TURINYS
ÁVADAS ……………………………………………………………………………………4
1. Verslo tikslai …………………………………………………………………………5
1.1 Verslo plano paskirtis ………………………………………………….5
1.2 Bendrieji verslo uþdaviniai …………………………………………..5
1.3 Specijiniai verslo tikslai ……………………………………………….5
2. Tikslø medis ………………………………………………………………………….7
3. Svarbiausios þinios ………………………………………………………………..7
3.1 Ekonominiai veiksniai …………………………………………………7
3.2 Socialiniai veiksniai ……………………………………………………..8
3.3 Politiniai veiksniai ……………………………………………………….8
3.4 Ðakos analizë. Rinkos dydis ………………………………………….9
4. Personalas ……………………………………………………………………………10
5. Vadovavimas ………………………………………………………………………..15
6. Paslaugos ir kliientai …………………………………………………………….18
7. Ámonës buveinës reikðmë ……………………………………………………….19
8. Konkurencijos analizë …………………………………………………………..21
9. Marketingo strategija ……………………………………………………………23
10. Asmeninë finansinë apyskaita ……………………………………………..23
RESUME …………………………………………………………………………………37
ÁVADAS
Verslo planas – tai dokumentas, kuriame iðdëstoma verslo sumanymo esmë, apibûdinama verslo objekto ( ámonës, firmos ) padëtis dabar esanèiomis ekonominëmis, politinëmis sàlygomis, numatoma bûsima strategija ir ateities perspektyvos, trumpai iðdëstoma finansinë informacija.
Verslo plano struktûra ir jo detalizavimas priklauso nuo kuriamo verslo objekto ( ámonës, firmos ) , veiklos srities, konkurentø, esamø sàlygø pasirinktam verslui plëtoti ir t.t.
Verslo planas – tai dokumentas, atspindintis firmos, ámonës bûsimà ( esamà ) “ veidà ” . Verslininkas kurdamas verslo planà turi “ iððniukðtinëti ” rinkà, apmàstyti savo galimybes dabartinëje ðalies ekonominëje padëtyje, konkurencijà, galimybæ pritraukti investitorius, partnerius. Galø gale verslo plane turi bûti numatytos sàlygos bûsimiems firmos ( ámonës) darbuotojams, apskaièiuojamos iðlaidos, pajamos, atsipirkimo galimybës, grynøjø pinigø panaudojimas bei paskirstymas ir t.t. Ir verslininkas apmàstæs visus ðiuos teiginius bûtinus sëkmingam firmos ( ámonës) egzistavimui turi iðsirinkti geriausià, tobuliausià modelá, kuris pritrauks investitorius bei partnerius.
Verslo planas – tai planas, kurio dëka bus siekiama firmos ( ámonës ) klestëjimo, sëkmingos kovos su konkurentais, gerø rezultatø rinkoje nepaþeidþiant Lietuvos Respublikos konstitucijos, ástatymø bei Vyriausybës nutarimø.
1. VERSLO TIKSLAI
1.1 Verslo plano paskirtis.
Verslo planas sudarytas, kad padëtø iðryðkinti verslo aspektus, praverstø vadovaujant, bet svarbiausia uþduotis – sudominti privaèius investuotojus savo idëja, patraukti uþsienio kreditorius ar bandyti gauti ilgalaiká kredità ið banko.
1.2 Bendrieji verslo uþdaviniai.
Ðiuo metu Lietuvoje vis didesnæ pasiûlà ir paklausà ágyja pramogø verslas. Kurti muzikiná klubà paskatino menka ðio pobûdþio paslaugø pasiûla bei prastas ir nemaksimalus kliento norø tenkinimas. Ávertinæ dabartinæ situacijà, remdamiesi panaðiø klubø patirtimi ir klaidomis stengsimës optimaliai patenkinti kliento norus. Tai ávykdyti mums yra aktualu ir nesunku, nes mes esame potencialûs klientai. Todël dabartinæ ðios ðakos analizæ vertiname realiai turëdami daug pasiûlymø jai pagerinti.
Muzikinio klubo “ SLAM“ pagrindinis objektas – klientas, jo norø tenkinimas. Aukðto lygio aptarnavimas, sàþiningumas – mûsø pagrindinë veikla tam tikslui pasiekti, ko bûtent dabar trûksta mûsø dabartiniams konkurentams ir bûsimiems klientams. „Jûsø poilsis – mûsø biznis“- toks mûsø moto. Ir ið tikrøjø klientas ir jo poilsis yra uþduotis, skirta mums, kurià mes galim beðaliðkai ávertinti ir ávykdyti.
1.3 Specifiniai verslo tikslai .
Muzikiniame klube labiausiai akcentuotinas objektas – savas stilius, kurá mes sukursime dizaineriø ir arhitektø pagalba. Bûtent jis turi sukurti dvasià, kuri jaustøsi kiekvienoje sienoje, stale ir këdëje. Tik pas mus kiekvienas aptar-naujantis þmogus perteiks savo pakilià nuotaikà ir optimizmà.
Klubas bus lankomas dël keliø prieþaðèiø:
1. Þmonës norës atsipalaiduoti nuo kasdieniniø rûpesèiø.
2. Klientø noras pabûti savo draugø, paþystamø rate, kurie toleruoja tas paèias paþiûras ir skonius.
3. Ásijungti á mûsø sukurtà erdvæ
2. TIKSLØ MEDIS
3. SVARBIAUSIOS ÞINIOS
3.1 Ekonominiai veiksniai.
Þiûrint makroekonominiu aspektu tokio pobûdþio paslaugos yra komforto dalis.
Todël bendru atveju ðiø paslaugø paklausa priklauso nuo Lietuvos bendro nacionalinio produkto ir nacionaliniø pajamø. Kaip matyti ið priede esanèios 1 lentelës, 1993 metø bëgyje namø ûkiø piniginës pajamos didëjo. Ne maþiau svarbu þinoti, kiek savo pajamø gyventojai skiria paslaugoms. Palyginæ piniginiø ir vartojimo iðlaidø struktûrà 1990 – 1994 metais (þiûrëti á priedo 2 lentelæ ), matome, jog gyvetojø iðlaidos paslaugoms didëja, o ir paèios paslaugos sudaro vis didesnæ BVP (bendro vidinio produkto) dalá (þiûrëti á priedo 1 schemà). Ðie duomenys rodo, kad susidariusi ekonominë aplinka yra gana palanki mûsø kuriamos ámonës veiklai.
3.2 Socialiniai veiksniai.
Mûsø bûsimo klubo gyvavimo sëkmæ lemia ir demografiniai veiksnai. Viena ið demografiniø charakteristikø – gy-ventojø skaièius. Kaip matyti priede esanèioje 2 shemoje, daugiausia gyventojø yra Kaune ir Vilniuje. Vilniuje gyventojø skaièius siekia iki 600.000. Tai stambiausias ir antras pagal tankumà Lietuvos miestas. Gyventojø tankumas jame 40 – 50 þmoniø á kvadratiná kilometrà (þiûrëti á priedo 3 schemà). Taip pat turime atsiþvelgti á gyventojø sudëtá atitinkamoms amþiaus grupëms. Remiantis jau veikianèiø muzikiniø klubø bei kaviniø tyrimo duomenimis, lankytojø amþius vidutiniðkai sudaro nuo 20 iki 29 metø. Kaip matome ið priede esanèios 3 lentelës, 1995 metais Lietuvoje buvo uþregistruota:
20-24m amþiaus gyventojø – 283,7 tûkst.
25-29m amþiaus gyventojø – 282,1 tûkst.
Taigi kartu ðios amþiaus grupës sudaro 15,2% Lietuvos gyventojø (ið viso 1995m. Lietuvoje uþregistruota 3717,7 tûkst. gyv.).
Ávertinant socialinius veiksnius svarbu atsiþvelgti á madà, gy-venimo stiliø. Vilniuje pamaþu ásivyrauja natûralus stilius, tampa madinga tai, kas natûralu. Visoj Lietuvoj atgyja parodos, teatrai, rengiami ávairûs festivaliai. Pradedama domëtis net seniau atrodþiusiu kraðtutiniu meno stiliumi – avangardu. Miestas atgyja, reikalaudamas vis daugiau originaliø naujoviø, tuo paèiu didëja iðlaidos ir paklausa pramoginio pobûdþio paslaugoms.
3.3 Politiniai veiksniai.
Vyriausybës, kaip tiekëjo átaka. Ðiuo metu politinë padëtis Lietuvoje stabili. Vyriausybiniai iðtekliai tokie, kaip: kuras, vanduo, elektra ir kitokio pobûdþio energija – yra prieinami bet kuriam Lietuvos gyventojui. Valdþia formuojama rinkimø keliu, nëra jokiø perversmø, o tai jau suteikia ðiokià tokià galimybæ nuspëti ateitá. Vyriausybës vykdoma ekonominë politika nëra gera visø pirma tuo, jog maþai pleèiama mokesèiø mokëtojø bazë, o vis labiau spaudþiami sàþiningi mokëtojai, trûksta kontrolës. Tai dar labiau skatina realiø pajamø slëpimà. Mûsø kuriamai ámonei svarbiausi nustatyti mokesèiai bûtø ðie:
1. Soc. draudimo mokestis SODRAI – 30% nuo bendro uþmokesèio fondo ir 1% nuo kiekvieno atlyginimo.
2. Fiziniø asmenø pelno mokestis – tarifas 24% nuo apmokestinimo pelno.
3. Akcizo mokestis (PVM) – 18% nuo pardavimo kainos.
4. Keliø mokestis – 0.3% nuo realizacijos apimties.
3.4 Ðakos analizë. Rinkos dydis.
Ðiuo metu „Getonuosiuose puslapiuose“ uþregistruoti 36 restoranai, 48 kavinës – barai. Rinka sparèiai plëtojasi, kiekvienais metais ásteigiama vis daugiau tokio pobûdþio ámoniø. Po 1995 metais ávykusio kaviniø, restoranø ir barø streiko buvo sukurta kaviniø, restoranø ir barø asociacija, kuri vienija visø ðiø ámoniø veiklà, siekiant pasiprieðinti vyriausybës vykdomai ribojanèiai politikai. Ðios asociacijos narës taip pat riboja tarpusavio konkurencijà, pavyzdþiui, pasiþada nenuvilioti uþ didesná atlyginimà kitoje ámonëje paruoðtø darbuotojø. Apie ðios rinkos dydá galima apytiksliai spræsti ir ið maisto prekiø bei alkoholio pardavimo kiekio kavinëse, restoranuose ir kitose panaðaus pobûdþio ámonëse (þiûrëti á priedo 4 ir 5 lenteles). Taèiau daugelis ámoniø slepia realø pardavimø kieká, siekdamos mokëti kuo maþesnius mokesèius, todël gauti tikslius duomenis praktiðkai neámanoma.