Vadovavimas2
5 (100%) 1 vote

Vadovavimas2



ĮVADAS.

Vadovauti žmonėms – mokslas ir menas. Vadovavimas – vienas iš žmonijos tarpusavio santykių išraiškų. Susidūrus mažiausiai dviem žmonėms, siekiantiems panašaus tikslo, iš karto iškyla vadovavimo problema. Valdymo būtinumas egzistavo visais laikais.

Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti kokie būna vadovavimo tipai, stiliai, kaip iš vis yra vadovaujama ir kas tai yra vadovavimas.

Taigi šiame referate aš įšnagrinėsiu tokius klausymus:

1. kokie yra vadovavimo tikslai ir funkcijos.

2. kokia yra vadovavimo esmė

3. kas tai yra vadovavimo stilius, kokie jie buna, kaip skiriasi.

4. vadovavimo stilių klasifikacija.

Atlikdamas organizavimo funkciją vadovas numato bei paskirsto užduotis, kurias jo pavaldiniai turi įgyvendinti. Tačiau net parengus tikslų planą bei davus tikslius nurodymus, kaip atlikti darbą, pavaldiniai ne visada tai atlieka taip, kaip buvo norėta. Šių dienų personalo valdyme susiduriama su skirtingais, dažnai prieštaringais ekonominiais, politiniais ir individualiais tikslais. Visda egzistuoja didesnis ar mažesnis konfliktas tarp atskiro darbuotojo ir organizacijos lūkesčių. Todėl vadovui iškyla labai sudetinga užduotis – vienaip ar kitaip išspręsti šį konfliktą. Paprastai pasirenkama viena iš dviejų alternatyvų.

1. Atiduodamas prioritetus įmonės arba atskiro individo tikslams. Tiek vienu, tiek kitu atveju valdymas bus paremtas konfrontacija, prievarta (didžiausia tikimybė, kad galų gale prioritetas bus atiduotas įmonės tikslams).

2. Galimas ir kitas, žymiai efektyvesnis , bet kur kas sunkesnis bendradarbiavimo kelias, mėginant suderinti įmonės ir atskirų individų interesus. Šiuo atvėju įmonės tikslų siekimas atskiram žmogui turi tapti saviraiškos, savęs įteisinimo , bendradarbiavimo procesu.

Taigi vadovimą personalui galima suprasti kaip veiklą, kurios pagrindinis uždavinys užtikrinti efektyvų vadovų ir pavaldinių bendradarbiavimą, siekiant organizacijos tikslų.

ykdant šią funkciją , labai svarbu , kad vadovo nurodymai būtų aiškūs ir tikslūs, nes darbuotojų veikla bus efektyvi tik tuomet, kai kiekvienas žinos :

· Ko yra siekiama?

· Ką konkrečiai jis turi padaryti?

· Kokie reikalavimai keliami?

Kai žmonės žino dėl ko dirba žymiai efektyviau ir kokybiškiau. Jie mato savo veiksmų tikslą ir būna daug aktyvesni. Be gfaunamų nurodymų , pavaldiniai dar privalo turėti galimybę išsiaikinti ko nesuprato , bei būti tikimai įvertinti. Todėl svarbu, kad organizacijoje veiktų efektyvi komunikacijos sistema , užtikrinti grįžtamąjį ryšį.

Kitas ypač svarbus vadovavimo aspektas yra darbuotojų pažinimas bei motyvavimas. Vadovas privalo išsiaškinti, ko siekia kiekvienas darbuotojas, ir , atsižvelgus į tai , skatinti juos. Tam tikslui turi būti sukurta visa poveikio priemonių sistema, padėsianti vadovui sėkmingai vadovauti personalui.

I.VADOVAVIMO ESMĖ.

Vadovo veikla , jo atliekamos funkcijos yra labai įvairios.Gana painūs bei panašūs yra su šia veikla susiję terminai. Labai dažnai praktikoje susiduriama su terminais valdymas, vadyba, vadovavimas, administravimas. Šie terminai iš pirmo žvilgsnio atrodo labai artimi , tačiau kiekvienas jų vartotinas konkrečioje situacijose. Valdyti galima daiktus (automobilius, lektuvus), gamyboje vykstančius procesus, susijusius su žmogaus fiziniu darbu, atliakamu pagal tam tikrą modelį. Įvairios institucijos, įstaigos yra administruojamos. Tuo tarpu, kalbant apie žmones, vartojama vadovavimo sąvoka. Taigi personalo valdyme vadovavimas yra viena svarbiausių vadovo veiklos funkcijų, susijusių su tarpasmeniniais valdymo aspektais, padedanti pavaldiniams suprasti įmonės tikslus ir efektyviai jų siekti.

Paprastai geras yra tas vadovas, kuris iš įvairių profesijų ir charakterių žmonių sugeba suburti darnią visumą – vieningą kolektyvą. Vadovas užsiima ypatinga veikla, atskirų individų visumą paverčiančia tikslingai ir efektyviai dirbančia žmonių grupe.

Taigi vadovavimo esmę sudaro žmogiškosios energijos gamyba. Vadovo veiklos veiksmingumas priklauso nuo to, kiek energijos vadovas sugeba išgauti iš kiekvieno pavaldinio ir kur ją nukreipia.

Personalo valdyme susiduriama tiek su žmonėmis, tiek su jų grupėmis. Kiekviena grupė ir atskiras žmogus turi savussavu tikslus , kurie ne visada sutampa su organizacijos tikslais. Kad organizcija galėtų sėkmingai funkcionuoti, reikia užtikrinti visų dalyvaujančių jėgų pusiausvyrą. Priešingu atveju gali įsiliepsnoti nereikalinga kova tarp atskirų grupių ir individų. Tai iškelia pagrindinį vadovų darbo uždavinį – nukreipti pavaldinių pastangas į įmonės tikslų įgyvendinimą.

Vadovavimas – tai žmonių nukreipimas ir jų motyvavimas siekti tam tikro tikslo, laikantis atitinkamo vadovavimo stiliaus, naudyojant įvairias poveikio formas, valdymo būdus, metodus.

Vadovavimas pasireiškia vienų žmonių įtaka kitiems žmonėms. Čia svarbu žinoti, kuo remdamiesi vadovai daro įtaką pavaldiniams. Jie gali nauduotis konkrečiomis poveikio formomis, tam tikrais vadovavimo (valdymo) būdais ir metodais bei atitinkamu vadovavimo stiliumi .

II. VADOVAVIMO STILIAUS SAMPRATA.

Nors ir labai svarbu atsakyti į klaisymą, koks turi būti vadovas , tačiau tai tik vienas vadovavimo aspektų. Ne mažiau
reikšminga, kaip vadovas elgiasi , bendrauja su pavaldiniais, kaip ir kokiu lygiu deleguoja įgaliojimus, kokius naudoja valdžios tipus, kaip rūpinasi žmogiškaisiais santykiais . Visi šie vadovavimo aspektai apibūdinami vadovavimo (kiti tai vadina valdymo) stiliaus sąvoka.

Vadovavimo stilius – tai vadovo poveikio pavaldiniui būdas, siekiant daryti jam įtaką ir skatinant jį siekti organizacijos tikslų.

Vadovavimo stilių apibrėžimas – elgesio teorijų nuopelnas. Šios krypties teorijų atsiradimą sąlygojo tai, kad vadovo savybių ir asmeninių bruožų tyrimas nedavė tikslų paaškinimų, nuo ko priklauso efektyvus vadovavimas. “Didžiojo žmogaus” teorija napajėgė paaiškinti , kas užtikrina sėkmingą vadovavimą, todėl pradėda vadovavimo efektyvumą tirti , siejant jį su vadovų elgesio pobūdžiu. Pagrindinis šios krypties atstovų ( K.Levino, D.MakGregoro, R.Likerto) nuopelnas ir yra vadovavimo stilių apibrėžimas, bei analizė.

Bene pirmą kartą bandymas apibūdinti vadovų tipus ir atitinkamus vadovavimo stilius yra Platono veikale “Valstybė”:

· Timokratija (timokratas) – vadovavimo stilių lemia vadovo ambicijos, valdžios troškimas;

· Oligarchija (oligarchas) – tai santvarka, partemta turto cenzu, o pagringinis vadovo veiklos motyvas yra gobšumas;

· Demokratija (demokratas) – valstybinės pareigos skirstomos burtų ar rinkimų būdu, o visi piliečiai lygūs;

· Tironija (tironas) – vadovavimo stilių formuoja žiauraus žmogaus polinkiai.

Šio metu literatūroje labai daug skirtingų požiūrių į vadovavimo stilius. Tokią įvairovę lemia vadovo ir pavaldinių santykių įvairovė bei sudėtingumas, o tai sąlygoja ir vadovavimo stilių įvairovę. Vis dėlto galima išskirti tam tikrus būdingus konkrečiam vadovavimo stiliui bruožus, pagal kurios ir bandoma klasifikuoti bei apibūdinti atskiras vadovavimo stilių rūšis.

III. VADOVAVIMO STILIŲ KLASIFIKACIJA.

Iki šiol nėra vienos vadovavimo stilių klasifikacijos, tačiau juos galima apibendrinti , išskiriant keletą skirtingų požiūrių į vadovavimo stilių skirstymą:

· Tradicinis ir šiolaikinis vadovavimo stilių skirstymas;

· Vadovavimo stilių skirstymas pagal vadovų elgesį;

· Vadovavimo stilių pagal vadovų orientaciją;

· Vadovavimo stilių skirstymas pagal vadovų orientaciją ir pavaldinių lygį;

· Situaciniai vadovavimo modeliai.

1.1 TRADICINIŲ IR NAUJŲJŲ VADOVAVIMO STILIŲ KLASIFIKACIJA.

Skirstant stilius į tradicinius ir naujuosius, atsižvelgiama į tai, kaip pasikeitė praktinis požiūris į vadovo poveikį pavaldiniams , į jo asmeninį elgesį.

Tradiciniai vadovavimo stiliai yra autoritariniai. Autokratinis vadovavimo stilius pasižymi stipria valdymo centralizacija, visos valdžios koncentracija vienose rankose.

Vadovas autokratas vienvaldiškai priima visus sprendimus, susijusius ne tik sudėtingiausias, bet ir su gana paprastais reikalais. Šis vadovavimo stilius visiškai nevertina pavaldinių savarankiškumo. Priešingai , iš jų reikalaujama besąlygiško paklusnumo vykdant įsakymus; iniciatyva ne tik neskatinama, bet netgi slopinama. Vadovas autokratas į pavaldinius žiūri kaipį tingius, naetsakingus, nedrausmingus darbuotojus, kurie gerai dirba tik nuolat kontroliojami. Manoma, kad aukštų rezultatų pasiekti padeda materialinis skatinimas bei nuobaudos. Pagrindinė tokio vadovavimo priemonė yra įsakymas, todėl didžiausią naudojamos dokumentacijos dalį sudaro įsakymai, instrukcijos, papeikimai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1192 žodžiai iš 3922 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.