Vadovavimas civilnės saugos ir gelbėjimo sistemai
5 (100%) 1 vote

Vadovavimas civilnės saugos ir gelbėjimo sistemai

TURINYS

ĮVADAS 2

1. VADOVAVIMAS CIVILINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO OPERACIJOMS 3

2. CIVILINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO SISTEMA 3

2.1. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos misija 9

2.2. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos tikslai 10

2.3. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos uždaviniai 10

2.4. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organizavimo ir veiklos principai 11

3. CIVILINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO SISTEMOS PAJĖGOS 12

4. VADOVAVIMAS GELBĖJIMO IR KITIEMS NEATIDĖLIOTINIEMS DARBAMS 13

IŠVADOS 15

ĮVADAS

Civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų, visų ūkio subjektų, visuomeninių organizacijų bei gyventojų pasirengimą ekstremaliai situacijai, veiksmus jai susidarius ir padarinių šalinimą, visų valstybės išteklių panaudojimą gyventojams išgyventi, šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, turtui ir aplinkai nuo susidariusios ekstremalios situacijos poveikio apsaugoti, aktyviai šiuose procesuose dalyvaujant piliečiams.

Vadovavimas civilinei saugai yra trijų lygių: valstybinio, apskrities ir savivaldybės.

Visos civilinės saugos institucijos turi apibrėžtas užduotis. Ruošdamosi galimiems pavojams ir jiems kilus, jos palaiko ryšius, derina savo veiksmus, spręsdamos bendrus ir specialius civilinės saugos uždavinius.

Šios temos darbo tikslas – supažindinti su vadovavimu civilinės saugos ir gelbėjimo sistemai.

Pagrindiniai uždaviniai, supažindinti su Lietuvos Respublikos:

 civilinės saugos ir gelbėjimo sistema;

 civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos misija, tikslais ir uždaviniais;

 civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organizavimo ir veiklos principais;

 civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgomis.

1. VADOVAVIMAS CIVILINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO OPERACIJOMS

Vadovavimas civilinei saugai yra trijų lygių:

 valstybinio;

 apskrities;

 savivaldybės.

Valstybiniu lygiu Vyriausybė, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, Vidaus reikalų ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, ministerijos, kitos valstybės institucijos priima strateginius civilinės saugos priemonių įgyvendinimo sprendimus.

Apskrities lygiu apskričių viršininkai, apskričių civilinės saugos departamentai, apskričių ekstremalių situacijų valdymo centrai organizuoja pasirengimą ekstremalioms situacijoms, o prireikus padeda likviduoti jų padarinius.

Savivaldybės lygiu savivaldybių administracijų direktoriai, civilinės saugos skyriai (poskyriai, tarnybos), civilinės saugos darbuotojai, savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrai, priešgaisrinės bei kitos civilinės saugos tarnybos, ūkio subjektai, įstaigos organizuoja pasirengimą ekstremalioms situacijoms, o prireikus likviduoja jų padarinius.

2. CIVILINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO SISTEMA

Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą sudaro:

 Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija;

 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) ir jam pavaldžios įstaigos;

 ministerijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, savivaldybių priešgaisrinės ir kitos civilinės saugos tarnybos, ūkio subjektai, įstaigos;

 aplinkos stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklas.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (toliau – Ekstremalių situacijų komisija) – tai nuolatinė Vyriausybės komisija, organizuojanti ekstremalių situacijų prevenciją, valdymą ir vadovaujanti ekstremalių situacijų padarinių šalinimo darbams tuo atveju, kai ekstremali situacija apima vienos ar daugiau apskričių teritorijas arba reikalinga valstybės institucijų pagalba operatyviai telkiant turimas Lietuvos Respublikos pajėgas bei materialinius išteklius, kurių reikia ekstremalios situacijos padariniams šalinti. Ekstremalių situacijų komisijos priimti sprendimai valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremalių situacijų atvejais yra privalomi.

Ekstremalių situacijų komisijos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra sudėtinė civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis, vadovaujanti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklai, organizuojanti ekstremalių situacijų prevenciją, koordinuojanti valstybės institucijų ir ūkio subjektų veiklą civilinės saugos srityje bei planuojanti valstybės pasirengimą civilinės saugos užduotims įgyvendinti ekstremalių situacijų atvejais taikos ir karo metu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą steigia Vyriausybė.

Įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas:

 perspėja ir informuoja valstybės institucijas, ūkio subjektus bei gyventojus apie žmonių gyvybei, sveikatai, turtui bei aplinkai gresiantį valstybės masto pavojų ekstremalių situacijų atvejais;

 planuoja priemones, kad valstybės institucijos, ūkio subjektai ir gyventojai patirtų kuo mažiausius nuostolius pereidami iš įprastų darbo (gyvenimo) sąlygų į ekstremalios situacijos padėtį, kad būtų išlaikyta rimtis, išsaugota žmonių gyvybė, sveikata, turtas, apsaugota aplinka nuo ekstremalios situacijos poveikio, bei rengia ir skelbia civilinės saugos metodines rekomendacijas;

 planuoja priemones, kaip
optimaliai panaudoti valstybės išteklius šalies ūkio gyvybingumui ekstremalių situacijų atvejais palaikyti, ekstremalių situacijų židiniams lokalizuoti bei jų padariniams šalinti;

 rengia valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registrą;

 kontroliuoja civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklą;

 organizuoja valstybės institucijų ir visuomenės pasirengimą praktiniams veiksmams ekstremalių situacijų atvejais, nustato įvairių lygių ekstremalių situacijų valdymo centrų darbo tvarką;

 organizuoja ir vadovauja valstybinio lygio civilinės saugos pratyboms;

 koordinuoja apskričių ir savivaldybių civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planų rengimą;

 derina apskričių civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus;

 valstybiniu lygiu organizuoja didelio masto ekstremalių situacijų lokalizavimą, žmonių ir turto gelbėjimą, padarinių šalinimą, vykdo Ministro Pirmininko paskirto civilinės saugos operacijos vadovo nurodymus;

 Vyriausybės nustatyta tvarka civilinės saugos ir gelbėjimo tarnyboms telkia į pagalbą kitoms valstybės institucijoms pavaldžias tarnybas ir techniką, koordinuoja jų veiksmus;

 reaguodamas į ekstremalią situaciją palaiko ryšį su ministerijų, apskričių, savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrais. Šių centrų prašymu telkia į pagalbą pavaldžias tarnybas ir techniką, koordinuoja jų veiksmus;

 planuoja lėšų poreikį civilinės saugos sistemai funkcionuoti, teikia pasiūlymus Finansų ministerijai dėl šių lėšų skyrimo vykdyti civilinės saugos funkcijoms, kurias valstybė perdavė savivaldybėms;

 nustato individualių apsaugos priemonių, slėptuvių ir kitų kolektyvinės apsaugos statinių poreikį teritoriniuose administraciniuose vienetuose;

 Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja civilinės saugos priemonių valstybės rezervą;

 atlieka gyventojų ir valdymo grandžių perspėjamuosius sistemos planinius kompleksinius patikrinimus;

 pagal kompetenciją teikia pasiūlymus dėl civilinės saugos sistemos funkcionavimui reikalingų naujų teisės aktų rengimo bei esamų keitimo.

Likviduojant ekstremalių situacijų padarinius dalyvaujančios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, neatsižvelgiant į jų priklausomybę, yra pavaldžios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka paskirtam gelbėjimo darbų vadovui.

Ministerijų ir kitų valstybės institucijų veiklai civilinės saugos srityje vadovauja jų vadovai arba vadovų įgalioti asmenys.

Ministerijos ir kitos valstybės institucijos:

 atsako už civilinės saugos organizavimą pagal joms skirtą veiklos pobūdį ir kompetenciją;

 suderinusios su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, tvirtina ministerijos ar kitos valstybės institucijos ekstremalių situacijų valdymo centro nuostatus;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1048 žodžiai iš 3443 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.