Vadovavimas ir lyderiavimas
5 (100%) 1 vote

Vadovavimas ir lyderiavimas

112131

Turinys

Įvadas 2

Savybės sukeliančios pokyčius vadovavime 3

Asmens galios sutvirtinančios vadovavimą 3

Verslas keičiasi greitai, kaip ir menas jam vadovauti 4

Prisitaikymas prie plokštesnių organizacijos schemų. 4

“Pagrindinis vadovo prioritetas – bet kuriuo atveju atlikti darbą, kad ir koks jis būtų.” 5

Vadovas privalo rūpintis savo darbuotojais ir užtikrinti puikų bendradarbiavimą bei santykius su jais. 5

Garsiai girkite, tyliai priekaištaukite 6

„Vadovavimas žmonėms- mokslas ir menas“. (R. Razauskas) 6

Vadovas turi pasitikėti savo žmonėmis 6

Kas yra lyderis? 6

Vadovų tipai: administratorius ir lyderis 7

Vadovavimas ir lyderiavimas- tai visų pirma darbas su žmonėmis. 9

Išvada 10

Įvadas

Esame savo likimo kalviai, bet ar esame tokie, kai kalbama apie bendrovės likimą? Vis dėlto bendrovė yra stabilumo smagratis. Dirbant su šimtais arba net tūkstančiais bendro tikslo suvienytų darbuotojų, kyla klausimas, ar iš tiesų, būdamas korporacijos lyderiu, gali ką nors pakeisti.

Vienas atsakymas yra susijęs su maloniai jus pribloškusiu faksu, gautu iš „galvų medžiotojo“, kuris klausia jūsų, ar sutiktumėte susitikti su atletišku Brazilijos nacionalinės komandos direktoriumi arba Karališkosios operos muzikos direktoriumi. Nors Jūs niekada nealpote dėl futbolo ar nevaidinote operos scenoje, gauto fakso turinys Jus tikina, kad abiem organicazijoms esate reikalingas dėl turimų sugebėjimų vadovauti. Įkvėptas slaptos gyvenimo pusiaukelio krizės, Jūs impulsyviai sakote „kodėl gi ne?“ Kadangi abi organizacijos pasisamdė gerus specialistus kitam sezonui, abi turi puikias pagrindines būstines bei geras reputacijas, laiduojančias Jums nuolatinę būstinę, Jūs jaučiatės puikiai tai sugebėsiantis ir pasiruošęs kitų metų sezonui. Trumpai tariant, Jūsų vadovavimas per trumpą laikotarpį negali sukelti didelių teigiamų ar neigiamų pokyčių. Bet esate tikras, kad ilgainiui jų bus, ir mąstote, ko tai pareikalaus bei kokius pokyčius galėtumėte padaryti.

Savybės sukeliančios pokyčius vadovavime

Kiekviena organizacija turi deramai sutikti sunkumus. Čia nėra vienintelės „geriausios praktikos“. Vadovavimas yra sąlygotas aplinkybių, todėl kiekvienas turime rasti savo taką. Vis dėlto daugelyje bendrovės sričių teigiamai veikia išskirtinės vadovavimo savybės. Nustatant šias savybes, naudinga pamąstyti apie tris galios šaltinius, susijusius su siūlomomis trimis naujomis – atletiško futbolo komandos direktoriaus, operos direktoriaus ir verslo korporacijų direktoriaus – pareigybėmis:

• Būstinės galios – įgytos prisiimant naujas pareigas;

• Atlyginimo galios: samdyti, pagirti, paaukštinti ir iškelti;

• Bausmės galios: kritikuoti, pažeminti pareigomis ir atleist iš darbo;

• Valdžios galios – turimos arba išugdytos darbe;

• Kvalifikacijos galios: žinių, informacijos, patirties;

• Charakterio galios: vientisumas, charizma, lūkesčiai;

• Pertvarkytos organizacijos galios – sukurtos darbe;

• Įgalinimo galios: deleguoti, įgalinti, padaryti atskaitingu;

• Reorganizacijos galia: performuoti, restruktūrizuoti, pertvarkyti.

Būstinės galios, sudarančios organizacijos valdžią, pereina Jums. Efektyvus jų naudojimas yra geros vadybos esmė. Šių galių buvimas perėmus būstinę yra gero vadovavimo sfera. Lyderystė gali būti suvokiama kaip galios naudojimas rezultatui, išeinačiam iš formalios pareigybės galios ribų, pasiekti. Efektyvus kieno nors asmeninės galios pritaikymas yra giminingas individualiam vadovavimui. Efektyvūs pokyčiai bendrovės veikloje gali būti laikomi pertvarkančiuoju vadovavimu.

Asmens galios sutvirtinančios vadovavimą

Kokie būtent yra jūsų sugebėjimai, kuriuos tikrai turėtumėte ugdyti, kad sužavėtumėte savo vadovavimu? Tyrėjai išskyrė šiuos gebėjimus, traktuodami juos keliais būdais. Vienas iš būdų yra paklausti savęs ir paprašyti bendradarbių nurodyti akimirką, kai padarėte tai, ką geriausiai sugebėjote. Vėliau su bendradarbiais kiekvienas atskirai išsirinkite minėtą akimirką ir vienas kitam ją apibūdinkite. Tada iškrinkite bendrus elementus, būdingus kiekvieno asmeninei patirčiai. Jei jūs tai pabandytumėte atlikti, tai gautumėte, kad išskirtiniai elementai yra panašūs į tuos, kurie yra paprastai vardijami, kai tokio pobūdžio pratybos vyksta vadovaujamos James M.Kouzes ir Barry Z. Posner vadybos konsultantų:

• Sugebėjimas priimti iššūkį;

• Galimybių ieškojimas;

• Eksperimentavimas;

• Sugebėjimas įkvėpti bendrą viziją;

• Ateities įžvelgimas;

• Kitų įgalinimas veikti;

• Kitų pastiprinimas;

• Bendradarbiavimo skatinimas;

• Būdo modeliavimas;

• Pavyzdžio įtvirtinimas;

• Pasiekto tikslo įvertinimas;

• Indėlio pripažinimas.

Kitas būdas išskirti veiksmingo asmeninio vadovavimo elementus yra palyginti garsiuosius lyderius su ne tokiais garsiais esant panašioms aplinkybėms. Organizacijose išskirkime išimtinai efektyvų padalinio vadovą ir palyginkime jį su jo pirmtaku ar jo posto paveldėtoju, kuris pasirodė esąs toli gražu ne toks vykęs. Jei pakartosite šias pratybas, taip suporavę palyginimus, spėjama, kad jūsų organizacijoje elementai bus panašūs į pateiktus David A. Nadler ir Michael L. Tushman tyrinėtojų elementus:

• Įžvalgumas;

• Aiškios vizijos
turėjimas;

• Lūkesčių įgyvendinimas;

• Tvirtos elgsenos ugdymas;

• Sužadinimas;

• Įgalinimas;

• Asmeninės paramos išreiškimas;

• Išsiskyrimas iš kitų;

• Pasitikėjimas žmonėmis.

Kad ir kokios būtų asmeninės vadovavimo galimybės – turėtos arba ugdomos būstinėje, Jūs galite partvarkyti savo veiksmus, keldami savo efektyvumą.

Verslas keičiasi greitai, kaip ir menas jam vadovauti

Vadovauti niekada nebuvo lengva, bet pažangūs verslo aplinkos ir organizacijų pokyčiai vadovavimą netgi apsunkina. Jie verčia iš naujo apibrėžti visus vadovavimo aspektus:

• Vadovavimo turinį – ką vadovai turi daryti?

• Vadovavimo procesą – kaip jie tai turi atlikti?

• Vadovavimo tikslą – kodėl?

• Ką vadovai turi daryti?

Vadovo darbą veikia trys reiškiniai: poreikis iš naujo išmokti valdyti pokyčius ir kartu vadovauti verslui šiandien, augantis technologijų poveikis, didėjantis susidomėjimas racionalios vadybos procesais ir poreikiais. Vadovas privalo kuo veiksmingiau vadovauti nepertraukiamam verslo procesui ir kartu jį keisti. Taigi – plėtoti viziją ir kartu sugebėti įžvelgti vidines ir išorines jėgas, kurios arba kelia rimtą grėsmę, arba suteikia naujų galimybių. Be to keisti – tai dar ir sutelkti visą organizaciją, kurti naujus, būsiančius reikalingus išteklius bei kompetencijas.

Vadovavimo procesą veikia trys pagrindinės jėgos: naujesnių, plokštesnių organizacijos schemų diegimas, susijungimų ir neoficialių tinklų daugėjimas, kintantys žmonių lūkesčiai ir vertybės.

Prisitaikymas prie plokštesnių organizacijos schemų.

Organizacijos sudėtingumas, skirtingumas ir poreikis priimti greitus, mažiau kainuojančius ir labiau patenkinančius vartotojo lūkesčius sprendimus, sumenkino hierarchinį, komandinį vadovavimo būdą. Vis dažniau vadovybės darbas yra nustatyti žemesnių organizacijos vadybos grandžių vadovavimo galias. Tačiau tuose žemesniuose organizacijos lygiuose kyla naujų dilemų. Prireikia suskirstyti organizacijos gamybą į segmentus. Be to, dar reikia siekti masto ekonomijos ir kartu pagrindinių bendrovės išteklių valdymo. Dėl to reikia priimti daugybę sunkiai valdomų schemos keitimo sprendimų, dažnai apibūdinančių vidutinio lygio vadovavimo vaidmenį, kai tiesioginė atsakomybė daug didesnė nei įgaliojimai. Šie sprendimai niekada nebūna tokie aiškūs kaip hierarchinio vadovavimo atveju, bet yra daug veiksmingesni sudėtingose itin segmentuotose šiandienėse rinkose. Čia reikia sukurti kitokį, sutarimu pagrįstą vadovavimą, kai įtraukiama daugybė suinteresuotų šalių:

– Vadovavimas už organizacijos ribų. Vadovaujant reikia veikti daugelyje išplėstų tinklų ir susivienijimų struktūrų. Jos atsiranda stengiantis taikyti naujus konkurencijos būdus, pvz., sprendimų pardavimą, ir todėl, kad daugelio produktų ir paslaugų technologiniai reikalavimai išsiplečia už organizacijos kompetencijos ribų.Vadovybė čia turi nustatyti bendrą tikslą, sukurti bendrą strategiją ir organizuoti bendrą veiklą. Taigi reikia nustatyti vartotojo segmentų galimybes ir sutelkti skirtingus organizacijos dalyvius vertinant tas galimybes.

– Kintančių lūkesčių ir vertybių nustatymas. Galima pacituoti Reto Domeniconi , “Nestle” vyriausiąjį finansininką: “Norint pasiekti tobulybę, reikia naudotis vidurinės vadybos grandies, einančios žemyn, didžiuliais neatskleistais ištekliais. Bet žmonės žaidžia senus žaidimus; žinios yra jėga, ir iniciatyva yra blokuojama.”

– Visuomenės perspektyvų kūrimas.

Šiandien verslo vadovui reikalinga dvejopa strategija – jie turi ir plėtoti savo verslą kuo veiksmingiau, ir kartu jį keisti. Jie turi daug geriau suvokti technologiją, kuri liudija naujus tiekimo, gamybos ir paskirstymo integravimo būdus, kurie keičiasi istoriškai atskirų pramonės sričių ribas. Naujasis vadovavimas skatina daugiau dėmesio kreipti į vartotojų patenkinimą ir paskutinę biudžeto eilutę, tačiau auga poreikis sukurti prasmingesnį užimtumą ir atsižvelgti į socialines bei visuomenines problemas – ekonomikos aplinką, gyvenimo kokybę, ir įsitikinimus.

“Pagrindinis vadovo prioritetas – bet kuriuo atveju atlikti darbą, kad ir koks jis būtų.”

Vadovas viską atlieka, žinodamas savo tikslus ir turėdamas planą, kaip jų pasiekti: sukurdamas atitinkamą darbuotojų komandą šiems tikslams įgyvendinti; padėdamas kiekvienam komandos nariui atskleisti geriausius savo sugebėjimus. Būdamas vadovu turite žinoti savo privalumus ir trūkumus, kad aplink save galėtumėte suburti geriausią kolektyvą. Atidžiai reikia planuoti kaip sieksite tikslų. Gali būti, kad savo naujuosius tikslus ir prioritetus reikės apibrėžti iš naujo ir juos patobulinti. Vadovavimas daugeliui žmonių gali kelti baimę, nes niekas daugiau nekelia tikslų. Vadovavimas dažnai reiškia, kad iš nieko teks sukurti kažką realaus. Vadovas turi aiškiai nusistatyti ir taikyti savo normas, išlaikyti teisingą balansą tarp “padaryti pačiam” ir “pavesti padaryti kitiems.”

Vadovas privalo rūpintis savo darbuotojais ir užtikrinti puikų bendradarbiavimą bei santykius su jais.

Atrinkti į darbą gerus žmones ir padėti jiems tobulėti. Ugdyti darbuotojus mokymais ir patyrimu, ypač keldamas jiems tikslus bei suteikdamas pareigas, kurios juos domina bei skatina. Vadovas
visada palaikyti savo darbuotojus, kai jie bando pasitaisyti ar imtis papildomos atsakomybės. Gero vadovavimo principai turi būti diegiami visoje organizacijoje nuo aukščiausios vadovybės. Tai reiškia, kad vadovaudami didelei organizacijai, privalote tikrinti, ar vadovavimo, bendravimo bei žmonių ugdymo procesai veikia puikiai ir ar tinkamai taikomi. Svarbus yra ir bendravimas. Reikia mokėti išklausyti, patarti, paaiškinti, kodėl ir ką reikia padaryti. Vieni vadovai yra labai praktiški, o kiti labiau atsiriboję ir leidžia viską daryti kitiems.

Garsiai girkite, tyliai priekaištaukite

Vadovaukitės tuo, jei norite greitai užsitarnauti kitų pasitikėjimą ir pagarbą. Niekada už nuopelnus visos garbės neprisiimkite vien sau, tačiau už darbuotojų nesėkmes ar klaidas, turite atsakyti pats. Niekada viešai nekaltinkite žmogaus už jo nesėkmes. Darbuotojo nesėkmė yra Vadovo atsakomybė. Vadovas privalo rasti laiko išklausyti ir iš tikrųjų suprasti žmones.

„Vadovavimas žmonėms- mokslas ir menas“. (R. Razauskas)

Vadovavimo sąvoka apima tam tikras artimai susijusias ir viena kitą papildančias funkcijas, kurias atlieka kiekvienas vadovas:

Vadovo- organizatoriaus funkcija. Atlikdamas šią funkciją vadovas suformuluoja tikslus ir uždavinius, kolektyvo sprendžiamus dabar ir spręstinus ateityje, nurodo tų uždavinių sprendimo kelius, sukuria palankias sąlygas kolektyvo darbui.

Vadovo- administratoriaus funkcija: vadovas įgaliotas asmeniškai arba kartu su pavaldiniais vykdyti kadrų politiką. Tik teisingai parinkęs ir išdėstęs kadrus vadovas išvengia pavaldinių neatsakingumo.

Vadovo- specialisto funkcija: gamybos vadovas turi gerai išmanyti techniką ir technologiją, turėti pakankamai žinių ir patyrimo konkrečioje sferoje, kad galėtų atsakingai kelti uždavinius ir kompetetingai juos analizuoti.

Vadovas turi pasitikėti savo žmonėmis

Suteikite darbuotojams įdomių galimybių ir progų, atitinkamų priemonių bei atlygį už nuopelnus. Tokiu atveju jie su kaupu Jums atsilygins už pasitikėjimą.

Kas yra lyderis?

Skirtingiems žmonėms tai turi skirtingą reikšmę. Lyderis gali asocijuotis su karininku, vedančiu į puolimą lengvosios kavalerijos būrį arba su simfoninio orkestro dirigentu; jis gali priminti įkvėptą svarbaus politiko kalbą ar net mažos religinės sektos vadovo skelbiamas nesąmones. Vienaip lyderiavimą apibūdintų žurnalistas arba vadybos profesorius, priklausomas nuo vadovo, kuris įsileidžia jį į savo bendrovę arba moka už konsultavimo paslaugas. Visai kitaip lyderiavimą, vertins mokslininkas, tiriantis formalių ir neformalių lyderių veikimą grupėse arba pačiose vadovybės struktūrose. Bet kuriuo atveju, lyderiavimo reiškinys yra neišvengiamas ir būtinas žmonių gyvenimo aspektas, tačiau jis dar nėra visiškai suprastas.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1922 žodžiai iš 3717 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.