Vadovas ir lyderis: skirtumai ir panašumai
Referatas
TURINYS
ĮVADAS 3
1. Vadovo ir lyderio sąvokų determinavimas 4
2. Lyderiavimo apibrėžimas 5
1. Lyderiai ir ne lyderiai 6
2. Efektingi ir neefektingi lyderiai 6
3. Lyderiavimo funkcijos ir stiliai 7
3. Vadovo įtaka vadovavimui 7
1. Valdymo instrumentai 8
2. Vadovavimo ir valdymo stiliai 9
3. Būtinos vadovo specifinės savybės 11IŠVADOS 12
LITERATŪROS SĄRAŠAS 13
ĮVADAS
Kiekvienas žmogus yra toks skirtingas. Kiekvienas turi savo vertybes,
skirtingus prioritetus tiek individualiai, tiek grupinei veiklai, ypatingus
bendravimo ypatumus, laikosi skirtingų etninių ar religinių tradicijų, turi
skirtingą pagarbą savo kultūrai, istorijai, skirtingą temperamentą, įvairių
vertybių suvokimą ir dar daugelį kitokių veiksnių. Gerai išmanant visus
žmonių motyvaciją lemiančius veiksnius ir žinant jų poveikį, atsiradimo
galimybes, kitimo tendencijas, galima pasiekti kryptingo ir duodančio
naudos vadovavimo. Jeigu nežinosime nei šių veiksnių, nei jo poveikio,
negalėsime sukurti darbui reikalingos motyvacijos, darbas taps tiesiog ne
efektyvus, nenaudingas, neduodant jokių laukiamų rezultatų.
Mes žinome daugybe garsių žmonių vardų, susiduriame su jais kasdien
gyvenimiškose ir darbinėse situacijose. Šalia šitų žmonų vardų skamba
garsių firmų pavadinimai. Tai vadovai, kurie savo vadovavimo įgūdžiais
atnešė didelė sėkmę savo organizacijai, o taip pat tapo pavyzdžiui ne
vienam iškilusias vadovui, ir yra pavyzdžiui kiekvienam pradedančiajam.
Žodžiai „vadovas“, „vadovavimas“ taip dažnai girdimas mūsuose, bet ar
visi gerai suvokiame jo reikšmę ir prasmę, ar suvokiame kur šie žodžiai
tinka, o kur ne. Kas iš tiesų yra vadovas, vadovavimo ypatumai, kas yra
geras vadovas, ir kodėl išskiriama kartais sąvoka lyderis, lyderizmas? Ką
mes vadiname lyderiais ir kas jie yra iš tiesų? Ar vadovas visada yra
lyderis, ir lyderis – vadovas? Kuo vadovas skiriasi nuo lyderio, arba
priešingai – kuo vadovas panašus į lyderį, o gal visai tai viena ir ta pati
sąvoka, ir tiesiog tik žodžių žaismas arba vertimo klaidos, o gal tai
visiškai skirtingos sąvokos. Apie visai ir bus trumpai aptarta šiame darbe.
1. Vadovo ir lyderio sąvokų determinavimas
Pagrindinis dalykas vadovavime, tai vadovo svarba grupiniame,
koletyviniame darbe. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar grupiniam darbui
reikalingas vadovaujantis asmuo. Štai šioje vietoje ir galima išskirti dvi
sąvokas: lyderis ir vadovas, lyderiavimas ir vadovavimas. Kas skiria šiuos
du terminus? Pirmiausia šios du terminus skiria vienas pagrindinis dalykas:
vadovavimas paremtas formalia, o lyderiavimas – neformalia valdžia. Vadovui
teisiškai skirtos pareigos vadovauti grupei, atlikti jam skirtus
įpareigojimus, vykdyti įgaliojimus bei spręsti problemas, lyderiavimas
grupėje remiasi charizmatinėmis individo savybėmis, laisvanoriška valia,
dominuojančiu charakteriu nebūtinai siekiant organizacijos tikslų,
svarbiausia siekiant grupės interesų. Nėra tikslai nustatyta, kokias
bruožus turi turėti lyderis, nes įvairūs autoriai išskiria labai skirtingas
savybes, todėl bendros lyderio charakteristikos tiesiog neįmanoma sudaryti
dėl požiūrių įvairumo. Įvairų diskusijų, tyrimų ir apklausų metu buvo
įrodyta, kad grupėje žmonių, kurie visiškai yra nepažystami lyderiu gali
tapti toks asmuo, kuris turės daugiau verbalinį aktyvumą, ir šis jo aktyvus
bus stipriai didesnis už kitų grupės narių. Tai toli gražu yra ne tas pats,
kas kalbantis žmogus. Daug kalbantis žmogus neturi tokių gebėjimų, kuriuos
turi turėti lyderis. Daug kalbantis žmogus orientuojasi į savo pasisakymų
kokybę, jis pasižymi pasisakymo gabumais, tačiau lyderio motyvacija yra
svarbesnė nei pasisakymai. Yra įrodyta, kad mažai, tačiau argumentuotai,
svaria, protingai, dalykiškai kalbantys žmonės daug dažniau tampa grupės
lyderiai. Tokie žmonės iš šalies neatrodo kompetentingi, priešingai nei
daug kalbantys žmonės, tačiau tai tik pirminis įspūdis, viskas slypi
žmogaus savybėse, o būtent daug kalbantis žmogus neturi būtinų lyderio
savybių.
Lyderiavimą grupėje lemia ne tik asmeninės savybės, tačiau ir
asmeniniai lyderio ryšiai, užduočių struktūra ir grupės organizacija.
Kitaip tariant, lyderio sėkmę gali nulemti funkcijų, valdžios ir žmonių
santykių tarpusavio sąveika. Jeigu svarbiausiu lyderiavimo požymiu
laikysime grupės darbo produktyvumą, tai buvo įrodyta, kad tie lyderiai
kurie darbą orientavo į užduoties atlikimą, į pačią užduotį, galutinį
produktą efektyviausia dirbo tuomet, kaip sąlygos buvo itin palankios t.y.
ne priekaištingi santykiai pačioje grupėje, aiškus užduoties apibrėžimas,
stipri valdžios
pozicija arba nepalankios t.y. blogi santykiai su grupės
nariais, ne aiški užduotis, blogai struktūrizuota užduotis, silpna valdžios
pozicija (A.Seilius, 2001).
Kuomet lyderis būna orientuotas labiau į santykius, taip efektyvesnis
darbas vyksta tuomet, kai santykiai grupėje yra geri, užduotis nėra
struktūrizuota ir valdžios pozicija yra silpna arba blogi santykiai, gerai
struktūrizuota užduotis bei stipri valdžios pozicija.
Taigi, lyderiai gali būti gerais vadovais, tačiau tai nėra būtina, nes
jie neturi įgaliojimų ir formalios atsakomybės, lyderių vadovavimas
grindžiamas ne formalia valdžia, tačiau formalus vadovas turėtų turėti
lyderio savybių. Vis dėl to vadovavimas tai yra mokslas, nes įvairių
lyderio ir vadovo savybių galima įgyti mokantis. Taip parengiamas
formalusis vadovas grupei vadovaus racionaliai ir didesnė tikimybė, kad
sąmoningai sugebės derinti organizacijos, savo bei grupės narių tikslus,
priimant geriausius ir efektingiausius sprendimus organizacijos naudai. Tai
principinis teorinio lyderio ir vadovo skirtumas.
2. Lyderiavimo apibrėžimas
Kaip teigia Ralphas M.Stogdilis tyrinėjęs lyderiavimo teorijas ir
tyrimus, pažymėjo, kad „yra beveik tiek pat skirtingų lyderiavimo termino
apibrėžimų, kiek ir žmonių, bandžiusių jį apibūdinti“. Čia bus bandoma
apibrėžti lyderiavimą kaip grupės narių veiklą, reikalingų užduočių
atlikimui, nukreipiant jas reikiama linkme ir lyderio poveikis tam
nukreipimui. Iš šio apibrėžimo kyla keturios savybės:
1. Lyderiavimas įtraukiant kitus: darbuotojus ir pasekėjus. Jeigu
grupės nariai pasiryžę atlikti užduotis ir turi noro paklusti
lyderio nurodymams grupės nariams padeda įsitvirtinti ir apibrėžti
patį lyderio statusą ir sudaro idealias sąlygas lyderiavimui: jeigu
nėra žmonių kuriems reikėtų vadovauti, tai viso lyderio ir vadovo
savybės yra visiškai bereikalingos, nes jos viso nukreiptos į
žmogų, jo motyvaciją.
2. Lyderiavimas reiškia nevienodą galios arba kitaip jėgos paskirstymą
tarp lyderio ir grupės narių. Grupės nariai turi irgi šiokią tokią
galią, nes jie gali formuoti ir net gi iš tiesų ir formuoja grupės
veiklą. Bet žinoma, grupės lyderis turi žymiai daugiau galios, nei