VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA
DIENINIŲ STUDIJŲ SKYRIUS
I03a grupės studentė
Živilė Šipaitė
VADOVAVIMAS
Vadybos savarankiškas darbas
Vilnius 2004
TURINYS
ĮVADAS 3
I. VADOVAVIMAS
1.1 Vadovavimo esmė 4
1.2.Šiuolaikinė vadovavimo samprata 5
II. VADOVAVIMO STILIUS 6
2.1.Vadovavimo stiliaus samprata ir jį lemiantys veiksniai 6
2.2.Vadovavimo stiliaus parinkimas įvertinant vadovo asmenybę 7
2.3.Vadovavimo stiliaus parinkimas įvertinant darbuotojų charakteristikas 7
2.4. Vadovavimo stiliaus parinkimas įvertinant situaciją organizacijoje 8
III. DARBUOTOJŲ SKATINIMAS
3.1. Skatinimo vaidmuo darbuotojų vadyboje 11
3.2. Motyvacija, jos esmė ir atsiradimą lemiantys veiksniai 11
3.3. Darbo motyvacija 12
3.4 Motyvavimo metodų ir priemonių įvairovė 14
3.5. Darbo užmokesčio svarba motyvuojant darbuotojus 14
IV. VADOVAVIMO TECHNIKA
4.1. Vadovavimo technikos samprata 164.2. Susirinkimų ir pasitarimų vaidmuo organizacijoje, jų organizavimas
17
4.3. Asmeniniai vadovo ir bendradarbių pokalbiai 18
IŠVADOS 20
Naudota literatūra 21
ĮVADAS
Yra daugybė vadybos mokslo apibrėžimų, tokių kaip:Vadyba – tai socialinių sistemų veiklos organizavimo bei valdymo mokslas;
Vadyba – tai mokslas, kuris supažindina su veiksmingomis socialinių
organizacijų valdymo kryptimis ir metodais, naudojamais siekiant sparčiai
prisitaikyti prie kintančios aplinkos bei sušvelninti nenumatytų įvykių,
netinkamų sprendimų, padarinius, siekiant organizacijos tikslų.
Aš manau, kad vadybą neįmanoma sudėti į apibrėžimų rėmus, kadangi
vadyba yra ištisas darbų procesas įmonėje ar organizacijoje – valdymas,
organizavimas, planavimas, efektingas darbas, vadovavimas ir pan.
Mano pasirinktoji referato tema yra “Vadovavimas”. Šią temą
pasirinkau, nes mano manymu, įmonės “siela ir smegenys” yra organizacijos
vadovas, kuris privalo tinkamai vadovauti savo darbo kolektyvui, kad būtų
įgyvendinti visi organizacijos tikslai. Priešingu atveju, darbe nebus
pasiektas maksimumas, taip reikalingas įmonei konkuruoti rinkoje bei,
žinoma, kad ir toliau neštų pelną.
Mano darbo tikslas – atskleisti vadovavimo esmę, supažindinti su
vadovavimo stiliais ir technika, bei išsiaiškinti, kas vis dėlto yra tas
“tinkamas” arba, kitaip sakant, efektyvus vadovavimas įmonėje. Savo
pasirinktą temą nagrinėjau tokiais aspektais:
٠ vadovavimo reikšmė;
٠ vadovavimo stilių parinkimas;
٠ darbuotojų skatinimas, motyvacija;
٠ vadovavimo technika.
Rašydama darbą vadovavausi metodine medžiaga.
I. VADOVAVIMAS
1. Vadovavimo esmėRinkdama medžiagą šiam darbui, radau daugybę vadovavimo apibrėžimų.
Tai rodo, jog požiūris į vadovavimą yra labai įvairus. B. Leonienė
įsitikinusi, kad vadovavimas – tai vadovo elgesyje glūdinti galia įžvelgti
organizacijos gyvavimo galimybes ir panaudoti jos potencialą toms
galimybėms įgyvendinti; jo gebėjimas šią galią paversti organizaciją nuolat
pertvarkančia jėga. V. Benis ir B. Nanus, pasaulyje ypač populiarios knygos
“Lyderiai. Atsakomybės strategija” autoriai sako, kad vadovavimas – tai
poveikio personalui, įgalinant jį dirbti, organizavimas. Kitų požiūriai dar
įvairesni: vadovavimas – tai ypatinga veikla, kuri neorganizuotą minią
paverčia efektyviai, tikslingai ir našiai dirbančia grupe. (P. Drukeris);
tai žmonių veiklos organizavimas organizacijos tikslams pasiekti bei
veiklos sėkmės sąlygoms sukurti (V. Barvydienė, J. Kasiulis); tai
gebėjimas priversti kitus noriai priimti kito žmogaus nurodomas kryptis ir
pasijusti reikalingiems tai darant. (I. Federmanas); tai menas suteikti
žmonėms tai, ko jie nori. Kartu tai gavimas to, ko reikia vadovui ir ko jis
nori. ( D. H. Kukas); tai ne kas kita, kaip žmonių nuteikimas darbui,
bendraujant su jais. ( L. Jakoka). Čia tik keletas vadovavimo apibrėžimų iš
daugiau kaip 850-ties, sukurtų per vadybos mokslo egzistavimo laikotarpį ir
pagrįstų akademine analize, tūkstančiais tyrinėjimų bei eksperimentų.
Vadovavimas yra skirtas tam, kad pavaldiniai vykdytų jiems duotus
įgaliojimus ir spręstų nurodytus uždavinius.
2. Šiuolaikinė vadovavimo samprata
Gilindamasi į temą, radau labai įdomią mintį: “Pastaruoju metu ypač
populiaru
vadovo darbą tapatinti su orkestro dirigento darbu. Visų pirma dirigentas
turi gebėti perteikti orkestrantams tai, ko jis trokšta, siekia, kaip
įsivaizduoja pageidaujamą rezultatą. Kai žmonės suvokia, ką reikės
padaryti, savo energiją nukreipia viena linkme ir kiekvienas savaime bando
rasti atsakymą į klausimą, kaip gali prisidėti prie bendro tikslo
įgyvendinimo. Pasirodo, kiekvienas žmogus turi vietą, kur jam nereikia
įsakyti, ką daryti; jis pats atsirenka, ką būtina
padaryti, nes nori dirbti
sąveikaudamas su kitais žmonėmis ne kaip sutarties ar kontrakto vykdytojas,
o skatinamas šios sąveikos poreikio. Būtent tokia orkestrantų ir dirigento
sąveika orkestrą paverčia darnia visuma, nedalomu vienetu, išskiriančiu
energiją, kuri viziją gali paversti tikrove.” Tokio pobūdžio sąveika yra
vadinama “Efektyviu vadovavimu”, kuris tampa būtinu šių dienų organizacijų
gyvenime, kupiname amžinų permainų, stresų ir netikrumo dėl ateities.
Efektyvaus vadovavimo požymiai yra tokie:
٠ efektyviu vadovavimu pavyksta organizacijas iš dabartinės būklės
perkelti į ateitį, pasinaudojant vadovo gebėjimu sukurti potencialių
galimybių ateities paveikslą;
٠ toks vadovavimas padeda ugdyti darbuotojų įsipareigojimą siekti
permainų, suvokti būtinumą keisti organizacijos veiklos strategiją, diegti
naują kultūrą, norint sutelkti permainoms įgyvendinti reikalingą energiją
bei resursus;
efektyvų vadovavimą besirenkantiems vadovams pavyksta iš organizacijos
“išgauti” tai, ką ji turi geriausio, t.y. darbuotojų iniciatyvą, entuziazmą
bei kūrybiškumą, kurie priskiriami brangiausios Žemėje energijos rūšiai.
Efektyvus vadovavimas darosi neišvengiamas be galo komplikuotame šių
dienų pasaulyje, kur vienas netikėtas įvykis gali sugriauti egzistavusias
sistemas, nutraukti jų tarpusavio ryšius ir sukelti chaosą, niekais
paverčiantį vadovų pastangas viską “sustatyti” į vietas ir toliau atlikti
kasdieninę rutiną.
Tam, kad organizacijoje būtų efektyvus vadovavimas, reikia ir
efektyvaus lyderio. Štai pateikiu efektyvaus lyderio charakteristiką, kuri
turėtų vadovui padėti efektyviai vadovauti. (1.1. lentelė)
1.1. lentelė. Efektyvaus lyderio charakteristika
|BRUOŽAI | |ĮGŪDŽIAI |
|OPTIMIZMAS | |SKATINA VEIKTI |
|Tiki geresne, šviesia ateitimi, į|EFEK|Suvokę darbuotojų kūrybingumo ir |
|kurią žvelgia viltingai. Suvokia,|TYVU|energijos potencialą, jie sudaro |
|kad siekiant joms teks susidurti |S |galimybę pasireikšti pastarųjų |
|su kliūtimis, nepatogumais, bet |LYDE|kūrybiškumui ir iniciatyvumui, |
|yra pasirengę sunkiu darbu |RIS |sukurdami organizacijos viziją ir|
|įveikti pasitaikančias kliūtis, | |leisdami darbuotojams pajusti |
|trukdančias siekti tikslo. Jų | |savo vertę ją įgyvendinant. |
|optimizmas užkrečiantis, nes | |BENDRAUJA |
|žmonės trokšta dirbti su | |Vadovavimą suvokia kaip abipusį |
|nugalėtojais ir jaustis saugūs | |keitimosi idėjomis procesą, kurio|
|dėl savo ateities. Teigiamas | |metu vadovai sukuria viziją, o |
|jaudulys dėl ateities didina | |kiti darbuotojai kuria ir skelbia|
|darbo našumą, praskaidrina | |idėjas, kaip geriausia ją |
|organizacijos aplinką. | |įgyvendinti. Taip pelnomas |
|PASITIKĖJIMAS | |darbuotojų pasitikėjimas, o |
|Neabejoja, kad pavyks įvykdyti | |pastarieji patiria dvasinį |
|visas numatytas užduotis. | |pasitenkinimą savo veikla. |
|Pasitikintys lyderiai suburia | |PAREMIA IR PADEDA |
|pasitikinčius pasekėjus, įkvepia | |Vadovai sukuria aplinką, |
|jiems norą veikti. | |leidžiančią darbuotojams reikšti |
|GARBINGUMAS | |savo nuomonę, veikti ir |
|Vadovų veikla grindžiama | |rizikuoti.jie nevaržo darbuotojų,|
|visuomenėje pripažįstamomis | |kai šie siekia organizacijos |
|etinėmis vertybėmis. Apie | |tikslų, tačiau visada būna šalia,|
|organizaciją, kurios vadovai | |pasirengę padėti ir paremti, jei |
|elgiasi garbingai, atsiliepiama | |jiems to prireiktų. Todėl |
|palankiai, o žmonės paprastai | |darbuotojai jaučiasi saugiai, |
|nori būti teigiamai veikiančios | |pajunta norą dar labiau stengtis |
|visuomenės gyvenimą organizacijos| |ir būti naudingi organizacijai |
|dalimi. | |ateityje. |
|RYŽTINGUMAS | | |
|Vadovai priima sprendimus | | |
|nelaukdami, kol įvykiai | | |
|susiklostys savaime. Jie | | |
|rizikuoja, nebijo priimti | | |
|klaidingą sprendimą. | | |
II. VADOVAVIMO STILIUS
2.1. Vadovavimo stiliaus samprata ir jį lemiantys veiksniaiVadovavimo stilius – visuma tarpusavyje susijusių valdymo metodų,
elgsenos normų ir taisyklių, naudojamų vadovo darbe, darančių įtaką
darbuotojų elgesiui bei skatinančių juos siekti organizacijos tikslų.Yra du pagrindiniai vadovavimo stiliai: autoritarinis ir
demokratinis.
Į užduotį orientuotas vadovavimo stilius, kurį taikantys vadovai
mėgsta griežtai įsakinėti ir smulkmeniškai kontroliuoti darbuotojus, o
atliktas darbas
yra daug svarbesnis už asmeninį darbuotojų
pasitenkinimą darbu, tarpusavio santykiais, vadinamas autoritariniu
stiliumi, dar kitaip – į užduotį orientuotas stilius.
Demokratiniu vadovavimo stiliumi (į darbuotojus orientuotas stilius)
vadinamas į gerų santykių su darbuotojais palaikymą orientuotas stilius,
kurį taikantiems vadovams svarbiau darbuotojų motyvavimas, o ne jų
kontrolė, kurie siekia draugiškų, abipusiu pasitikėjimu ir pagarba
grindžiamų santykių, suteikia darbuotojams galimybę dalyvauti priimant
sprendimus.Pastebėta, kad efektingai dirba tos organizacijos, kuriose atsiranda
žmogus, gebantis tinkamai atlikti funkcijas:
٠ susijusias su užduotimi (problemų sprendimo);
٠ organizacijos narių tarpusavio santykių palaikymo (socialines).
O šios dvi funkcijos yra siejamos su anksčiau minėtais vadovavimo
stiliais.
2.2. Vadovavimo stiliaus parinkimas įvertinant vadovo asmenybę
Pastebėta, kad pasirinkti vadovavimo stilių padeda vadovo
išsilavinimas, vertybinės nuostatos, turima patirtis, netgi lytis. Vadovas,
manantis, kad organizacijos poreikiai svarbesni nei individo poreikiai,
renkasi autoritarinį vadovavimo stilių, be to, jo dažniau imasi vadovai