Vadovavimas3
5 (100%) 1 vote

Vadovavimas3

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

VADOVAVIMAS

Darbą parengė:

Darbo vadovas:

Klaipėda, 2003

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………3

1.Vadovavimo demokratizavimas…………………………………………………………………………..5

2. Socialinė atsakomybė ir etika……………………………………………………………………………..5

3. Vadovas- kas jis?………………………………………………………………………………………………6

4. Vadovavimas……………………………………………………………………………………………………7

5. Vadovavimas ir lyderiavimas……………………………………………………………………………..9

6. Vadovo funkcijos………………………………………………………………………………………………9

7. Vadovo komunikacijos…………………………………………………………………………………….10

8. Vadybos dorovė………………………………………………………………………………………………11

Išvados………………………………………………………………………………………………………………..12

Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………………15

Įvadas

Šiuolaikinės vadybos teorijos – turtinga daugelio teorijų, išsilaikiusių bent jau pastarąjį šimtmetį mozaika. Įvairūs autoriai pateikia skirtingus vadybos (valdymo) apibrėžimus. Vadybą galima apibrėžti kaip principų, metodų, formų ir priemonių sistemą naudojamą gamybos efektyvumui didinti arba, trumpiau sakant, kaip gamybos valdymą. Šiuolaikinis dinamiškas pasaulis, o kartu ir verslo pasaulis, reikalauja naujo požiūrio į vadybą.

Vadybos teoriją bei tyrimų rezultatus reikia priimti ne kaip absoliučią tiesą, bet kaip mokslą, kuris padeda pažinti labai sudėtingų organizacinių sistemų pasaulį. Teisingas vadybos teorijos bei mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas suteikia vadovams galimybę numatyti priimamų sprendimų įgyvendinimo rezultatus ir, kartu, jei ne visiškai panaikinti, tai bent jau žymiai sumažinti klaidų tikimybę.

„Vadyba – tai visuma veiksmų, pasirinktų remiantis informacija apie valdymo objektą ir turinčių tikslą palaikyti arba pagerinti jo funkcionavimą, atsižvelgiant į esamą padėtį.“( 4, p.337 )

Vadovavimo sąvoka apima tam tikras artimai susijusias ir viena kitą papildančias funkcijas, kurias atlieka kiekvienas vadovas.

Aš manau, kad vadovo vaidmuo organizacijos veikloje, atliekant įvairius darbus yra ypatingas ir labai svarbus, o taip pat ir nelengvas bei reikalaujantis be galo didelės atsakomybės. Ne kiekvienas žmogus gali vadovauti. Būti geru vadovu reikia sugebėti; tai reikalauja daug darbo, pastangų ir laiko.

Kylant šalies išsivystymo lygiui, kuriantis vis daugiau naujų firmų, individualių įmonių, vadovavimo problema tampa vis aktualesnė, jai skiriama vis daugiau dėmesio, leidžiamos įvairios knygos, skirtos jau esamiems ir būsimiems vadovams, kuriose duodami įvairūs patarimai, pamokymai, kaip būti geru vadovu. Tai yra labai svarbu, nes su tuo glaudžiai susijęs ir pats darbas įmonėje, jo efektyvumas, našumas, rezultatai. O juk kiekvienas vadovas yra suinteresuotas, kad jo veikla būtų sėkminga, kad klestėtų įmonė ir įsitvirtintų rinkoje, ją pripažintų visuomenė ir, žinoma, gautų kuo didesnį pelną.

Taigi kas tai yra vadovas ir vadovavimas? Koks jo darbo pobūdis? Koks jo santykis su personalu? Kokios jo funkcijos? Šiame darbe ir pabandysiu trumpai atsakyti į šiuos klausimus.

Dažnai gyvenime susiklosto situacija kada mes esame tarsi du žmnės viename kūne. Mes turime vieną galvą, bet dvi atsakomybės sferas. Mes nešiojame „vadovo“ skrybėlę būdami su pavaldiniais ir „pavaldinio“ — su vadovu. Mes tarsi aktoriai, atliekantys du vaidmenis vienu metu toje pačioje scenoje. Apie tai savo knygoje „Vienos skrybėlės principas“ rašo Henris Rodžersas.

Geriausi vadovai ir geriausi pavaldiniai elgiasi vadovaudamiesi tomis pačiomis elgesio taisyklėmis: jie malonūs su žmoniemis, nežemina jų, padeda jiems pajusti jų svarbą, nuramina juos. Auksinė Rodžerso taisyklė sako „ Elkitės Su Kitais Taip, Kaip Norėtumėte, Kad Elgtųsi Su Jumis“ (6, p. 8). Elgtis su pavaldiniais reikia taip, kaip norėtumėte, kad jūsų vadovas organizuotų susirinkimus, elgtųsi, kalbėtų su jumis.

Angliškas žodis „leadership“ į lietuvių kalbą gali būti verčiamas dvejopai: vadovavimas ir lyderiavimas. Vadovavimas labiau atspindi vadovo formalaus statuso nusakomą funkciją, o lyderiavimas išreiškia grupėje pripažinto žmogaus veiklą telkiant žmones bendram veiklos tikslui pasiekti. Vadovavimas, kaip vadovo pagrindinė funkcija yra neatsiejamas nuo planavimo ir organizavimo. Vadovavimas bus neefektyvus jei jis nesirems lyderiavimu. P. Jucevičienė išskiria tris vadovui reikalingas sugebėjimų grupes: techninius, žmogiškiuosius,
konceptualiuosius.

„Vadovavimas pasižymi situaciniu charakteriu; tai kas tinka ir efektyvu vienoje situacijoje, gali būti visiškai neefektyvu kitoje. Ypatingais atvejais netgi sunku pagrįsti valdymo veiksmų logiką, todėl sakoma, jog vadovavimas yra ir mokslas ir menas“ (2, p. 169).

„Pagrindinis vadovavimo uždavinys — mokėti formuluoti teisingus, darbuotojams suprantamus ir priimtinus veiklos tikslus ir nurodyti kelius, kaip šių tikslų pasiekti“.

„Vadovas nustato darbuotojų poreikius, formuluoja atitinkamus tikslus, siejant lyginimą su tikslų realizavimu, padeda darbuotojui numatyti tikslo realizavimo kelią bei teikia pagalbą šiame kelyje. Darbuotojai pajaučia pasitenkinimą ir yra motyvuojami tolesnei veiklai ir vadovo pripažinimui bei pasiekiama geresnio organizacijos tikslų realizavimo“ (2, p. 169).

„Vadovavimas – tai ne tik numatymas, kas ką turi daryti, bet ir nurodymai, įtikinimas, derinimas, darbuotojų skatinimas, nukreipimas reikiama linkme, atitinkama įtaka siekiat, kad jie atliktų būtinas užduotis. Vadovavimui svarbu žmonių santykiai ir laikas, nes jis glaudžiai sieja vadovą su visais kitais darbuotojais. Sudarydami tam aplinką, vadovai padeda siekti darbuotojams geriausių rezultatų“ (4, p. 340).

Valdymas – tai ko nors darymas kitų rankomis (Faijolis).

Valdymas – tai ypatinga veikla, neorganizuotą minią paverčianti veiksmingai , tikslingai ir našiai dirbančia grupe (P. Drakeris).

Suprantama, kad organizacijos misija, tikslai, struktūra turi įtakos organizacijų valdymo efektyvumui, tačiau egzistuoja dar viena labai svarbi efektyvumo sudedamoji — tai vadovavimas grupei. Vadovavimas apima: „valdymo uždavinių sprendimą, remiantis specifiniais gebėjimais nukreipti, stimuliuoti ir sutelkti visų organizacijos narių pastangas bendram organizacijos labui. Vadovas privalo sukurti tokią elgsenos kultūrą, kuri užtikrintų maksimalų organizacijos darbo efektyvumą, skatintų visą kolektyvą dirbti kūrybiškai, eksperimentuoti, ieškoti naujovių, pažangių idėjų, žodžiu, nukreiptų darbuotojus ieškoti naujų perspektyvių veiklos krypčių (7, p. 151).

Taigi žmoniems mes tik vadovaujame, o teikiančias paslaugas įmones įstaigas, organizacijas ar institucijas (ligonines, mokyklas ir kt. ) administruojame.

Man atrodo, kad vadovavimas reikalingas parengtų planų įvykdymui organizuoti.

1. Vadovavimo demokratizavimas

Dabartinis dirbančiųjų kvalifikacijos, sąmoningumo lygis objektyviai reikalauja, kad jie dalyvautų organizacijos valdyme. Pastaruoju metu daugelis vadovų pripažįsta, kad be bendradarbiavimo, kooperacijos, partneriškų ryšių neįmanoma valdyti organizacijos veiklos.

Valdymo demokratizavimas sąlygotas tuo, kad atsirado naujos dirbančiųjų gyvenimo vertybės: kūrybinės savirealizacijos siekimas, noras pilnateisiškai dalyvauti priimant sprendimus, atsakomybė už jų realizavimą, socialinė apsauga, gyvenimo lygio kėlimas kartu siekiant darbinės veiklos efektyvumo didinimo. Šie poreikiai labai matomi ir mano darbo kolektyve.

Darbdavių ir dirbančiųjų partnerystės (bendradarbiavimo) plėtojimas teikia nemažai naudos:

* mažina vadybos diktatą;

* skatina dirbančiųjų suinteresuotumą organizacijos veiklos sėkme;

* gerina darbo santykius: socialinį – psichologinį klimatą;

* gauna valstybės paramą: įstatymus apie dirbančiųjų dalyvavimą valdyme, socialinius fondus akcijoms pirkti, mokesčių lengvatas organizacijoms, kurios dalį pelno paskirsto savo personalui.

Kai darbinė veikla tapo sudėtingesnė, žmogus iš valdymo objekto transformavosi į gamybinės veiklos subjektą. Šiuolaikinio dirbančiojo profesinės kvalifikacijos, išsilavinimo, bendrosios kultūros lygis suformavo jame poreikį dalyvauti valdymo procese. Todėl visos šiuolaikinės valdymo koncepcijos vienu ar kitu aspektu yra susiję su valdymo demokratizavimu (5, p. 48)

2. Socialinė atsakomybė ir etika

Dinamiškų santykių požiūrį taikantys vadovai didelį dėmesį skiria vertybėms, kuriomis žmonės vadovaujasi organizacijose, bendrąjai kultūrai, kuriose tos vertybės įkūnytos, bei vertybėms, kurių žmonės laikosi ne organizacijose. Ši idėja išpopuliarėjo 1982 metais pasirodžius Thomo Peterso ir Roberto Watermano knygai “Tobulybės beieškant”. Savo “tobulų kompanijų tyrime Petersas ir Watermanas priėjo išvados, jog “aukščiausio lygio vadovai sukuria plačią bendrąją dvasinio pakilimo kultūrą, aiškius rėmus, kuriuose žmonės stengiasi tinkamai prisiderinti.” Dinamišku požiūriu vadovams nepkanka daryti kaip visada ar taip kaip konkurentai. Aš manau, kad vienu iš pagrindinių organizacijų tikslų tapo nuolatinis tobulumo siekimas. Kadangi vertybės, tarp jų ir tobulumas, yra etikos sąvokos, tai dinamiškų santykių požiūriu etika tapo pagrindine vadybos teorijos tema.

3. Vadovas – kas tai ?

Iš įvairių personalo kategorijų vadovai pagal formavimo šaltinių įvairovę, pareigybinio augimo galimybes, darbo su personalu sudėtingumą yra reprezentatyviausia grupė (kitose valdymo personalo grupėse vykstantys procesai yra santykinai paprastesni). Savo ruožtu vadovų darbas, jų formavimas ir ugdymas, palyginti su specialistų ir kitų tarnautojų, taip pat sunkesnis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1271 žodžiai iš 4227 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.