. Jis buvo Lietuviškosios enciklopedijos vyriausiuoju redaktoriumi ir darbo organizatoriumi. Per 1933-1941 m. buvo išleisti 9 tomai ir 10-ojo tomo dešimt sąsiuvinių. Vien per 1933-1938 m. šioje enciklopedijoje, I. Kisino parengtos V. Biržiškos bibliografijos duomenimis, jis paskelbė apie 8700 pozicijų.

1952 m. dirbdamas konsultantu JAV Kongreso bibliotekoje V. Biržiška parengė bibliografiją „Amerikos lietuvių spauda: 1874-1910“. Ji sudaryta iš trijų dalių: knygų bibliografija, periodikos, papildymų. Įžangoje autorius apžvelgia lietuvių emigracijos priežastis ir ypatumus, analizuoja išeivijos spaudos atsiradimo aplinkybes bei raidą. Spaudiniai suregistruoti abėcėlės tvarka pagal autorių, sudarytoją ir antraštę. Nurodomi šaltiniai, kuriuose jie minimi, bei saugojimo vieta (JAV bibliotekose). Periodiniai leidiniai pateikiami chronologinėse ribose iki 1910 m. Be periodinio leidinio pavadinimo, nurodoma
leidinio vieta, numerių skaičius, t. p. redaktoriai ir leidėjai. Taip pat nurodomi ir šaltinai, kuriuose minimi, anotuojami ar recenzuojami periodiniai leidiniai. Trečiasis skyrius — papildymai. Tai daugiausia smulkūs leidiniai: kvietimai, draugijų įstatai, spektaklių programos. Yra asmenvardžių, antraščių ir chronologinės rodyklės. Išleista 1994 m. JAV[1].

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 800 žodžiai iš 2422 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.