Vadovavimas
5 (100%) 1 vote

Vadovavimas

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………..2

1.VADOVAVIMAS, KAIP SVARBIAUSIA VADYBOS SRITIS…………………………………………….3

2.KAIP BŪTI LYDERIU………………………………………………………………………………………………………5

2.1.Nuostatos, kompetencija ir sugebėjimai…………………………………………………………5

2.2. Išmokite bendrauti……………………………………………………………………………………..8

2.3.Spręskite problemas…………………………………………………………………………………..10

2.4.Valdykite konfliktus………………………………………………………………………………….11

2.5.Sėkmingos derybos……………………………………………………………………………………13

3.VADOVO DARBO PSICHOHIGIENA……………………………………………………………………………..14

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………….17

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………..18



„Geras vadovavimas, lyderiavimas — tai sugebėjimas savo valia ir entuziazmu sutelkti žmones puikiam darbui“

Laurentas Bosson

ĮVADAS

Prasidėjo dvidešimt pirmasis amžius. Mes gyvename pasaulyje, kuriame vyksta neįtikėtinos permainos. Dabartis — tai didelių galimybių ir didžiulių pokyčių metas. Per trumpą laikotarpį mes pamatėme poindustrinės epochos aušrą, informacinio amžiaus gimimą, svaiginantį kompiuterijos vystymąsi ir biotechnologijos atsiradimą. Šalia šių reiškinių ypač reikšmingas yra žmogiškųjų santykių perversmas.

Šiuo metu neįtikėtinai sparčiai vystosi verslas, todėl konkurencija tampa visuotina ir įnirtinga. Aktyviai vyksta technologijų lenktynės. Verslininkai jau nebegali atsainiai reaguoti į vartotojų norus ir poreikius, o vadovai negali tikėtis, kad pakaks tik leisti įsakymus, kurie bus beatodairiškai vykdomi. Mūsų dienomis labai pakito žmonių santykiai, taip pat įvairios kompanijos nebegali negerinti savo gaminių ir paslaugų kokybės. Labai aktualia tapo kūrybinių žmogaus galių panaudojimo problema.

Norint išlikti ateities pasaulyje, verslo, vyriausybinėms, pelno nesiekiančioms organizacijoms reikia gilių kultūrinių pokyčių. Jų darbuotojai privalo išmokti mąstyti greitai, dirbti šauniai, drąsiai svajoti ir naujoviškai bendrauti tarpusavyje.

Šiam kultūriniam pasikeitimui ypač svarbu, kad išsiugdytų nauja vadovų, lyderių karta. Tai būtų nauja vadovų karta visiškai nepanaši į senuosius, kurie sugebėdavo vadovauti tik „mojuojant botagu“.

Iš pažangių vadovų tikimasi, kad jie sugebės pasiūlyti kompanijoms tikroviškas vizijas ir moralinius kriterijus, mokės bendrauti su darbuotojais ir įtaigiai juos nuteikti darbui. Nuolatinių permainų sąlygomis vadovai turi būti pasirengę viskam. Jie turi sugebėti atrasti ir panaudoti kiekvieną talento ir kūrybinės energijos apraišką.

Taigi būti vadovu nėra taip paprasta. Tam reikia ruoštis ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Nemanau, kad užtektų perskaityti keletą knygų ( pvz. „ Būk Lyderis“ ar „ Jėga: 48 valdžios dėsniai“), kad taptum šiuolaikišku ir įtaigiu lyderiu. Pastoviai tenka mokytis plėtoti partnerinį bendravimą, spręsti konfliktus, vesti derybas. Taip pat svarbu išmokti psichologinės savireguliacijos būdų, nes kitaip prarasime sveikatą, o tuo pačiu ir lyderio pozicijas.

1. VADOVAVIMAS, KAIP SVARBIAUSIA VADYBOS SRITIS

„ Vadyba — tai specifinė darbinės veiklos sritis, susiformavusi darbo pasidalijimo procese, pradėjus žmonėms burtis į bendro tikslo siekiančias grupes“(J.Kasiulis, V.Barvydienė, 2001, p.160). Vadovavimo specifika pasireiškia tuo, kad išsiskiria žmogus ar asmenų grupė, kuri lemia kitų žmonių veiksmus ir pastangas, realizuojant bendrą tikslą, kad efektyviai būtų panaudoti visi turimi ištekliai. Taigi procesas, kuris sutelkia žmones siekti ir realizuoti tam tikrus tikslus, yra vadovavimas. Vadovavimas — svarbi ir sudėtinga vadybos funkcija.

Pradedant nagrinėti vadovavimo funkcijos esmę, pirmiausia reikia apibrėžti pačią vadovavimo sąvoką. Anglų kalboje ši sąvoka prilyginama lyderiavimui, o lietuvių kalboje šios sąvokos yra skirtingų prasmių: „ vadovavimas remiasi formalios jėgos pozicija, turinčia įtakos žmonėms, o lyderiavimas kyla iš socialinės įtakos proceso“(J.Kasiulis. V. Barvydienė, 2001, p.7) Taigi asmuo gali būti vadovu, lyderiu arba ir vadovu, ir lyderiu. Lyderis gali būti formalus, kai yra paskiriamas vadovauti grupei, arba neformalus, kai iškyla dėl grupės narių vertinimo ir pripažinimo. Paprastai lyderiavimas apibrėžiamas kaip procesas ir kaip savybė. Lyderiavimas kaip
procesas — tai nepriverstinės įtakos naudojimas, bandant kreipti ir koordinuoti grupės veiklą tikslo siekimui, o kaip savybė lyderiavimas yra charakteristikų rinkinys, kuris priskiriamas tam, kas suvokia galįs tokią įtaką sėkmingai panaudoti.

Vadovas gali būti arba nebūti lyderiu, jei, kreipdamas pavaldinių elgseną, naudosis prievarta. Nors terminai vadovavimas ir Lyderiavimas nėra tapatūs, bet jie glaudžiai susiję. Iš to seka išvada, kad vadovavimas nebus efektyvus, jeigu nesirems lyderiavimu, pasireiškiančiu vadovo sugebėjimu sutelkti žmones tikslo įgyvendinimui. Taigi Lyderiavimas — viena iš vadovavimo poveikio priemonių. Tyrinėjant vadovavimą išskiriami vadybininko bei vadovo elgesys bei vaidmuo.

Vadybininko pagrindinė funkcija yra sklandi veikla. Jie yra skiriami, turi nurodytus veiklos tikslus ir remiasi formalia valdžia. Vadybininkai paskirsto žmones ir išteklius, kad tikslai būtų įgyvendinti.

Vadovo pagrindinė funkcija yra kūrybiškos idėjos ir veiklos turinys. Vadovaujama tik tada, kai pavaldiniai laikosi vadovo nurodymų. Vadovai motyvuoja, kad komandos nariai stengtųsi siekti organizacijos tikslų.

Taigi vadovavimas — centrinė jėga, laiduojanti sėkmingą organizacinį darbą. Kuriant veiklias ir gyvybingas organizacijas, vadovavimo sistema siūlo naujas ateities vizijas ir mobilizuoja darbuotojus neatsilikti nuo jų. Norėdamos sau garantuoti ilgaamžiškumą, organizacijos privalo investuoti į esmines permainas, o visų pokyčių pagrindas yra vadovavimas. Naujas vadovas įpareigoja žmones veikti, savo pasekėjus paverčia lyderiais, o lyderius — permainų varančiąją jėga. Šis procesas yra transformatyvaus vadovavimo esmė. Kalbant apie nūdienos vadovavimą ir valdymą ateityje, reikia akcentuoti tai, kad vadovo darbas labai problematiškas.

Kad sugebėtum suprasti vadovo veiklos esmę, reikėtų susipažinti su įvairių lygių vadovų vaidmenų apibūdinimu, kuriuos išskyrė H. Mintzberg:

Tarpasmeninių santykių vaidmenys:

• Nominalaus vadovo vaidmuo sąlygotas iš formalios valdžios ir reikalauja simbolinio formalių ir socialinių pareigų atlikimo;

• Vadovo — susijęs su tikslų siekimo organizavimu, darbuotojų motyvavimu, jų parinkimu ir pan.;

• Bendrautojo — užmegzti ir palaikyti naujus ryšius su išore, dalyvauti socialiniuose renginiuose ir pan.

Informaciniai vaidmenys:

• Stebėtojo — rinkti informaciją iš įvairių šaltinių;

• Platintojo — skleisti faktinę informaciją organizacijos viduje;

• Atstovavimo, ar reprezentavimo — platinti informaciją, atstovauti organizacijai už jos ribų.

Vaidmenys, susiję su sprendimų priėmimu:

• Problemų sprendėjo vaidmuo — spręsti problemas, kurių neįmanoma ignoruoti;

• Antrepenerio vaidmuo — inicijuoti ir organizuoti pokyčius organizacijoje, siekiant išnaudoti esamos situacijos galimybes;

• Resursų skirstytojo — kontroliuoti išteklių naudojimą, koordinuoti ir integruoti darbuotojų veiksmus, siekiant tikslo;

• Derybininkio — vesti derybas, priimti įsipareigojimus ir pan.

Vadovo darbo turinys paaiškėja išanalizavus pagrindines vadovo funkcijas: numatymas — tai ateities planavimas ir veiklos programos sudarymas; organizavimas — organizacijos struktūrinės ir socialinės vienovės sudarymas; vadovavimas — tai poveikio personalui, įgalinant jį dirbti, organizavimas; koordinavimas — tai materialinių socialinių ir informacinių išteklių koordinavimas, siekiant numatytų tikslų; kontrolė — tai lyginimas, ar faktiška proceso būklė atitinka siekiamąją.

Apžvelgus pagrindinius vadovo vaidmenis ir jo funkcijas, tenka pripažinti, kad vadovavimas labai reikšminga vadovo veiklos funkcija, nes reikia sugebėti organizuoti žmonių veiklą organizacijos tikslams pasiekti bei sukurti tos veiklos sėkmės sąlygas.

Taigi tam, kad būtų pasiektas optimaliausias vadovavimo naudingumas, reikia atsižvelgti ir į vadovo charakterį. Žmogus charakteris nepaliaujamai kinta. Tapimas lyderiu glaudžiai susijęs su žmogaus kaip asmenybės vystymosi procesu.

2.KAIP BŪTI GERU LYDERIU

Kad organizacija nuolat tobulėtų, pelningai dirbtų ir kad jos darbuotojai jaustųsi jos dalimi, o dirbdami matytų savo ateitį bei gyvenimo prasmę, reikia, kad organizacijai vadovautu žmogus, kuris sugebėtų apjungti visų dirbančiųjų interesus organizacijos tikslų pasiekimui. Jis turi sugebėti sukurti specifinę organizacijos kultūrą. Šios misijos atlikimui, vadovui yra būtinos specifinės savybės.

Kaip ir visi žmonės, vadovai turi savo įsitikinimus, kurių dažniausiai viešai nedeklaruoja, tačiau jais vadovaujasi savo praktinėje veikloje. Šie įsitikinimai tampa vadovo pasaulėžiūros dalimi ir valdo jo elgsena. Dažnai skirtingi įsitikinimai duoda ir skirtingus rezultatus, kurie kartais visiškai nenaudingi organizacijai, nes žmonių poelgiuose ryškiai atsispindi priklausomumas religijoms, partijoms ar kitoms specialioms organizacinėms struktūroms. Iš to seka, kad vadovas turi turėti specifines savybes, kurios suformuotu jo darbo stilių. Nuo vadovo darbo stiliaus didžia dalimi priklauso organizacijos veiklos rezultatai bei jo vadovaujamų žmonių pasitenkinimas darbu.

Vadovo veikla sudėtinga, todėl pabandysiu ją paanalizuoti iš skirtingų asmenybės pusių.

2.1.Nuostatos, kompetencija ir sugebėjimai

Asmenybės nuostatos yra pagrįstos vertybių sistema, kuri nusako žmogaus siekius. Kiekvienas pasirenka veiklos kelius, o vadovo pasirinkimas turi didelės įtakos ir jo, ir pavaldinių gyvenimo kokybei. Būtent dėl didelės atsakomybės, vertybių išsiaiškinimo procesas yra sudėtingas ir ilgalaikis.

Būtent nuostatomis pasireiškia asmeninės vertybės, taip pat būtina pabrėžti vadovo nuostatų į kitus ir į save esmę bei jų įtaką vadovo priimamiems sprendimams.

Svarbiausias vadovo nuostatų sistemos reikalavimas — mąstymo, egzistencijos pozicijos, požiūrio į save, požiūrio į situaciją — pozityvumas.

Labai aktualus mąstymo pozityvumas, nes „ pirmasis veiklos žingsnis yra mintis, antrasis — žodis. Jie turi būti pozityvus“(J.Kasiulis, V.Barvydienė, 2001, p.161). Jeigu mes pastoviai galvosime apie nesėkmes, tai ir mūsų pasąmonė blokuos mintis apie sėkmę, nes neigiamos mintys kuria neigiamą energiją. Mūsų pasąmonė sukuria veiksmų sistemą, o sąmonė kontroliuoja pačius veiksmus, todėl kurdami pozityvų verbalinį, vizualinį ir emocinį scenarijų, programuojame teigiamą būsimą elgesį.

Kalbant apie egzistencijos poziciją, reikia nepamiršti, kad „ mes negalime pakeisti žmonių, tačiau galime pakeisti požiūrį į juos“(J.Kasiulis, V.Barvydienė, 2001, p.162).

Vertinant save būtina teigiamai galvoti apie savo sugebėjimus bei galimybes, nes pasitikėjimas savimi yra adekvatus ir pozityvus, jis remiasi tikrais laimėjimais ir pojūčiu, kad esi priimamas kitų toks, koks esi. Kuo labiau save vertinsi, tuo daugiau gali duoti kitiems ir tuo daugiau gauni iš kitų. Tai ypač svarbu vadovui.

Požiūrio į situaciją pozityvumą galima nusakyti labai paprastai: „iš visų situacijų yra išeitis, tik kartais sunku iš karto ją numatyti“(J.Kasiulis, V.Barvydienė, 2001, p.165). Jeigu vadovavimo pozicija bus netinkama, tai ir vadovo elgesys taps neigiamu.

Kad vadovo funkcijų atlikimas būtų efektyvus, labai svarbi kompetencija. „Kompetencija — tai žinių ir įgūdžių derinys bei sugebėjimas juos pritaikyti konkrečiomis aplinkybėmis. Tai vadybos funkcijų atlikimas, atsižvelgiant į aplinkos bei situacijos apribojimus“(J.Kasiulis, V.Barvydienė, 2001, p.167).

Atsižvelgiant į dabartines ekonomines permainas ir su jomis susijusius procesus, atsiranda naujo vadovo poreikis. Tokiam vadovui ypač svarbūs numatymo, vaizduotės, vertybių derinimo, įgalinimo ir savęs supratimo įgūdžiai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1641 žodžiai iš 5444 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.